Kauno apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas (išieškotojas) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, siekdamas nukreipti išieškojimą pagal Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) į skolininkės A. B. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, kreipėsi į teismą prašydamas nustatyti, kad A. B. nuosavybės teise priklauso ½ dalis A. B. vardu registruoto santuokos metu įgyto nekilnojamojo turto.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

prašymas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad, antstolė Birutė Čereškienė vykdo Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų vykdomąjį dokumentą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl 20 050,79 Eur skolos išieškojimo iš skolininkės A. B., išieškotojo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro naudai. Vykdymo proceso metu antstolė areštavo A. B. sutuoktinio A. B. vardu registruotą turtą: 1) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 3) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 4) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), 5) žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); 6) butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) su priklausiniu 1/8 dalimi pastato ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Antstolė remdamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 667 straipsnio 2 dalimi, pasiūlė išieškotojui kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininkės A. B. turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu A. B. nustatymo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK ) 666 straipsnio 1 dalį išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į jų turtą, jų dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat į jų dalį jungtinėje nuosavybėje. CPK 667 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tais atvejais, kai skolininkas nepateikia antstoliui CPK 667 straipsnio 1 dalyje nurodyto sutikimo, nebepageidauja sudaryti notarine tvarka tvirtinamo susitarimo dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo ar bent vienas išieškotojas per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą pateikia antstoliui rašytinį prieštaravimą dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo notarine tvarka, taip pat jeigu per CPK 667 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą antstoliui nepateikiamas notarine tvarka patvirtintas susitarimas dėl turto dalies nustatymo ar turto pasidalijimo, antstolis pasiūlo išieškotojui, o reikiamais atvejais ir bendraturčiams, kreiptis į teismą su prašymu dėl skolininko turto, kuris yra bendras su kitais asmenimis, dalies nustatymo.

Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstama turtas: įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu; pajamos, gautos iš abiejų sutuoktinių bendros veiklos, ir pajamos, gautos iš vieno sutuoktinių veiklos, išskyrus lėšas, būtinas sutuoktinio profesinei veiklai; taip pat pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno iš jų darbinės veiklos, taip pat pensijos, pašalpos ir kt. išmokos (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.88 straipsnio 1 dalies 1, 3 ir 5 punktai), todėl išieškoti pagal vieno sutuoktinio prievoles galima iš bendro turto sutuoktinio dalies, jeigu kreditorių reikalavimams patenkinti nepakanka turto, kuris yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė (CK 3.112 straipsnio 1 dalis). CK 3.87 straipsnyje įtvirtintą prezumpciją, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, paneigiančių pagrindų sąrašas nustatytas CK 3.89 straipsnio 1 dalyje, jis yra baigtinis ir negali būti aiškinamas plečiamai. CK 3.88 straipsnio 2 dalyje numatyta prezumpcija, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Nagrinėjamu atveju teismui nepateikti duomenys, kad A. B. ir A. B. yra nustatę kitokį turto teisinį režimą (CK 3.101–3.108 straipsniai). Kitokių įrodymų, kurie pagrįstų kitokį turto teisinį režimą, suinteresuoti asmenys, taip pat nepateikė (CPK 178 straipsnis). Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog skolininkei A. B. priklauso ½ dalis A. B. vardu registruoto, santuokos metų įgyto nekilnojamojo turto. Pažymėtina, jog nėra nustatyta pagrindų, dėl kurių galima nukrypti nuo lygių dalių principo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais ir 667 straipsniu, teismas

nutaria:

pareiškėjo (išieškotojo) Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro prašymą tenkinti.

Nustatyti, kad skolininkei A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) priklauso ½ dalis A. B. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu registruoto, santuokos metų įgyto nekilnojamojo turto.

Nutartis per 7 dienas nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.