- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-30
- Bylos Nr.
- ATP-446-581/2016
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Jolanta Raščiuvienė
- Kategorijos
- 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Panevėžio apygardos teismo teisėja Jolanta Raščiuvienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi E. S. apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,
Aprašomoji dalis
nustatė:
1. R. G. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimu už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 50³ straipsnyje numatytą pažeidimą nubaustas 28 eurų bauda, dėl to, kad jis 2016-07-27 apie 22.30 val. (duomenys neskelbtini), nulaužė E. S., gyv. (duomenys neskelbtini), priklausančio automobilio „VW Polo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) veidrodėlį, padarydamas nukentėjusiajai 100 EUR turtinės žalos.
Šalies argumentai
2. E. S. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą, pripažinti ją nukentėjusiąją administracinio teisės pažeidimo byloje ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
2.1. Nurodo, kad nors skundžiamame nutarime ji nėra įvardinta kaip nukentėjusioji, tačiau administracinio teisės pažeidimo protokolas, kurio pagrindu buvo nubaustas pažeidėjas R. G., yra surašytas jos pareiškimo pagrindu, kadangi pažeidėjo veiksmais buvo sugadintas jai priklausantis turtas. Be šio, savo pareiškime ji buvo nurodžiusi, kad pažeidėjo veiksmai neapsiribojo vien tik jos automobilio apgadinimu, nes pažeidėjas įsiveržė į jos privačią valdą, kurioje gyvena ne tik ji, bet ir jos mama, močiutė. Pažeidėjas buvo aiškiai neblaivus ir kieme savivaliavo, trankėsi, mėtė akmenis į juos, terorizavo ir grasino, kad užmuš, padegs namus ir pan., kieme rėkavo, spardė kas pakliuvo po koja, elgėsi daugiau nei chuliganiškai. Tik vėliau pribėgęs prie jai priklausančio automobilio išleido orą iš galinės dešinės automobilio padangos, su kietu daiktu apibraižė automobilio šonus bei nulaužė kairės pusės galinio matymo veidrodėlį.
2.2. Nurodo, kad iš karto po įvykio policijos pareigūnams negalėjo įvardinti jai padarytos žalos dydžio, nes įvykio metu lauke buvo tamsu ir visų automobilio sugadinimų nesimatė, be to, neturėjo tam specialių žinių. 2016-08-16 remonto sąmata patvirtina, kad pažeidėjo apgadinto automobilio remontas jai kainuos 517,75 EUR. Kelia klausimą dėl ikiteisminis tyrimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 187 straipsnio 1 dalį pradėjimo.
2.3 Pažymi, kad skundžiamas nutarimas turėtų prejudicinę galią sprendžiant žalos atlyginimo klausimą civilinio proceso tvarka, o jame konstatuotos faktinės aplinkybės neatitinka realios situacijos, kadangi jai padarytas turtinis nuostolis yra ženkliai didesnis nei teismas nurodė skundžiamame nutarime, pažeidėjas ginčija padarytos žalos dydį. Be to, kreipiantis į teismą civilinio proceso tvarka aiškiai padidėtų bylinėjimosi išlaidos, būtų vilkinamas procesas bei pažeidinėjamos jos teisės į greitą, teisingą ir efektyvų bylos nagrinėjimą.
2.4 Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė jos teises, nes neįtraukė į bylos nagrinėjimą kaip nukentėjusiosios, nekvietė į teismo posėdį, dėl ko ji neturėjo galimybės nurodyti tikrųjų įvykio aplinkybių bei pagrįsti jai padarytos žalos dydžio, kuris yra ženkliai didesnis negu nurodyta skundžiamame nutarime, kadangi buvo apgadintas ne tik automobilio veidrodėlis. Be to, teismas nesiaiškino ir kitų teisės pažeidimo aplinkybių, nes byloje nebuvo apklaustos nei jos mama, nei močiutė.
Atsiliepimas
3. Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato Viešosios policijos skyrius atsiliepimu prašo E. S. skundą atmesti ir Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-08-19 nutarimą palikti nepakeistą.
3.1. Nurodo, kad E. S. į Panevėžio apskrities VPK dėl konfliktų su R. G. kreipėsi ne vieną kartą, jos pareiškimai buvo išnagrinėti ir priimti sprendimai. Iš gautų pareiškimų ir surinktos medžiagos matosi, kad konfliktai tarp E. S. ir R. G. kyla iš asmeninių paskatų, dėl asmeninių santykių aiškinimosi ir nukreipti ne į viešosios tvarkos pažeidimus.
4. R. G. atsiliepimu nesutinka su E. S. skundu.
4.1. Nurodo, jog pripažįsta padarytos žalos dydį, t. y. 100 eurų, veidrodėlį nupirko. R. G. nesutinka su skunde nurodoma remonto kaina, tvirtina, jog tokią kaina turi būti įrodyta.
Motyvuojamoji dalis
4. Apeliacinis skundas tenkinamas.
5. Vadovaujantis ATPK 248, 257 ir 284 straipsnių nuostatomis, byloje priimtas procesinis sprendimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 straipsnio 2 dalies nuostatos reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. Pagal ATPK 284 straipsnio 1 dalį, organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus: išklausyti proceso šalių paaiškinimų, liudytojų parodymų, specialistų paaiškinimų ir eksperto išvadų, susipažinti su rašytiniais įrodymais, apžiūrėti daiktinius įrodymus.
6. ATPK dvidešimtajame skirsnyje išvardinti asmenys, dalyvaujantys administracinių teisės pažeidimų bylų procese. Asmuo, kuriam administraciniu teisės pažeidimu padaryta moralinė, fizinė ar turtinė žala administracinio teisės pažeidimo byloje laikytinas nukentėjusiuoju. Atitinkamai ATPK 273 straipsnyje numatytos nukentėjusiojo teisės administracinio teisės pažeidimo bylų procese: nukentėjusysis turi teisę susipažinti su bylos medžiaga, duoti paaiškinimus, pateikti įrodymus, pareikšti prašymus; nagrinėjant bylą, naudotis teisine advokato ar kito įgalioto atstovo, turinčio aukštąjį teisinį universitetinį arba jam prilyginamą išsilavinimą, pagalba; apskųsti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Byloje pažeidėjas R. G. nubaustas už tai, kad tyčia sugadino E. S. priklausantį turtą, nepadaręs E. S. žymios žalą. Akivaizdu, jog E. S. administracinio teisės pažeidimo byloje įgyja nukentėjusiosios teises, kadangi būtent ji galimai dėl nubaustojo R. G. veiksmų patyrė turtinės žalos. Vadovaudamasis ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostata, ruošdamasis nagrinėti administracinio teisės pažeidimo bylą, organas (pareigūnas) privalo išsiaiškinti, ar pranešta asmenims, dalyvaujantiems nagrinėjant bylą, apie jos nagrinėjimo laiką ir vietą. Nagrinėjamu atveju, bylos medžiagoje nėra duomenų, kad E. S. būtų informuota apie tai, kad jos pareiškimo pagrindu R. G. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, byla yra perduota nagrinėti teismui. Pirmosios instancijos teismas bylą nagrinėjo ir skundžiamą nutarimą priėmė net tik, kad neišsiaiškinęs, kokio dydžio padaryta žala ir apie tai neapklausęs E. S., bet apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jos net neinformavęs (byloje nėra duomenų apie teismo šaukimo E. S. siuntimą). Todėl visiškai pagrįsti apeliantės skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas grubiai pažeidė jos teises. Taigi ATPK 280 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimas nebuvo įgyvendintas, taip pažeidžiant E. S. procesines teises bei užkertant kelią pasiekti administracinių teisės pažeidimų teisenos tikslus - laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus (ATPK 248 straipsnis).
7. Kaip jau minėta, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikomas teisėtu ir pagrįstu tuomet, kai teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Taigi nepranešus E. S. apie bylos nagrinėjimą ir neužtikrinus jos dalyvavimo procese, jai nebuvo sudaryta galimybė pareikšti prašymų, užduoti klausimų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, naudotis kitomis nukentėjusiojo teisėmis (ATPK 273 straipsnio 2 dalis). Be to, tiek iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos, tiek iš E. S. skunde nurodytų aplinkybių matyti, jog nėra aišku, kokia žala padaryta nukentėjusiajai, tokios aplinkybės tirtos nebuvo. Nors administracinio teisės pažeidimo protokole nurodoma, kad E. S. dėl R. G. veiksmų patyrė 100 EUR žalą, tačiau nei E. S. pirminiame pareiškime, nei kitoje bylos medžiagoje nėra jokių duomenų apie tai, kokią žalą dėl sugadinto turto iš tiesų patyrė E. S.. Todėl yra visiškai neaišku, kuo remiantis pirmosios instancijos teismas nustatė, jog nukentėjusiajai buvo padaryta 100 eurų žala, o tai turi reikšmės veikos kvalifikavimui. Juolab, pirmosios instancijos teismo nutarime nurodyta, jog R. G. su padarytos žalos dydžiu nesutiko (15 b.l.). Atkreiptinas dėmesys į tai, jog pirmosios instancijos teismas nustatomojoje nutarimo dalyje nurodė, jog padarytos turtinės žalos dydis yra 100 eurų, o motyvacinėje nutarimo dalyje konstatavo, kad byloje nėra duomenų apie žalos dydį. Akivaizdu, jog toks nutarimas negali būti pripažintas teisėtu.
8. Remiantis tuo, kas išdėstyta, bei nuoseklia suformuota praktika dėl ATPK 273 straipsnio nuostatų pažeidimo sukeliamų pasekmių (pvz., LVAT nutartys administracinio teisės pažeidimo bylose Nr. N575-348/2012; N575-179-12; N575-79/2012; ir kt.), aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė ir neįvertino visų svarbių bylai įrodymų, taip pažeisdamas ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas. Toks nutarimas negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, todėl yra naikinamas, o administracinio teisės pažeidimo byla grąžinama pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁰ str., 302¹² str. 1 d. 4 p., teismas,
nutaria:
panaikinti Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 19 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti Panevėžio miesto apylinkės teisme.
Ši nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.