Panevėžio apygardos teismo nutartis

Pirmosios instancijos teismo teisėja Civilinė byla Nr. e2A-504-755/2015

teisėja Jurgita Čiginskaitė Teisminio proceso Nr. 2-50-3-01563-2014-2

2015 m. liepos 10 d.

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo E. Č., teisėjų Margaritos Dzelzienės ir Laimutės Sankauskaitės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal V. G. apeliacinį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-59-921/2015 pagal L. G. ir V. G. prašymą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. G. ir V. G. santuoka, įregistruota (duomenys neskelbtini) Vilniaus miesto Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), nutraukta. Nutraukus santuoką pareiškėjams paliktos pavardės: L. G. – G., V. G. – G..

Patvirtinta pareiškėjų L. G. ir V. G. sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pagal kurią pareiškėjai :

1. pareiškia, kad nutraukus santuoką nepilnamečių dukrų A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini)., ir S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatoma su motina L. G., a. k. (duomenys neskelbtini)

2. pareiškėja L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja netrukdyti pareiškėjui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauti su dukromis pagal jo pageidavimus bei dalyvauti jų auklėjime, jei tai neprieštaraus vaikų interesams;

3. pareiškėjas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai A. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Utenos raj., periodinėmis mėnesinėmis 75 eurų dydžio išmokomis už laikotarpį nuo pareiškimo padavimo dienos (2015-02-23) iki A. pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.

4. pareiškėjas V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) įsipareigoja teikti išlaikymą nepilnametei dukrai S. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis mėnesinėmis 75 eurų dydžio išmokomis už laikotarpį nuo pareiškimo padavimo dienos (2015-02-23) iki S. pilnametystės, indeksuojant išmokas Vyriausybės nustatyta tvarka.

5. pareiškėjai santuokos metu bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgijo 3 kambarių butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Utena, kurio vidutinė rinkos vertė yra 25 500 Eur ir automobilį (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1000 Eur. Bendra santuokoje įgyto turto vertė 26 500 Eur.

6. pareiškėjai santuokoje įgytą turtą pasidalina tokiu būdu:

6.1. pareiškėjai L. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka 3 kambarių butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), Utena, kurio vidutinė rinkos vertė yra 25 500 Eur, įsigytas už AB DnB banko suteiktą kreditą;

6.2. pareiškėjui V. G., a. k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise atitenka automobilis (duomenys neskelbtini), valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vidutinė rinkos vertė 1000 eurų;

7. pareiškėjas V. G. neprašo kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, nes pareiškėjai tenka didesnė vaiko priežiūros ir auklėjimo našta, be to, pareiškėja įsipareigoja grąžinti buto įsigijimui gautą kreditą;

8. pareiškėjai L. G. ir V. G. lieka solidarūs kreditoriaus AB DnB banko skolininkai. Pareiškėjai L. G. ir V. G. kaip solidarūs skolininkai susitaria, kad kreditą AB DnB bankui pagal 2002 m. rugpjūčio 29 d. kreditavimo sutartį Nr. 98 grąžins pareiškėja L. G. ir neprašys iš pareiškėjo V. G. kompensacijos už grąžintą kreditą;

9. pareiškėjai yra darbingi ir nereikalauja išlaikymo vienas iš kito;

10. pareiškėjai žino, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas užkirs kelią ateityje reikšti tapatų reikalavimą;

11. šalys susitaria, kad nevykdant sutarties sąlygų bus išduotas vykdomasis raštas dėl priverstinio vykdymo.

Teismas pripažino, kad sutartis dėl santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sudaryta laisva valia, neprieštarauja viešajai tvarkai, nepažeidžia sutuoktinių teisių ir teisėtų interesų, todėl sprendė, kad gali būti tvirtinama.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.). Teismas konstatuoja, kad CPK 329 str. nurodytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, kad L. G. pareiškė ieškinį, kuriuo prašė nutraukti santuoką dėl sutuoktinio V. G. kaltės, nustatyti nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su motina, padalinti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomą turtą, priteisti vaikams išlaikymą, kompensaciją už bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise valdomo turto sumažinimą (b. l. 3-8). Bylą nagrinėjant šalys 2015-02-23 pateikė teismui prašymą santuoką nutraukti abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinti šalių pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį (b. l. 144, 145). Taigi, byla dėl santuokos nutraukimo pirmosios instancijos teisme buvo pradėta pagal CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus ketvirtąjį skirsnį – ieškovei pareiškus ieškinį, nurodant atsakovo kaltę ir nesant sutuoktinių sutarties dėl santuokos nutraukimo pasekmių (CK 3.60 straipsnis). Bylos pirmosios instancijos teisme nagrinėjimo metu šalys pasiekė susitarimą – nusprendė santuoką nutraukti abiejų šalių bendru sutikimu, sudarė sutartį dėl santuokos nutraukimo pasekmių, pateikė ją teismui tvirtinti ( b.l. 146). Šalių valia buvo sukurtos prielaidos santuokos nutraukimo bylos nagrinėjimą baigti CK trečiosios knygos II dalies IV skyriaus antrojo skirsnio nustatyta tvarka ir sąlygomis - abiejų sutuoktinių bendru sutikimu (CK 3.51 straipsnis). Santuokos nutraukimas abiejų sutuoktinių bendru sutikimu yra santuokos nutraukimo būdas, kai abu sutuoktiniai, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, laisva valia nutaria nutraukti santuoką būtent tokiu būdu. Kaip matyti iš sutarties, pareiškėjai susitarė dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, pareiškėja įsipareigojo netrukdyti V. G. bendrauti su dukromis, dalyvauti jų auklėjime, V. G. įsipareigojo teikti išlaikymą nepilnametėms dukroms iki jų pilnametystės, santuokoje įgytą turtą šalys pasidalino tokiu būdu – L. G. asmeninėn nuosavybėn atitenka butas, adresu (duomenys neskelbtini), Utenoje, o V. G. – automobilis „(duomenys neskelbtini)“ (v.n. (duomenys neskelbtini) V. G. pareiškė, kad neprašo kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, nes pareiškėjai tenka didesnė vaiko priežiūros ir auklėjimo našta, be to, pareiškėja įsipareigoja grąžinti buto įsigijimui gautą kreditą, pareiškėjai lieka solidarūs AB DnB bank skolininkai bei susitarė, kad kreditą bankui pagal 2002-08-29 kreditavimo sutartį Nr. 98 grąžins pareiškėja ir neprašys iš pareiškėjo V. G. kompensacijos už grąžintą kreditą, šalys nereikalavo išlaikymo vienas iš kito.

Pirmosios instancijos teismas, gavęs pasirašytą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, nustatė, jog ši sutartis sudaryta laisva valia, nenustatė, kad prieštarautų viešajai tvarkai ir pažeistų sutuoktinių interesus

Pareiškėjas V. G. po sutarties patvirtinimo pateikė apeliacinį skundą, kuriame nurodo, jog jo pasirašyta ir teismo patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis neatitinka jo valios ir pažeidžia jo interesus, kadangi jis L. G. ir jos atstovės buvo įtikintas pasirašyti dokumentus dėl santuokos nutraukimo bendru sutikimu ir gyventi viename bute. Nurodė, kad tikėdamas išsaugoti šeimą, jis dokumentus pasirašė, tačiau dabar L. G. siekia jį iš buto iškeldinti, kas neatitinka tikrojo jų susitarimo. Be to, santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi neaptartas jo bendravimo su vaikais klausimas, nesudarytas viso santuokoje įgyto turto balansas ir šis turtas nepadalintas, turto padalinimas pažeidžia bendro turto lygių dalių principą, nes sutuoktinei atitenka didesnės vertės (25 000 Eur) turtas, todėl jam priklausytų kompensacija.

Pažymėtina, kad bylos, kuriose santuoka nutraukiama bendru abiejų sutuoktinių sutikimu, yra nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Šio pobūdžio bylose šalys gera valia susitaria dėl sąlygų, todėl teismas tokios sutarties gali netvirtinti tik tuo atveju, jei ji prieštarauja viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia sutuoktinių nepilnamečių vaikų ar vieno sutuoktinio teises ir teisėtus interesus, ir tokiu atveju leisti sutuoktiniams sudaryti naują santuokos pasekmių sutartį (CK 3.53 str. 4 d.). Nagrinėjamu atveju pareiškėjas teigia, kad jis buvo apgautas, nes su buvusia sutuoktine tarėsi dėl kitokių sąlygų – t.y., kad jie gyvens viename bute. Apygardos teismas ,įvertinęs, kad teismui tvirtinti pateikta šalių santuokos nutraukimo pasekmių sutartis yra nedidelės apimties , parašyta aiškiai, pasirašyta tiek apelianto, tiek pareiškėjos, sprendžia, kad teigti, jog apeliantas nesuprato aiškiai išreikštų sutarties sąlygų dėl santuokoje įgyto turto padalijimo, o būtent, kad pareiškėjai tenka asmeninėn nuosavybėn butas, apeliantas neprašo kompensacijos už pareiškėjai tenkančią didesnę santuokinio turto dalį, nėra pagrindo. Teiginių apie apgaulę ar spaudimą pasirašyti sutartį jokiais įrodymais apeliantas nepagrindžia.

Sutartyje nespręstas klausimas dėl pareiškėjo gyvenamosios vietos po santuokos nutraukimo, nėra duomenų apie galimybę apeliantui gyventi pareiškėjai atitenkančiame bute , todėl, apelianto, kuris skaitė ir suprato sutartį, teiginys, kad jis sutiko pasirašyti santuokos nutraukimo pasekmių sutartį sąlygomis, kad šeima gyvens ir toliau viename bute, yra nepagrįstas ir vertintinas kaip deklaratyvus. Atsižvelgiant į gan paprastą santuokos nutraukimo pasekmių sutartį, apeliantas negalėjo nepastebėti, kad nėra jo teigimu su pareiškėja sulygtos sąlygos gyventi bute. Iškeldinimo klausimas taip pat neaptartas.Pastebima, jog įstatymai neįpareigoja pareiškėjų į santuokos nutraukimo pasekmių sutartį įtraukti sutuoktinių sprendimus dėl tolesnio naudojimosi buvusiu bendros šeimos turtu-šeimos gyvenamąja patalpa( CK 3.84,3.86,3.59 str.). Šiems klausimams iškilus ir šalims dėl to nesutariant, tas galės būti sprendžiama, esant būtinumui , teismine tvarka pagal daiktinės ir prievolinės teisių normas.

Vertinami kaip nelogiški apelianto teiginiai, kad jis sutiko pasirašyti ginčijamą sutartį bei pareiškimą siekdamas išsaugoti šeimą, nes tiek ieškinys dėl santuokos nutraukimo, tiek pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu su santuokos nutraukimo pasekmių sutartimi yra pagrindai spręsti dėl santuokos nutraukimo. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, taip pat į tai, kad apeliantas įrodymų apie tai, kad buvo suklaidintas, ar prieš jį panaudota apgaulė, nepateikė, jis, 2015-02-04 teismo paskatintas tinkamu atstovavimu, tuo nepasirūpino (b.l. 114-115), darytina išvada, jog pareiškėjas laisva valia pasirašė teisinę galią turinčius dokumentus, juos suprato, prisiėmė juose numatytas teises ir pareigas, todėl pagrindo santuokos nutraukimo pasekmių sutartį pripažinti prieštaraujančia įstatymo reikalavimams, jo turtinėms ir asmeninėms teisėms nėra.

Priešingai, nei apeliaciniu skundu nurodo apeliantas, bendravimo su dukromis ir dalyvavimas jų auklėjime sutartyje aptartas. Tai matyti iš sutarties 2 punkto, L. G. įsipareigojo netrukdyti apeliantui bendrauti su dukromis pagal jo pageidavimus, bei dalyvauti jų auklėjime, jei tai neprieštaraus vaikų interesams( b.l. 145).Įstatyme nėra apibrėžta kiek detalus turi būti susitarimas dėl bendravimo su vaikais tvarkos, tad negalima tvirtinti ,jog esant tokiam apibendrintam susitarimui, jo apskritai nėra. Apeliantui paaiškintina, jog kilus dėl bendravimo tvarkos nesutarimų ir pan., gali būti keliamas klausimas dėl minėtos tvarkos detalizavimo, pakeitimo ir pan.

Kolegijos vertinimu, negalima sutikti su apelianto teiginiu, jog šiuo atveju turto balansas nebuvo sudarytas , tad turtas padalintas netinkamai. Žiūrint formaliai, sutartyje tokia sąvoka nepavartota, bet negalima teigti, jog jo sudarymo ir taikymo principai šioje byloje netaikyti. Sutartyje nurodytas turtas, jo vertė, padalijimo būdas, paskirstytos prievolės kreditoriams, pasisakyta kaip ir kodėl nukrypta nuo lygių dalių principo, todėl, kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į santuokos nutraukimo bendru sutuoktinių sutikimu faktą, konstatuojama, kad CK 3.118 str. reikalavimų nustatytų turto balanso sudarymui iš esmės yra laikytasi (CK 3.51 str. 1 d. 2 p.). Nei CK 3.117 straipsnyje įtvirtinto sutuoktinių turto lygių dalių principo, nei CK 3.123 straipsnyje numatytų kriterijų, leidžiančių nukrypti nuo šio principo, teismas, esant sutuoktinių sutarčiai, savarankiškai negali taikyti nebent sutartis prieštarautų viešajai tvarkai ar iš esmės pažeidžia nepilnamečių vaikų ar vieno iš sutuoktinių teisėms ir teisėtiems interesmas. Šiuo konkrečiu atveju, priežastys dėl ko šalys sprendė nukrypti nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo sutarties 7 punkte yra aiškiai aptartos, jos gyvenimiškos, pagrįstos bylos duomenimis ir ( b.l. 145).

Teigdamas, jog procese nebuvo padalintas sutuoktinių kilnojamasis turtas , apeliantas nepateikė įrodymų koks konkrečiai bendras turtas nebuvo padalintas, kokia jo vertė .L. G. neigia tokį turtą esant, teigia dėl apelianto teisės nevaržomai pageidaujamus daiktus pasiimti. Pasakyta, kolegijos vertinimu, leidžia daryti išvadą, jog įrodymų apie egzistuojantį nepadalintą bendrą pareiškėjų dalintiną turtą nepateikta( CK 3.120 str.), todėl nėra pagrindo išvadai, jog tokio turto klausimas neišspręstas.

Nors galimo bendraskolių tarpusavio atsiskaitymo tarpusavyje klausimai sutartyje atveju, jeigu L. G. nevykdys prievolės pagal 2002-08-29 Kreditavimo sutartį, neaptarti, tačiau tai sureglamentuoja įstatymas. CK 6.9 str. 1 d. numato, kad solidariąją pareigą įvykdęs skolininkas turi teisę regreso tvarka reikalauti iš visų kitų bendraskolių lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį, jeigu ko kita nenumato įstatymai ar sutartis. Be to, iš 2002-08-29 Kreditavimo sutarties 2.2. p. matyti, kad bankui yra įkeičiamas perkamas turtas, o kreditavimo sutartis įsigalioja bankui su L. G. sudarius laidavimo sutartį (b.l. 12; 54-57). Taigi, esant hipoteka ir L. G. laidavimu užtikrintai prievolei, laikytina, kad teismo patvirtintas šalių susitarimas niekaip nepažeidžia apelianto teisių, o hipotetiškai galimų tarpusavio atsiskaitymų klausimo aptarimas sutartyje būtų perteklinis.

CPK 443 str. 5 d. numato, kad šiame skyriuje nurodytos bylos nagrinėjamos rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šio Kodekso V dalyje nurodoma kitaip. Bylą nagrinėjantis teismas turi teisę nuspręsti konkrečią bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. CPK 540 str. 1 d. numato, kad bylas pagal šio skirsnio nuostatas teismas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai pripažįsta, kad bylos nagrinėjimas rašytinio proceso tvarka nepakenks šeimos santykių stabilumui ir vaikų bei sutuoktinių interesams. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai pareiškimą dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu išnagrinėjo rašytinio proceso tvarka, nes byloje nebuvo duomenų, kad toks nagrinėjimas pakenktų vaikų ar sutuoktinių interesams. Be to, V. G. 2015-02-23 teismo posėdyje dalyvavo, iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškimas dėl santuokos nutraukimo abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis pateikti 2015-02-23 teismo posėdyje, kuriame apeliantas dėl to jokių prieštaravimų nepareiškė ( b.l. 144, 145, 146). Be to, bylos duomenimis šalims buvo sudarytos galimybės susitaikyti – 2013-12-08 nustatytas vieno mėnesio terminas susitaikymui ir bylos nagrinėjimas sustabdytas ( b.l. 93). 2015-01-19 teismo nutartimi civilinė byla šalims nesusitaikius atnaujinta ( b.l. 101). Tokios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo, kad pareiškėjų valia nutraukti santuoką buvo akivaizdi, teismas pareigą bandyti sutuoktinius sutaikyti įvykdė, tad procesinės teisės normos nebuvo pažeistos ir žodinis procesas šiuo konkrečiu atveju nebebuvo reikalingas.

Iš 2015-04-16 pinigų priėmimo kvito serija LAT Nr. 749318 matyti, kad advokatei už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą ieškovė sumokėjo 200 Eur (b.l. 172).Byla išnagrinėta ypatingosios teisenos tvarka ir pagal CPK 443 str.6 d. bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, išskyrus jeigu asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtinas ar interesai priešingi. Tokiu atveju teismas gali išlaidas proporcingai paskirstyti ar priteisti iš asmens, kurio pareiškimas atmestas. Apelianto atskirąjį skundą atmetant ir nenustačius L. G. procesiškai nesąžiningo elgesio, jos patirtos atstovavimui išlaidos priteistinos iš apelianto. Spręsdamas dėl jų dydžio teismas atsižvelgia į Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl priteistino maksimalaus užmokesčio advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą civilinėse bylose( redakcija nuo 2015-03-20).Prašoma priteisti suma šių dydžių neviršija, procesinis dokumentas parengtas tinkamai, todėl ,atmetant apeliacinį skundą,L. G. patirtos bylinėjimosi apeliaciniame procese išlaidos priteistinos iš apelianto (CPK 93 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2015 m. kovo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš V. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) 200 € (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų L. G. (a. k. (duomenys neskelbtini) naudai.