Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-02-12 · Byla Nr. A2.9.-176-865/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-02-12
Bylos Nr.
A2.9.-176-865/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12833-2013-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Irma Randakevičienė
Pažeidėjas
R.L.
Kategorijos
  • 48.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.9.-13459-865/2013Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12833-2013-4Procesinio sprendimo kategorija: 48.1.; 48.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. vasario 12 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Irma Randakevičienė,

sekretoriaujant Agnei Vaičiulytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, jos gynėjui advokatui J. B.,

išnagrinėjusi R.L., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, administracinio teisės pažeidimo bylą,-

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. L. 2013 m. rugsėjo 18 d. apie 23.30 val. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos filialo Vaikų ligoninės gydytojo kabinete, esančiame Santariškių g. 7, Vilniuje, priėmimo metu atvykusi su nepilnamete dukra K. O., gim. (duomenys neskelbtini), medicinos darbuotojų bei nepilnametės dukros akivaizdoje keikėsi necenzūriniais žodžiais, įžūliai elgėsi su gydytojais, vadino juos „moraliniais urodais“, tokiais savo veiksmais pažeidė viešąją tvarką ir tėvų valdžią panaudojo priešingai vaiko interesams.

Teismo posėdyje R. L. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino ir papasakojo, kad atvažiavo vakare į Santariškes, aš, vyras ir dukra. Kabinete buvo tik seselė, todėl koridoriuje palaukė daktarės. Kai atėjo daktarė, prasidėjo apžiūra, buvo ji su vaiku kabinete, vyras laukė koridoriuje. Viskas prasidėjo dėl juoko iš vaiko pavardės. Buvo pasakyta K. O. ir daktarė juokėsi. Pasakė, kad po žaidimo praėjus kelioms dienoms pradėjo skaudėti ranka, ranka buvo patinusi. Daktarė paklausė dukros, kad pagal 10 balų skalę, kiek ji vertina skausmą. Dukra pasakė 8, tai daktarė iškart pradėjo žvengti ir pasakė: „o kodėl tu dar nenualpai, jei tau taip skauda“. Pasakė ji daktarei, kad gal reikia rentgeno nuotrauką daryti, nes vaiko ranka buvo mėlyna ir patinusi. Daktarė pasakė, jog ji nereguliuotų, ką ji turi daryti. Ji paaiškino, kad vaikas išgėrė dvi „Ibuprofeno“ tabletes iki atvažiavimo, tai daktarė pasakė duoti dar vieną. Ji pasakė, ar reikia, vaikui bus per daug. Daktarė pasakė neaiškinti, kaip dirbti. Paklausė dar kartą dėl rentgeno nuotraukos. Daktarė pasakė, o ko nesidaro Rusijos federacijoje. Tada pakvietė vyrą, jis atnešė skrajutę iš koridoriaus, kur buvo parašyta, kad galima prašyti atlikti mokamą rentgeno paslaugą. Tada pasakė daktarei, kad ryte eis pas vedėją ir viską papasakos. Po šių žodžių ji išrašė popieriuką ir nusiuntė į rentgeno kabinetą. Nuėjo ji, dukra ir vyras. Ten viskas buvo tvarkoje. Kai grįžo, kabinete jau buvo daktaras P. G., jis pradėjo filmuoti, fotografuoti, jai tai nepatiko. Tai darė su savo telefonu. Paklausė, kodėl taip daro? Pasakė, jog iškviestų „Apsaugos komandą“. Nežino, kaip jie suprato šiuos jos žodžius, pasakė, ko čia gąsdina. Dar kartą pasakė, kad ryte eis ir pasakos viską vedėjai. Vaikas verkė iš skausmo, normalios apžiūros nebuvo, paskui juos nusiuntė atlikti antro rentgeno tyrimo. Kada sumokėjo už rentgeno nuotraukas, jiems davė voką, bet namuose pamatė, kad voko viduje laikraštis, o ne rentgeno nuotrauka. Kitą dieną nuvyko į Antakalnio polikliniką, ten buvo suteikta pagalba dukrai, bet ji iki šiol gydosi. „Moralinis erodas“ buvo žodžiai pasakyti tarp jos ir vyro. Buvo jos asmeniškas pokalbis su vyru, kada pasakė „moralinis urodas“, bet ne prie vaiko. Ir žodžiai buvo skirti ne daktarams, o situacijai. Žodžiu, jiems buvo šokas. Atsakydama į klausimus parodė, jog tai vyko 2013 m. rugsėjo 18 d., nakties metu, Santariškių vaikų priėmimo skyriuje. Kai atvyko, kabinete buvo seselė ir liepė palaukti koridoriuje, kol ateis gydytoja. Atėjo gydytoja Julija, bet pavardės neatsimena. Kai grįžo iš rentgeno kabineto, rado P. G., bei tą pačią gydytoją ir seselę. Nežino, kodėl gydytoja juokėsi iš O. pavardės. Jai pasirodė, jog gydytoja užsimiegojusi, gal nenorėjo dirbti. Jos mergaitė Lietuvos pilietė, jai 14 m. Daktarė žvengė be perstojo, ką bepasakytų, ji pastoviai juokėsi. Nesuprato, iš ko juokėsi, suprato, kad tik iš pavardės. Jos vaikas pakantus skausmui, bet ją įžeidė, kai daktarė juokėsi ir sakė vaikui, kodėl ta nenualpo. Jai iki šiol šokas, ramiai miegoti negali. Gydytoja ir gydytojas P. G. jauni, jos amžiaus. Ji žodžio „piemenė“ išvis nežino. Du kartus darė rentgeno tyrimą, kai jie reikalavo. Paskui paprašė nuotraukos, registratūroje sumokėjo, jiems davė didelį voką, grįžus namo, voke rado laikraštį, o rentgeno nuotraukos nebuvo. Jei ji tokia agresyvi, kodėl jie nekvietė policijos. Necenzūrinių žodžių daktarų atžvilgiu nevartojo. Įrašas, kuris yra prie bylos medžiagos, ten yra pats galas, kodėl, jie davė patį paskutinį gabaliuką, o ne visą įrašą. Tame kabinete buvo sesutė, du daktarai, jos vyras ir ji. Juos provokavo P. G. daugiau nei gydytoja Julija. Mergaitei buvo stiprus rankos patempimas, paskui uždegimas. Iki šiol vaikui dar neleidžiama rašyti. Seselė pastoviai buvo kabinete, ji sėdėjo ir nieko nesakė. Ji tylėjo, nei vieno žodžio iš jos pusės negirdėjo. Daktaras P. G. pastoviai sakė: „o kodėl jūs nepatenkinti, kodėl norite skųstis vedėjai“. Jie norėjo iš ryto važiuoti pas vedėją, bet nenuvažiavo. Paskui rašė skundą policijai. Kai P. G. daug fotografavo, dukrai pasakė, kad ji išeitų į koridorių, o vyras buvo kartu su ja kabinete. Sakė vyrui žodžius „moralinis urodas“, taip apibūdino daktarą P. G., jo elgesį. Pakankamai tyliai, vidutiniškai šiuos žodžius ištarė.

Teismo posėdyje liudytojas A. O. papasakojo, kad vaikui buvo patinusi ranka, vakare net pirštų nepajudino, jis su žmona pagalvojo, kad reikia kreiptis į pirmąją pagalbą. Buvo naktis, galėjo padėti tik Santariškėse. Nusprendė ten nuvažiuoti ir pasirodyti. Kai nuvyko apie 23:30 val., atėjo į priėmimą, padavė dokumentus, apžiūrėjo vaiko svorį, pamatavo temperatūrą, davė siuntimą pas traumatologą. Seselė pasakė, jog jie palauktų, kol nėra gydytojos. Maždaug po 10 minučių atėjo daktarė, atrodė, kad ką tik pažadinta. Į kabinetą nuėjo žmona su vaiku, jis liko koridoriuje, bet viską girdėjo. Girdėjo, kaip daktarė paprašė vaiko apibūdinti skausmą pagal 10 balų. Vaikas pasakė 7, daktarė pasakė, kad pagal tokį balą turėtų mergaitė būti apalpusi. Žmona replikavo, kad daktarė galvotų, ką šneka. Daktarė pasakė, kad gali duoti injekciją nuskausminamųjų. Žmona pasakė, kad jau davė „Ibuprofeną“, pasakė, kad daugiau negalima. Žmona pasakė, kad po dažasvydžio dukrai pradėjo skaudėti ranką ir šiandien patino, paprašė, kad nusiųstų į rentgeno kabinetą. Daktarė pasakė, kol pilnai neapžiūrės, niekur nesiųs. Žmona dar kartą pasakė apie rentgeną, daktarė pasakė, jog jie važiuotų į Rusijos federaciją ir ten darytų. Tada žmona išėjo į koridorių ir jam sako, kad dukrai nieko nenori daryti. Koridoriuje buvo skrajutės, kur buvo parašyta, kad tėvai gali reikalauti mokamo rentgeno. Žmona pasakė apie tai daktarei, ta sutiko. Nuėjo į rentgeno kabinetą, kai grįžo, kabinete sėdėjo dar vienas daktaras su chalatu. Jis pažiūrėjo dukros ranką, nuotrauką. Pasakė, kad yra lengvas sumušimas, bet, kad būtų ramiau, nusiuntė antrą kartą į rentgeno kabinetą. Kai grįžo po 15 minučių, jis liko koridoriuje, žmona užėjo į kabinetą su vaiku. Daktaras pradėjo klausti, ką taip blogai padarė ši daktarė, kad nori skųstis. Girdėjo, kaip žmona sakė, ko jis filmuoja. Daktaras ragino atsakyti, kodėl jie nori skųstis. Žmona pasakė dukrai, kad pakviestų jį. Išėjo vaikas, pasakė, kad filmuoja, tada liepė vaikui palaukti koridoriuje. Kai įėjo, paklausė, ar daktaras yra daktaras, ar žurnalistas, ko filmuoja? Daktaras padėjo telefoną ant stalo ir pasakė, jog įrašo, nes jam grasina. Jis atsakė, jog tas nežino, kaip gali būti grasinama. Pasakė, kad ištrintų, kas nufilmuota, jie nieko nesakė. Tada jis su žmona išėjo. Atsakydamas į klausimus parodė, jog negirdėjo, kad žmona keiktųsi. Sakė, kodėl juokiasi iš vaiko skausmo, sakė, kad eis pas vedėją. Iš pradžių kabinete buvo seselė ir gydytoja, kai grįžo po rentgeno, atėjo dar daktaras, kaip paskui suprato, daktaras P. G.. Paskui P. G. nukreipė pasidaryti antrą rentgeno nuotrauką. Kai antrą kartą grįžo, kabinete buvo tie patys asmenys ir pradėjo juos filmuoti, fotografuoti. Klausė, ko jiems netiko daktarė Julija. Po pirmo rentgeno nuotrauką atsiuntė kompiuterinėje laikmenoje. Kai jie registratūroje susimokėjo, prie namų pamatė, kad voke buvo įdėti „Laisvalaikio“ ir „Lietuvos ryto“ laikraščiai, o ne rentgeno nuotrauka. Vaikui labai skaudėjo ir kitą dieną važiavo į Antakalnio polikliniką. Kai paskui jiems paskambino iš policijos ir pasakė, kad yra byla, buvo šoke, nes jiems buvo svarbiausia vaiko sveikata. Jo žmona nesikeikė necenzūriniais žodžiais. Iki šiol jų dukrai blogai su ranka, skauda, negali rašyti. Jis su daktarais šnekėjo lietuviškai, o tarpusavyje su žmona kalbėjosi rusiškai. Dėl „urodo“, tai pagal įrašą žmona jam pasako šiuos žodžius. Pirma iš kabineto išėdinėjo žmona, jis paskui, o vaikas buvo koridoriuje. P. G. sėdėjo prie stalo, Julija buvo kitame kampe, atstumas apie du metrus, kai žmona pasakė šiuos žodžius. Žmona taip apibūdino daktarų elgesį.

Teismo posėdyje liudytojas P. G. parodė, kad asmeniškai salėje esančių asmenų nepažįsta. Budėjimo metu buvo vyr.budintis, kai jam paskambino daktarė ir pasakė, kad vyksta konfliktas. Atvykus, vaikui jam buvo suteiktos visos paslaugos, o mamos elgesys buvo „nachališkas“, ji keikėsi, „tujino“. Kai mediciniškai pakartojo tą patį, ką prieš tai pasakė daktarė, tada mama taip elgėsi ir su juo. Pasakė tik diagnozę iš medicininės pusės, tada iš mamos buvo pasakyta, kad jis bus išmestas iš darbo, buvo rusiškai iškeiktas, pradėta grasinti. Tada išsitraukė telefoną ir pasakė, kad filmuos. Tada atėjo šis vyras (A. O.), ir pasakė, kad ar nežino, kaip gąsdinama. Patyrė nesaugumo jausmą. Atsakydamas į klausimus parodė, jog J. R. paskambino telefonu ir pasakė vyksta konfliktas. Kabinete buvo J. R., sesutė Vitalija, pavardės nepamena ir mama su vaiku. Atėjęs į kabinetą pasiklausė, kokia situacija, apžiūrėjo vaiką iš medicininės pusės. Kai atėjo kabinete buvo tyla. Iš pradžių pasižiūrėjo medicininę dokumentaciją, vaiką. Iš mamos pusės pastoviai buvo replikos, kalbėjo rusų kalba. Jam sunku pasakyti, kodėl vyko konfliktas, nežino. Jau buvo padaryti vaikui tyrimai, anamnezė, rentgeno nuotrauka, apklausa. Kiek pamena, vaikui buvo trauma prieš 3-4 d., o pagal tai, ką matė, jokių lūžių nebuvo. Aiškių pakitimų rankoje nematė. Surašytas išrašas skaitomas tada, kai yra pilnai pasirašytas. Negali pasakyti, ar tuo metu, kai atėjo, jau buvo padaryta išvada. Jis pradžioje apsižiūrėjo pacientą, tą patį paaiškino mamai ir medicininės pusės, kaip yra. Tada gavo lygiai tą patį, viskas pasisuko prieš jį. Jį keikė visokiais keiksmažodžiais, buvo pastovus „tujinimas“. Keiksmažodžiai buvo rusiški. Vieną ką turi įrašęs, tai „moralinis urodas“, šitaip jį vadino vieną kartą R. L.. Girdėjo šiuos žodžius. Kai jis pasakė, kad įjungia ir įrašinėja pokalbį, mamos leksika pasikeitė. Kai įrašinėjo, vaikas buvo kabinete, nors sunku pasakyti, nes tai buvo stresinė situacija. Tėvas buvo kabinete, kai įrašinėjo. Nėra pratęs prie tokių situacijų, kai tau tarp eilučių pasako, kad nežinai, kaip grasinama. Seselė ir daktarė buvo visą laiką kabinete. Nepamena, kai jis atėjo, ar jau buvo padarytos rentgeno nuotraukos. Nežino, ar rentgeno paslauga buvo mokama, ar nemokama. Iš nuotraukų patologijos nesimatė. Tuo metu vaikas niekuo nesiskundė. Trauma buvo prieš kelias dienas, temperatūros nebuvo, vaikas tylėjo. Vyras atsirado tik tada, kai pasakė, kad nebegali daugiau kentėti ir pradėjo filmuoti. Seselė, daktarė, vaikas ir mama girdėjo keiksmažodžius. Vaikas ramiai sėdėjo. Nepamena, ar kai mama pasakė „moralinis urodas“, ar vaikas dar buvo kabinete. Kol nieko nesakė, buvo normaliai elgiamasi su juo, bet, kai pasakė tą pačią diagnozę, kaip gydytoja prieš tai, viskas pasisuko prieš jį. Negali pasakyti, kodėl jie taip elgėsi. Pas juos būna labai dažni tokie atvejai, kai daromos kelios rentgeno nuotraukos, kai keičiama kryptis. Negali pakomentuoti, kodėl jie rado ne nuotrauką, o laikraščius voke, vietoje rentgeno nuotraukos. Jis duoda siuntimą, bet pats į voką rentgeno nuotraukų nededa. Neprisimena, kokiais žodžiais buvo vadinama daktarė Julija. Jo atžvilgiu buvo naudoti necenzūriniai žodžiai. Jis tokių žodžių nenaudoja savo kalboje, jų nepamena. Kai apžiūrėjo pacientę, po visų tyrimų, pačioje pabaigoje tai buvo daroma, buvo engiami. Kai atėjo į kabinetą buvo tyla, pradėjo aiškintis situaciją, tada buvo replikos daktarės J. R. atžvilgiu, kad ji nieko nesupranta, kad nieko nedaro, reikia ją atleisti. Tai buvo įžeidimai. Atsimena įžeidimą „moralinis urodas“, o kitų žodžių negali apibūdinti, žino, kad jie buvo. Daktarė ir jis necenzūriškai buvo vadinami. Negali suprasti, kodėl taip buvo daroma. Mamai viskas netiko, negali pasakyti, ko jie norėjo. Daugiau jokios filmuotos medžiagos neturi, kas pateikta, tas pateikta. Kada neapsikentė, kaip su jais elgėsi, pasakė, kad šį dalyką įrašys, nes kitaip nebus galima nieko įrodinėti, tada pradėjo filmuoti. Ką įrašė, viską pateikė tyrimo metu. Kai jis išsitraukė telefoną ir pasakė, kad filmuos, mama nurimo. Mano, buvo suteikta pilna medicininė pagalba pacientei. Konkrečių žodžių nepamena, ką jam pasakė paskambinusi daktarė, tik paprašė, kad jis kaip vyr.budintis ateitų, nes vyksta konfliktas. Su J. R. jo santykiai kolegiški, pažįsta ją apie 10 m.

Teismo posėdyje liudytoja J. R. parodė, kad asmeniškai salėje esančių asmenų nepažįsta. Datos nepamena, buvo rugsėjis, apie 23:30 val., kai į traumatologijos punktą kreipėsi mergaitė su tėvais. Paklausė, kas atitiko, pasakė, kad skauda ranką. Mama nesileido į kalbas, sakė, padaryti nuotrauką. Pasakė, kad turi sužinoti viską, kaip buvo. Sakė, kad skauda, pasakė, kad gal reikia vaistų nuo skausmo. Tada jai pradėjo aiškinti, išvis, kas čia ji tokia, jog darytų nuotrauką ir viskas, tyčiojosi, kad atleis ją iš darbo, kad jos darbas baigiasi, nuo rytojaus prasidės problemos. Paskui apžiūrėjo vaiką, prašė mamos liautis, tada paskambino daktarui P. G.. Kai asmenys grįžo iš rentgeno kabineto, buvo atėjęs daktaras P. G. ir tada jis vykdė vaiko apžiūrą. Kai daktaras pradėjo filmuoti, mama pasikvietė vaiko tėtį. Atsakydama į klausimus parodė, jog ji koridoriuje pirmą kartą pamatė atvykusius asmenis. Seselė paskambino ir pasakė, kad yra pacientas. Seselė Vitalija. Užėjo į kabinetą ji, mama su dukra, seselė buvo kabinete. Klausė, kas atsitiko, sakė, kad prieš 5 d. vaikas žaidė dažasvydį, iki šiol skauda ranką, tad ėmėsi apžiūros. Kai mama parėkė, apžiūrėjo vaiką. Paklausė, kaip vaikas vertina savo skausmą 10 balų sistemoje. Mergaitė judino ranką, pasakė, kad 7 balais. Ji vaikui nieko nesakė, klausė mamos, ką darė, pasakė, kad davė „Ibuprofeno“, pasakė, kad per mažai. Bandė vaikui paaiškinti, kad esant 7 balų skausmui žmonės alpsta. Tikrai nesijuokė iš vaiko vardo, pavardės. Kai bendrauji su vaikais šypsaisi. Buvo padarytos dvi rentgeno nuotraukos, alkūnės ir riešo. Mama tyčiojosi ir rėkė. Buvo keiksmažodžiai jos, daktarės, atžvilgiu. Keiksmažodžių nepamena. Vaiko mama ją ištisai žemino. Jai, daktarei, drebėjo rankos, nes tai didžiulis stresas. Pats daktaras P. G. apžiūrėjo pacientę, jų medicininės išvados sutapo. Nežino, kodėl mama neapsiramino, nežino, kodėl ji rėkė. Ji tik rėkė, kad padarytų rentgenogramas. Atsimena, kaip P. G. išvadino „moralinis urodas“, tai buvo pasakyta garsiai. Seselė visą laiką buvo kabinete. Vaikas visą laiką viską matė, visą konfliktą. Apačioje būna ji ir seselė, jei kas kviečia vyr.gydytoją, nes apsaugos neturi. Apie rentgeno nuotraukas, kad rado laikraščius, melas, nes nuotraukos jau seniai yra įrašomos į atmintinę, o ne duodamos voke. Jie už paslaugas susimokėjo, buvo suteikta nebūtinoji pagalba. Kiek žino, kažkuris iš tėvų numetė registratūroje pinigus net nepaėmė grąžos ir išvažiavo. Ji pakvietė telefonu daktarą P. G., nes negalėjo susikalbėti su mama. Kai jie grįžo po pirmo rentgeno, tada vaiką apžiūrėjo, jai atrodo, daktaras P. G.. Mano, kad jis apžiūrėjo vaiko ranką. Antrą kartą nusiuntė vaiką rentgenui, kad kitu kampu padarytų nuotrauką. Kai grįžo, įvertino, kad nėra patologijos, lūžių nėra, seselė parišo ranką. Jautėsi drąsiau, kai atėjo P. G.. Po antro rentgeno situacijoje nedalyvavo, sėdėjo kampe. Mama jai sakė, kas ji čia tokia, ką ji čia nusimano, ar ką supranta. Necenzūriniai žodžiai buvo nukreipti konkrečiai situacijai, o vaiko mama ją įžeidinėjo, ji pajautė iškart, nes ji puolė jau gal po 30 sekundžių nuo atėjimo. Jei atvirai, pakvietė daktarą, nes bijojo gauti į galvą. Nežino, kokia dar diagnozė buvo nustatyta mergaitei kitur. Su P. G. yra kolegos, pažįstami kokius 10 m. Nepamena, ar kokie keiksmažodžiai buvo P. G. atžvilgiu. Ligoninė parašė pareiškimą policijai. Buvo konfliktinė situacija ir jie privalo informuoti administraciją. Rentgenogramose matosi tik kaulo patologija.

Teismo posėdyje liudytoja V. B. parodė, kad asmeniškai R. L. nepažįsta. Atėjo moteris su vaiku ir pareikalavo, kad būtų padaryta rentgeno nuotrauka. Ji tokių kompetencijų neturi, buvo gana vėlu, po 23-24 val. vakaro, tai pasikvietė gydytoją. Kol atėjo gydytoja, pacientei liepė palaukti koridoriuje. Atėjus gydytojai, moteris vėl pareikalavo rentgeno nuotraukos, gydytoja pasakė, kad turi apžiūrėti vaiko ranką ir pati nuspręsti, ar reikia rentgeno nuotraukos. Ta moteris labai supyko po tokių gydytojos žodžių. Prasidėjo konfliktas, supykusi moteris pradėjo šaukti. Gydytoja apžiūrėjo vaiko ranką ir paskyrė rentgeno nuotrauką. Tuo metu, kol darėsi nuotraukas, gydytoja išsikvietė kitą gydytoją traumatologą, ir po nuotraukos padarymo gydytojas su paciente daugiau kalbėjo. Moteris toliau buvo nepatenkinta, aiškino, kad šita gydytoja nieko nemoka, o jis tikras daktaras. Gydytojas paprašė, kad moteris nežemintų jo kolegės, pasakė, jei kels triukšmą ir balsą, įrašys pokalbį. Tada prasidėjo tikras triukšmas, moteris pasikvietė savo palydovą, nežino, kas jis toks, laukė koridoriuje, ji šaukė, ji paprašė jų eiti į kasą, kad susimokėtų už rentgeno nuotraukas. Mergaitei parišo ranką ir paprašė jų eiti kartu, koridoriuje jie dar triukšmavo. Atsakydama į klausimus parodė, jog moteris daugiau kalbėjo rusiškai, gal ir keikėsi, tiksliai nepasakys. Gąsdino, kad ji praneš vedėjams, kurie nušalins gydytoją nuo darbo. Sakė rusiškai „moraliniai degradai“.

Liudytoja K. O. tyrimo metu paaiškino, kad 2013 m. rugsėjo 18 d. apie 23.30 val. ji su mama ir tėvu nuvažiavo į Santariškių ligoninę, kadangi jai pradėjo skaudėti ranką. Apžiūrėjusi gydytoja pasakė, kad lūžių nėra. Motina prašė padaryti rentgeno nuotrauką, tačiau gydytoja atsisakė. Kadangi ranka tino, motina primygtinai reikalavo padaryti nuotrauką. Motina medicinos darbuotojų nežemino, negražiai nevadino, necenzūriniais žodžiais nesikeikė.

Bendrosios pagalbos išklotinės duomenimis, 2013 m. spalio 9 d. 9.30 min. buvo gautas pranešimas, kad 2013- m. rugsėjo 18 d. apie 23.30 val. į Santariškių vaikų ligoninę atvykusi R. L. su nepilnamete dukra K. O., priėmime elgėsi įžūliai, keikėsi necenzūriniais žodžiais (b.l. 5).

Vaizdo įraše matyti kabinetas. Įrašo gale pasakomi iš R. L. lūpų, jai išeidinėjant iš kabineto žodžiai „moralinis erodas“.

Teismo posėdyje pati R. L. savo kaltės dėl jai inkriminuojamų pažeidimų nepripažino, parodė, jog negavo reikiamo medicininio aptarnavimo, dukrai skaudėjo ranką, daktarai elgėsi nekvalifikuotai. Tačiau liudytojai P. G., J. R., V. B. parodė, jog atvykusi R. L. nuo pat pradžių pati ėmė šaukti ant medicininio personalo, t.y. jų gydytojų, tuo triukšmavo, trukdė gydytojams atlikti savo pareigas, t.y. apžiūrėti vaiką, reikalavo padaryti rentgeno nuotraukas, aiškino, jog daktarė, apžiūrinti mergaitę, nieko neišmano. Visi minėti trys liudytojai parodė, jog buvo keiktąsi jų atžvilgiu, girdėjo žodžius „moraliniai urodai“, suprato, jog šie žodžiai taikomi jų, medikų atžvilgiu, suprato juos ir kitus keiksmažodžius kaip įžeidimą, nepagarbą jiems. Chuliganizmas įvykdytas viešoje vietoje, t.y. sveikatos priežiūros įstaigoje, sutrikdyta medicinos personalo darbo rimtis, R. L. šaukimą, keiksmažodžius girdėjo ne vienas asmuo: abu daktarai, medicinos sesutė, taip pat greta buvo pačios R. L. duktė. Kadangi asmuo yra nepilnametė, teismas nutarė K. O. neapklausti, nors savo pasiaiškinime ji nurodė, jog keiksmažodžių iš motinos pusės negirdėjo. Kritiškai teismas vertina ir liudytojo A. O. parodymus, kadangi šis asmuo kabinete nebuvo, buvo koridoriuje, į kabinetą įėjo jau incidento pabaigoje, t.y. filmuojant P. G., kai R. L. jau išeidinėjo iš patalpos. Visų kitų, dalyvavusių incidente liudytojų parodymai nuoseklūs, sutampantys, neprieštaraujantys tarpusavyje. Taigi, R. L. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje. Kadangi veiksmai buvo padaryti nepilnamečio vaiko akivaizdoje R. L. taip pat padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos 181 straipsnio 1 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

R. L. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas administracinę nuobaudą už abu pažeidimus teismas atsižvelgia į tai, jog padaryti du pažeidimai, jie tyčiniai, baigti. Atsižvelgiama į tai, jog nenustatyta asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į asmenybę: 33 metų amžiaus aukštojo išsilavinimo, dirbanti, ištekėjusi, turi vaiką 14 metų amžiaus, bausta vieną kartą praeityje, duomenų apie teistumą nėra. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, R. L. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnį skirtina vidurkį atitinkanti bauda, pagal Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalį skirtinas įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-287 straipsniais, teismas,-

nutaria:

skirti R. L. už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 174 straipsnyje, 200 Lt baudą, už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 181 straipsnio 1 dalyje, įspėjimą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsniu, paskirtas nuobaudas subendrinti, griežtesne nuobauda apimant švelnesnę nuobaudą, ir skirti R.L. subendrintą nuobaudą – 200 Lt baudą.

Paskirta bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo nuorašo gavimo dienos turi būti sumokėta bet kuriame banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT247300010112394300 (teismo baudos įmokos kodas: 6030, banko kodas: 73000). Sumokėjus baudą, baudos mokėjimo kvitas nedelsiant turi būti pristatytas protokolą surašiusiam organui (pareigūnui).

Jeigu neturite galimybės sumokėti baudą, turite teisę Lietuvos Respublikos ATPK 313 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ne vėliau kaip per 40 dienų nuo šio nutarimo paskelbimo dienos rašytiniu prašymu kreiptis į baudą paskyrusį teismą dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Rašytiniame prašyme turi būti nurodyta dėl kokių priežasčių prašoma išdėstyti baudą, pridedamos priežastis patvirtinančių dokumentų kopijos ar nuorašai.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos arba nepristačius institucijai, kuri surašė protokolą, baudos mokėjimo kvito, minėtas anksčiau Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas bus perduotas antstoliui dėl priverstinio baudos išieškojimo (Lietuvos Respublikos ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Irma Randakevičienė