- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-10-25
- Bylos Nr.
- 2-1766/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00329-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Kazys Kailiūnas, Konstantinas Gurinas, Algirdas Gailiūnas
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės ,,Heptada“
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno, Konstantino Gurino (teisėjų kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Kazio Kailiūno, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Heptada“ atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ civilinėje byloje Nr. B2-1939-485/2012 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės ,,Heptada“ pareiškimą atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB ,,Heptada“ kreipėsi į teismą ir pareiškimu prašė iškelti atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ bankroto bylą. Ieškovas nurodė, kad atsakovo 11 812,31 Lt skola ieškovui susidarė neatsiskaičius už nupirktą medieną. 2011 m. balandžio 13 d. Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4-74/2011, pakeistu Kauno apygardos teismo 2012 m. vasario 8 d. nutartimi, ieškovui iš atsakovo buvo priteista bendra 14 805,27 Lt dydžio suma, o atsakovui iš ieškovo bendra 2 347,83 Lt suma. Ieškovas sutiko dėl teismo priteistų vienarūšių priešpriešinių reikalavimų įskaitymo, kurį atlikus, atsakovas ieškovui iš viso liko skolingas 12 457,44 Lt dydžio sumą. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. vasario 23 d. atsakovui buvo išsiųstas raginimas dėl visiško atsiskaitymo, nurodant, jog nepadengus įsiskolinimo per 30 kalendorinių dienų nuo minėto rašto gavimo dienos, bus kreipiamasi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Atsakovas iki kreipimosi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo dienos nepadengė pretenzijoje nurodytos piniginės sumos.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į ieškovo prašymą iškelti bankroto bylą prašė pareiškimą atmesti, nurodė, kad ieškovas nepagrįstai reikalauja skolos sumokėjimo, kadangi tarp šalių 2012 m. kovo 27 d. įvyko skolų įskaitymas ir atsakovas nebėra skolingas ieškovui. Taip pat nurodė, jog atsakovas negali būti laikomas nemokus, kadangi balanso duomenimis 2012 m. balandžio 30 d. įmonės turtą sudarė 189 291 Lt, tuo tarpu pradelsti įsiskolinimai sudarė tik 86 920 Lt. Likusi atsakovo 175 704 Lt įsipareigojimų dalis kyla iš sutarčių, kurios šiuo metu yra vykdomos ir šių skolų mokėjimo terminai dar nėra suėję.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apygardos teismas 2012 m. birželio 25 d. nutartimi atsisakė iškelti atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ bankroto bylą. Teismas pažymėjo, kad ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje nurodytas baigtinis bankroto bylos iškėlimo pagrindų sąrašas. Teismas nurodė, kad nėra duomenų, jog atsakovas vėluotų mokėti ar visai nemokėtų darbo užmokesčio savo darbuotojams, taip pat nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų viešai paskelbęs arba kitaip pranešęs kreditoriui (kreditoriams), jog negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. Teismas pažymėjo, kad vertinant atsakovo mokumą, turi būti atsižvelgiama tik į pradelstus atsakovo įsiskolinimus. Teismas įvertino, kad pagal paskutinį 2012 m. balandžio 30 d. atsakovo balansą įmonės bendra turto vertė sudarė 189 291 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai iš viso – 262 624 Lt. Iš pateikto kreditorių sąrašo teismas nustatė, kad 2012 m. balandžio 30 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 86 919,61 Lt. Teismas pažymėjo, kad iš esmės pradelstus įsipareigojimus sudaro skola valstybės biudžetui, t.y. VSDFV – 9 501,32 Lt, VMI (pajamų mokestis) – 65 495,33 Lt. Teismas įvertino, kad Lietuvos Respublikos teismuose nėra vedamų bylų atsakovo atžvilgiu, kuriose kreditoriai būtų pareiškę atsakovui piniginius reikalavimus. Įvertinęs, kad įmonės turimo turto vertė sudarė 189 291 Lt, o įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams sudarė tik 86 919,61 Lt, teismas sprendė, jog konstatuoti įmonės nemokumą nėra pagrindo. Teismas, nenustatęs nei vieno ĮBĮ 9 straipsnio 7 punkte numatyto pagrindo bankroto bylai atsakovui iškelti, atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Atskiruoju skundu ieškovas UAB ,,Heptada“ prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Nurodo šiuos argumentus:
Teismas tinkamai neištyrė ir neįvertino atsakovo finansinės padėties ir padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas yra mokus. Tikrajai įmonės turtinei padėčiai nustatyti ir įvertinti nepakanka patikrinti jos pateikto einamųjų metų balanso, tam reikalinga nagrinėti visus įmonės finansinius dokumentus in corpore, siekiant išsiaiškinti tikrąją finansinę padėtį. Šiuo atveju, kyla klausimas, ar pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai (2012 m. balandžio 30 d. kreditorinių įsiskolinimų sąrašas, 2012 m. gegužės 1 d. debitorinių įsipareigojimų sąrašas, Ilgalaikių ir trumpalaikių atsargų sąrašas, 2012 m. gegužės 2 d. balansas, 2012 m. gegužės 2 d. pelno/nuostolių ataskaita, Kasos išlaidų orderiai (kurių dauguma yra tos pačios datos, t.y. balandžio mėnesio 28 d.)) nėra galimai suklastoti, taip pat ar tai nėra aplaidaus buhalterijos tvarkymo išdava.Teismas nebuvo pakankamai aktyvus, siekdamas nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę. Teismas, matydamas, jog net pagal atsakovo pateiktus dokumentus, pradelsti įsipareigojimai sudaro 86 919,61 Lt (kas yra artima suma pusei bendro turto vertės 189 291 Lt), turėjo skirti ekspertizę siekdamas nustatyti tikrąją atsakovo finansinę būklę bankroto bylos iškėlimo dienai, o ne vien formaliai atsisakyti iškelti bankroto bylą remdamasis tik atsakovo pateiktais įrodymais, kurie šiuo atveju, atsižvelgiant į jo suinteresuotumą bylos baigtimi, vertintini kritiškai. Teismas nevertino, ar atsakovas apskritai vysto kokią nors veiklą. Nesant jokių įrodymų, kad atsakovas realiai vysto kokią nors veiką bei atsižvelgiant į tai, kad visas jo turtas gerokai mažesnis už įmonės turimus įsipareigojimus, leidus atsakovui toliau dalyvauti civilinėje apyvartoje, jo skolos tik didėtų.Pagal ĮBĮ 4 straipsnį, kai įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas), negrąžina kreditų ir nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, tai sudaro savarankišką pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Atsakovas jau ilgą laiką neatsiskaito su ieškovu, netgi po ieškovo raginimo atsakovas vengia įvykdyti savo skolinius įsipareigojimus, nesutinka su jam siunčiamais raginimais, pagrįstai manytina, jog atsakovas neturi finansinių galimybių atsiskaityti su kreditoriais, t. y. įmonė yra nemoki, todėl atsakovas ir toliau nevykdys savo piniginių prievolių. Taigi, šiuo atveju yra ĮBĮ 4 str. 2 p. numatyta sąlyga, t. y. įmonė laiku nemoka už gautas prekes, atliktus darbus (paslaugas) ar nevykdo kitų sandoriais prisiimtų turtinių įsipareigojimų, todėl vadovaujantis ĮBĮ 6 straipsnio 1 dalimi atsakovui keltina bankroto byla.Teismas praleido terminą, kuris yra numatytas priimti nutarčiai atsisakyti iškelti bankroto bylą arba ją iškelti. Pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo buvo išsiųstas 2012 m. balandžio 26 d., teismas jį gavo 2012 m. balandžio 30 d., tuo tarpu skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis buvo priimta tik 2012 m. birželio 25 d., t.y. praėjus beveik dviems mėnesiams po pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo pateikimo. ĮBĮ numato galimybę pratęsti terminą dar vienam mėnesiui, tačiau apie tokį pratęsimą ieškovas nebuvo informuotas, todėl terminas priimti nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas praleistu, o tai reiškia, kad atsakovo finansinė padėtis galėjo dar labiau pablogėti ir tai tik pažeidžia įmonės kreditorių interesus.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į atskirąjį skundą atsakovas privačių miškų savininkų kooperatyvas ,,Savas miškas“ prašo atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsakovas nurodo, kad ieškovo reikalavimas atsakovui pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo sprendimą yra pasibaigęs 2012 m. kovo 27 d. pareiškimu dėl tarpusavio priešpriešinių reikalavimų įskaitymo. Ieškovas, neturėdamas reikalavimo teisės aiškiai nepagrįstai ir neteisėtai pateikė pareiškimą iškelti bankroto bylą atsakovui. Pirmosios instancijos teismas nesprendė klausimo dėl bylos nutraukimo, tačiau išsprendė bylą iš esmės - pareiškėjo prašymą atmetė. Nustačius, kad buvo pažeistos kreiptis į teismą prielaidos, byla turi būti nutraukiama. Bylos nutraukimo nuostatos taikomos ir apeliacinėje instancijoje. Dėl šių priežasčių byla apeliacinėje instancijoje turi būti nutraukta ieškovui neturėjus subjektinės teisės kreiptis į teismą. Ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie tariamus atsakovo dokumentų klastojimus. Atsakovas nėra nemokus, įmonės atlyginimų mokėjimai darbuotojams nepradelsti, atsakovas viešai nepaskelbė arba kitaip nepranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Atskirasis skundas atmetamas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui privačių miškų savininkų kooperatyvui ,,Savas miškas“ bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi atsisakė atsakovui iškelti bankroto bylą nenustatęs Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 9 straipsnio 7 dalyje įtvirtintų bankroto bylos iškėlimo pagrindų. Ieškovo teiginys, kad ĮBĮ 4 straipsnio 2 punkte įtvirtintas savarankiškas bankroto bylos iškėlimo pagrindas, atmestinas kaip nepagrįstas. ĮBĮ 4 straipsnis įtvirtina sąlygas, kurioms esant, ĮBĮ 5 straipsnyje nurodyti asmenys, turi teisę pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, tačiau ne bankroto bylos iškėlimo pagrindus.
Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą arba įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Įmonės nemokumas yra įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Taigi remiantis ĮBĮ nuostatomis, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t. y. ar jai keltina bankroto byla, turi būti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.
Pirmosios instancijos teismas, remdamasis atsakovo pateiktais duomenimis apie jo turtinę ir finansinę padėtį, vertino atsakovo į balanso įrašyto turto vertę su pradelstais atsakovo įsipareigojimais. Pagal 2012 m. balandžio 30 d. atsakovo balansą teismas nustatė, kad įmonės bendra turto vertė sudarė 189 291 Lt, o pagal atsakovo pateiktą kreditorių sąrašą nustatė, kad 2012 m. balandžio 30 d. pradelsti įmonės įsipareigojimai kreditoriams sudarė 86 919,61 Lt. Įvertinęs šiuos duomenis, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad atsakovo įmonę pripažinti nemokia nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su šia teismo išvada. Šios aplinkybės nepaneigia ieškovo kartu su atskiruoju skundu pateikti atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2008 – 2011 metus. Iš ieškovo pateiktų atsakovo finansinės atskaitomybės dokumentų matyti, kad atsakovas finansinę veiklą vykdo. Vien aplinkybė, kad atsakovo ilgalaikis turtas nuo 2011 m. ženkliai sumažėjo, savaime nesudaro pagrindo konstatuoti, kad įmonė yra nemoki. Tai, jog atsakovas yra skolingas kitiems kreditoriams gali būti pagrindu konstatuoti atsakovo finansinius sunkumus, tačiau negali savaime reikšti įmonės nemokumo, nesant duomenų, kad pradelsti įsipareigojimai viršija pusę į balansą įrašytos turto vertės.
Ieškovo keliamos abejonės dėl atsakovo pateiktų finansinės atskaitomybės dokumentų tikrumo nepagrįstos jokiais įrodymais. Ieškovo nuomone atsakovo pateikti duomenys dėl pradelstų įsipareigojimų yra galimai suklastoti, nes pagal 2012 m. balandžio 30 d. atsakovo kreditorių sąrašą atsakovo įsipareigojimai kreditoriams UAB ,,RKT“ 476 Lt sumai, UAB ,,Omnitel“ 2399,55 Lt sumai, UAB ,,Tele2“ 692,69 Lt sumai, UAB ,,VMJ transportas“ 476 Lt sumai nurodyti kaip nepradelsti, nors dar 2009 m. spalio 7 d. atsakovo kreditorių sąraše (b.l.164-165) šie atsakovo įsiskolinimai minėtiems kreditoriams jau buvo nurodyti. Teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, jog 2012 m. atsakovo kreditorių sąraše nurodyti įsiskolinimų dydžiai sutampa su 2009 m. kreditorių sąraše nurodytais įsiskolinimų dydžiais tiems patiems kreditoriams, nesudaro pagrindo konstatuoti, kad atsakovo pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai yra suklastoti. Juo labiau, kad minėti atsakovo įsipareigojimai, net ir konstatavus, kad yra pradelsti, nedarytų įtakos teismo išvadai dėl atsakovo mokumo.
Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pažymima, kad bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, t. y. prioritetas teikiamas reabilitaciniam tikslui, o ne greitam verslo subjekto pašalinimui iš rinkos. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo nemokumo ir todėl pagrįstai atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punkte numatytu pagrindu.
Atsakovas ginčija ieškovo teisės kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumą, nurodydamas, kad ieškovo nurodyta skola yra pasibaigusi įskaitymu, todėl nesant prielaidų kreiptis į teismą, byla turėtų būti nutraukiama. Teisėjų kolegija pažymi, kad kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant ir tikslinant. Pagal Lietuvos apeliacinio teismo praktiką, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Todėl atsakovo argumentas, jog ieškovo reikalavimai atsakovo nuomone yra nepagrįsti, nėra pagrindas konstatuoti, kad ieškovas neturi teisės inicijuoti bankroto bylos atsakovui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pagrindo nutraukti apeliacinį procesą atsakovo nurodytais argumentais, nėra.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegijos nuomone, naikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį dėl atskirajame skunde nurodytų argumentų nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Kauno apygardos teismo 2012 m. birželio 25 d. nutartį nepakeistą.