- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2026-04-29
- Bylos Nr.
- 1A-78-581/2026
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Donatas Jatužis, Jolanta Raščiuvienė, Daina Vaidachavičienė
- Nuteistasis
- D. P.
- Kategorijos
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Donato Jatužio, Jolantos Raščiuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Dainos Vaidachavičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. P. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžio, kuriuo D. P. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 260 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 9 metams. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir D. P. paskirta bausmė – laisvės atėmimas 6 metams.
D. P. pripažintas recidyvistu.
Bausmės pradžia nurodyta skaičiuoti nuo nuosprendžio vykdymo pradžios.
Kardomosios priemonės – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, dokumento paėmimą, nurodyta panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
1. D. P. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, laikė didelį kiekį kanapių (jų antžeminių dalių), kurios vadovaujantis Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro 2000 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. 5 ir 2013 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-1254 bei 2023 m. lapkričio 9 d. Nr. V-1162, yra narkotinė medžiaga ir jas platino, o būtent:
nuo tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto laiko, turėdamas tikslą platinti, namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje laikė 54,754 g g. narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 15 % iki 24,6 %, o ūkiniame pastate 925,418 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 18 % iki 20,3 %. Tęsdamas nusikalstamą veiką 2024 m. gruodžio 2 d. laikotarpiu nuo 16.56 val. iki 16.58 val., prie namo (duomenys neskelbtini), už 60 eurų D. S. pardavė dalį, t. y. 3,976 g narkotinės medžiagos – kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra 24,6 %, jas palikdamas ant namo (duomenys neskelbtini), sienos esančioje pašto dėžutėje. Likusią dalį narkotinės medžiagos kanapių (antžeminių dalių), t. y. 50,778 g, kurios delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 15 % iki 17,8 %, turėdamas tikslą platinti, laikė namo, esančio (duomenys neskelbtini), kambaryje ir 925,418 g narkotinės medžiagos - kanapių (antžeminių dalių), kurių delta-9-tetrahidrokanabinolio koncentracija yra nuo 18 % iki 20,3 %, turėdamas tikslą platinti, laikė ūkiniame pastate iki 2024 m. gruodžio 2 d., 18.35 val., kuomet šią neteisėtai laikytą narkotinę medžiagą rado ir kratos metu paėmė policijos pareigūnai.
II. Apeliacinio skundo argumentai
2. Apeliaciniame skunde nuteistasis D. P. prašo sušvelninti jam skirtą bausmę iki BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto minimumo. Nurodo, kad paskirta bausmė yra per griežta, neproporcinga; supranta savo atsakomybę, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos; yra jauno amžiaus; per beveik vienerius metus po įvykio nepadarė jokių naujų nusikalstamų veikų; bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis, padėjo tyrimui ir nagrinėjimui.
Atsiliepimas
3. Prokuroras pateiktu atsiliepimu su D. P. apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jo netenkinti ir Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodyti šie argumentai:
3.1 pirmosios instancijos teismas, skirdamas D. P. bausmę, pasisakė dėl tyrimo metu nustatytų teisinių veikos kvalifikavimo bei nuteistojo teisinei padėčiai reikšmingų aplinkybių. Nuosprendyje nustatyta, kad D. P. padarė sunkų nusikaltimą, t .y. jis įgijo, laikė didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti ir dalį jų pardavė; teismas įvertino, kad nuteistojo D. P. veikoje buvo keli alternatyvūs nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, požymiai; teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino, padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi, tačiau nustatyta ir atsakomybę sunkinanti aplinkybę – jis pripažintas recidyvistu, kadangi nusikalstamą veiką, padarė turėdamas neišnykusį teistumą; įvertintos D. P. asmenybę charakterizuojančios aplinkybės, jog jis niekur nedirba, (duomenys neskelbtini) registruotas, administracine tvarka baustas, teistumas neišnykęs; nuosprendyje išsamiai aptartos BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatų taikymo aplinkybės ir pasisakyta, jog šioje byloje nėra išskirtinių aplinkybių apie D. P. paskirtos bausmės aiškų prieštaravimą teisingumo principui. Už BK 260 straipsnio 2 dalį numatyta viena bausmės rūšis – laisvės atėmimas, kurio dydis yra nuo 8 iki 10 metų; šios bausmės vidurkis yra 9 metai ir būtent tokia bausmė paskirta D. P.; nuteistajam D. P. paskirtos bausmės dydis atitinkantis sankcijoje numatytą bausmės vidurkį buvo skirtas įvertinus bausmės skyrimo pagrindus.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Apeliacinis skundas atmestinas.
Žemesnės instancijos teismas
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
6. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jam paskirta bausme ir prašo švelninti bausmę. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tenkinti tokį nuteistojo prašymą nėra pagrindo.
7. Skundžiamu nuosprendžiu D. P. pripažintas kaltu padaręs vieną sunkų nusikaltimą (BK 260 straipsnio 2 dalis), už kurio padarymą baudžiama laisvės atėmimu nuo aštuonerių iki dešimties metų.
8. Teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę ir nustatydamas jos trukmę nuteistajam D. P., bausmės skyrimo taisyklių bei principų nepažeidė, atsižvelgė į bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 41, 54 ir 61 straipsniuose.
9. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. P., atsižvelgė į visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes – į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, jo asmenybę – praeityje teistas penkis kartus, teistumas neišnykęs, baustas administracine tvarka, niekur nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje. Teismas pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) bei jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veiką padarė recidyvistas (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Teisingai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog BK 41 straipsnyje numatytos bausmės paskirtys bus pasiektos kaltinamajam paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę.
10. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į visas aukščiau paminėtas aplinkybes, nuteistajam už aptariamos nusikalstamos veikos padarymą skirdamas sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę ir jos trukmę nustatydamas lygią straipsnio sankcijoje nustatytam šios bausmės vidurkis, baudžiamojo įstatymo taikymo klaidų nepadarė ir nuteistajam paskyrė teisingą bausmę. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, D. P. skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė – laisvės atėmimas devyneriems metams, kuri sumažinta vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis), atsižvelgus tiek į aptariamos veikos pavojingumą, tiek į nuteistojo asmenybę, nėra per griežta. Apelianto sistemingai daromi nusikaltimai rodo jo pasirinktą nusikalstamą gyvenimo būdą ir nenorą jį keisti. Šiuo atveju už nusikaltimą skirti minimalią laisvės atėmimo bausmę, kaip prašo nuteistasis, teigdamas – jog jis gailisi, yra jauno amžiaus, padėjo tyrimui ir kt. – nėra pagrindo. Bylos duomenys rodo, kad nuteistasis D. P. pagal Utenos apylinkės teismo 2024 m. kovo 1 d. nuosprendį (baudžiamoji byla Nr. (duomenys neskelbtini)) laisvės apribojimo bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, atliko 2024 m. liepos 24 d., o nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje D. P. nusikalstamą veiką vykdė nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2024 m. gruodžio 2 d. Be to, LITEKO duomenys nurodo, jog D. P. atžvilgiu apeliacine tvarka nagrinėjama dar viena baudžiamoji byla (Nr. (duomenys neskelbtini)), kurioje Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. kovo 10 d. nuosprendžiu D. P. nuteistas dėl analogiškų nusikalstamų veikų (BK 260 straipsnio 1 dalis, 259 straipsnio 1 dalis), vykdytų nuo tiksliai nenustatyto laiko iki 2025 m. sausio 21 d. Bylos duomenys rodo, jog nuteistasis D. P. yra nusikalsti linkusi asmenybė, teisiamas nuo 2019 metų, tačiau iš ankstesnių teistumų ir teisių suvaržymų bausmės vykdymo metu teigiamų išvadų nepadarė, anksčiau paskirtos bausmės savo tikslų nepasiekė, kadangi nuteistasis ir toliau ignoruoja visuomenėje priimtas normas, nesilaiko įstatymų, vykdo nusikaltimus. Nors nuteistasis skunde prašo švelninti jam paskirtą bausmę, tačiau atsižvelgus į visas pirmiau aptartas aplinkybes, toks prašymas pripažįstamas nepagrįstu. Pagrįstai pirmosios instancijos teismas vertino bylos duomenis ir padarė teisingas išvadas, jog pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas D. P. atžvilgiu nėra.
11. Atsižvelgusi į aukščiau nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog Utenos apylinkės teismo Zarasų rūmų 2026 m. vasario 5 d. nuosprendžio apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais keisti nėra pagrindo, todėl nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas.
12. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia pirmosios instancijos teismo dėmesį į tai, jog BPK 139 straipsnio nuostatos reglamentuoja kardomosios priemonės taikymo pabaigą. BPK 139 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog kardomosios priemonės baigiamos taikyti <...> pradėjus bausmės vykdymą. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas sprendė, jog kardomosios priemonės turi būti panaikintos nuosprendžiui įsiteisėjus, o ne taip, kaip nurodyta BPK 139 straipsnio 3 dalyje - iki pradėjus bausmės vykdymą. Tačiau šiuo atveju, apeliacinį skundą pateikė nuteistasis D. P., todėl nėra teisinio pagrindo nuosprendį keisti, nes priešingu atveju būtų pabloginta nuteistojo D. P. padėtis, todėl kardomųjų priemonių taikymo klausimas gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo eigoje.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo D. P. apeliacinį skundą atmesti.