Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal atsakomybėn patraukto A. J. skundą dėl Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 16 d. priimto nutarimo Nr. SAVAD-13-ANR_N-4890-2026 ,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. J. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Institucija) 2026 m. kovo 16 d. priimtu nutarimu Nr. SAVAD-13-ANR_N-4890-2026 (toliau – ir Nutarimas), buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, jam paskirta administracinė nuobauda – 440 Eur dydžio bauda, už tai, kad būdamas (duomenys neskelbtini), į. k. (duomenys neskelbtini), vadovu, neįvykdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) Saugaus eismo automobilių keliais įstatyme (toliau – ir SEAKĮ) nustatytų reikalavimų, t. y. Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. sausio 6 d. raštu Nr. A51-2470/26 pareikalavus teisės pažeidimo išaiškinimo tikslu, per penkias darbo dienas nepateikė asmens duomenų, kuris 2025 m. gruodžio 18 d., 16.43 val., (duomenys neskelbtini), naudojosi įmonės valdoma transporto priemone „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), t. y. nepateikė vardo, pavardės, asmens kodo arba gimimo datos, gyvenamosios vietos, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datos, numerio ir dokumentą išdavusios institucijos. Administracinis nusižengimas, numatytas tame pačiame šio kodekso specialiosios dalies straipsnyje, per metus padarytas pakartotinai.

Vilniaus miesto apylinkės teismui A. J. (toliau – ir Pareiškėjas) pateikė skundą, kuriuo prašo panaikinti skundžiamą Institucijos Nutarimą arba pakeisti Nutarimą ir sumažinti paskirtą baudą iki minimalios. Skunde iš esmės argumentuojama, jog duomenų Institucijai nepateikė ne dėl piktybiško vengimo, o dėl to, kad nebuvo gavęs pranešimo apie pareigą pateikti tokią informaciją. Institucija 2026 m. sausio 6 d. raštu pareikalavo pateikti informaciją apie transporto priemonės vairuotoją, tačiau tokio pranešimo faktiškai negavo, įmonė taip pat negavo jokio registruoto laiško. Vėliau, patikrinęs Registrų centro savitarnos sistemą, nustatė, kad įmonės kontaktiniuose duomenyse e. pašto adresas tuo metu nebuvo nurodytas, todėl tik vėliau (2026 m. kovo 16 d.) papildė duomenys ir patvirtino e. pašto adresą. Pareiškėjas teismui taip pat papildomai pateikė AB „Lietuvos paštas“ atsakymą į kreipimąsi dėl registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo. AB „Lietuvos paštas“ atsakyme nurodoma, jog laiškininkas, nepastebėjęs tarp nepristatytų siuntų minėtos siuntos ir manydamas, kad ją įteikė kaip paprastą, AB „Lietuvos paštas“ duomenų bazėje užfiksavo įteikimą. 2026 m. balandžio 7 d. pasiteiravus (duomenys neskelbtini) apie siuntą, paaiškėjo, kad minėta siunta nebuvo gauta. Atsižvelgiant į tai, jog nepavyko nustatyta siuntos buvimo vietos, siunta pripažinta prarasta.

Vilniaus miesto apylinkės teismui Institucija pateikė atsiliepimą į Pareiškėjo skundą, kuriuo prašo palikti 2026 m. kovo 16 d. Institucijos priimtą nutarimą nepakeistą ir skundo netenkinti. Atsiliepime nurodoma, jog 2026 m. sausio 6 d., įmonės (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), kuris yra nurodytas Juridinių asmenų registre, per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo sistemą, buvo išsiųstas Institucijos pranešimas – reikalavimas, reg. Nr. A51-2470/26, pateikti duomenis apie asmenį, kuris administracinio nusižengimo padarymo metu 2025 m. gruodžio 18 d., 16.43 val., (duomenys neskelbtini), valdė ar naudojosi transporto priemone „VW TOUAREG“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. pristatymo siuntos Nr. (duomenys neskelbtini), siuntos siuntimo būdas – popierinis. Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemos duomenimis šis registruotas laiškas įmonei buvo įteiktas 2026 m. sausio 14 d. Per rašte nurodytą terminą jokių duomenų Institucijoje gauta nebuvo. Nagrinėjamu atveju reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris valdydamas bendrovės automobilį galimai padarė administracinį nusižengimą, buvo išsiųstas įmonės buveinės adresu, nurodytu Juridinių asmenų registre. Pažymėtina, jog šis adresas (duomenys neskelbtini), nurodomas ne tik Juridinių asmenų registre, tačiau ir bendrovės (duomenys neskelbtini) interneto puslapyje, kuriame pateikta informacija apie įmonės veiklą. Jeigu registruota pašto siunta gavėjui neįteikiama, ji grąžinama siuntėjui (Savivaldybei) ir tai būna pažymėta pašto siuntų sekimo sistemoje. Duomenų, kad išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje gauta nebuvo, todėl laikytina, kad ji pristatyta gavėjui nurodytu laiku ir įteikta atitinkant ANK 573 straipsnio reikalavimus.

Teismo posėdžio metu Pareiškėjas palaikė teismui pateiktą skundą skunde išdėstytais motyvais, papildomai paaiškino, jog Institucijai nepateikė duomenų apie asmenį ne iš piktos valios, bet tiesiog nebuvo gavęs pranešimo.

Į teismo posėdį Institucijos atstovas neatvyko, buvo pranešta tinkamai. Atsižvelgiant į tai, byla išnagrinėta Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Skundas tenkinamas.

ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

Nagrinėjamu atveju, Pareiškėjas Institucijos nutarimu nubaustas už tai, kad būdamas juridinio asmens vadovu, nevykdė SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje nurodytų reikalavimų, t. y. siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie administracinį nusižengimą gavimo dienos, nenurodė ANK 611 straipsnyje nustatytų duomenų apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę, ja naudojosi ar buvo už ją atsakingas. Administracinis nusižengimas padarytas pakartotinai.

ANK 431 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės savininkui (valdytojui) SEAKĮ nustatytų reikalavimų nevykdymą. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą, padarytą pakartotinai. Aptariamos teisės normos blanketinė dispozicija nurodo į konkretų įstatymą, todėl jos pažeidimas galimas tik tada, kai konstatuojamas SEAKĮ nustatytos pareigos pažeidimas. Kaip nustatyta SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalyje, siekiant išaiškinti teisės pažeidimą, tikrinančio pareigūno, savivaldybės administracijos įgalioto pareigūno reikalavimu <...> juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo privalo šiam pareigūnui nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu naudojosi juridiniam asmeniui priklausančia transporto priemone. Transporto priemonės savininkas (valdytojas) arba juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo, nepateikę šioje dalyje nurodytų duomenų, atsako už transporto priemonės savininko (valdytojo) pareigų neatlikimą ANK nustatyta tvarka.

Nagrinėjamos bylos kontekste teismas pažymi, kad iš transporto priemonės savininko (valdytojo) galima reikalauti pateikti duomenis SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalies tvarka tik tada, kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) tinkamai informuojamas apie aptariamą reikalavimą. Priešingu atveju, transporto priemonės savininkas (valdytojas) negali būti traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 431 straipsnio 1 dalį ar to paties straipsnio 2 dalį.

Lietuvos Aukščiausio Teismo nuosekliai plėtojamoje praktikoje akcentuojama, kad sprendžiant, ar buvo pažeista minėta SEAKĮ nuostata, būtina nustatyti, kad transporto priemonės savininkui (valdytojui) buvo tinkamai įteiktas reikalavimas pateikti duomenis apie asmenį, kuris naudojosi transporto priemone administracinio nusižengimo padarymo metu. Tokio reikalavimo įteikimas transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui yra būtina sąlyga administracinei atsakomybei kilti, taigi, tai – byloje įrodinėtina aplinkybė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo bylose Nr. 2AT-24-719/2024 ir Nr. 2AT-39-719/2025).

ANK 573 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad šaukimus ir kitus procesinius dokumentus administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims administracinio nusižengimo bylą ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija siunčia per Nacionalinę elektroninių siuntų pristatymo naudojant pašto tinklą informacinę sistemą (toliau – E. pristatymo sistema), elektroniniu paštu, kitomis elektroninių ryšių priemonėmis arba registruotąja pašto siunta. <...> Šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims gali būti siunčiami elektroniniu paštu, kai asmenys elektroninio pašto adresą nurodė Lietuvos Respublikos gyventojų registre (toliau – Gyventojų registras) ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, kurie naudojami elektroniniu būdu teikiamoms paslaugoms gauti ar prievolėms įvykdyti. Kai asmenys elektroninio pašto adreso nenurodė Gyventojų registre ar valstybės informacinėse sistemose ar registruose, šaukimai ir kiti procesiniai dokumentai administracinio nusižengimo teisenoje dalyvaujantiems asmenims elektroniniu paštu gali būti siunčiami asmeniui išreiškus pageidavimą gauti procesinius dokumentus konkrečioje administracinio nusižengimo byloje elektroniniu paštu.

ANK 611 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai transporto priemonės savininkas (valdytojas) yra juridinis asmuo, apie šio straipsnio 1 dalyje nurodytą administracinį nusižengimą (taip pat ir numatytą ANK 418 straipsnyje) <...> pranešama šio juridinio asmens vadovui. Juridinio asmens vadovas ar kitas atsakingas asmuo per penkias darbo dienas nuo pranešimo apie padarytą administracinį nusižengimą gavimo dienos privalo pranešti duomenis apie asmenį (vardą, pavardę, asmens kodą arba gimimo datą, gyvenamąją vietą, dokumento, suteikiančio teisę vairuoti transporto priemones, išdavimo datą, numerį ir dokumentą išdavusią instituciją), kuris administracinio nusižengimo padarymo metu naudojosi transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančia transporto priemone.

Nagrinėjamu atveju iš bylos medžiagos matyti, kad Institucija 2025 m. kovo 11 d. (duomenys neskelbtini) pranešimą siuntė registruota pašto siunta adresu (duomenys neskelbtini). Teismui pateiktame Institucijos atsiliepime nurodoma, jog siunta Nr. (duomenys neskelbtini) Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemos duomenimis įmonei buvo įteikta 2026 m. sausio 14 d., tuo tarpu duomenų, kad išsiųsta siunta nepristatyta arba kitaip nepasiekė adresato, Institucijoje nebuvo gauta. Visgi, iš Pareiškėjo teismui pateikto AB „Lietuvos paštas“ atsakymo į kreipimąsi dėl registruotos pašto siuntos Nr. (duomenys neskelbtini) įteikimo, nustatyta, jog pašte gauta siunta buvo paruošta pristatymui įmonei kartu su kitomis 2026 m. sausio 9 d. gautomis siuntomis. Laiškininkas 2026 m. sausio 14 d., nepastebėjęs tarp nepristatytų siuntų minėtos siuntos ir manydamas, kad ją įteikė kaip paprastą, AB „Lietuvos paštas“ duomenų bazėje užfiksavo įteikimą. Galiausiai, 2026 m. balandžio 7 d. pasiteiravus (duomenys neskelbtini) apie siuntą, paaiškėjo, kad minėta siunta nebuvo gauta, nepavyko nustatyta buvimo vietos, todėl siunta pripažinta prarasta. Taigi, akivaizdu, jog dėl AB „Lietuvos pašto“ laiškininko klaidingo duomenų bazėje užfiksavimo, Institucijai Lietuvos pašto siuntų sekimo sistemoje buvo rodoma, kad siunta buvo pristatyta ir įteikta, visgi Pareiškėjas, Institucijos išsiųsto pranešimo registruota pašto siunta Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai nebuvo gavęs, todėl laiku atsakyti ir nurodyti asmens duomenų Institucijai neturėjo galimybės.

Pareiškėjas tiek teismui pateiktame skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad jokio pranešimo popierine siunta nebuvo gavęs, o patikrinęs VĮ „Registrų centras“ savitarnos sistemą, nustatė, kad įmonės kontaktiniuose duomenyse e. pašto adresas nebuvo nurodytas ir šiuos duomenis nedelsdamas papildė. Teismas neturi pagrindo abejoti Pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis, kadangi Pareiškėjas aiškiai ir nuosekliai paaiškino kodėl Institucijos siųstas pranešimas jo nepasiekė, juo labiau, kad šios aplinkybės sutampa byloje esančia informacija. Taigi, kaip matyti iš išdėstytų ir byloje nustatytų aplinkybių, šiuo atveju Pareiškėjas Institucijos siųstos siuntos negavo ne dėl Institucijos netinkamo ANK 573 straipsnio nuostatų taikymo, tačiau būtent dėl laiškininko klaidos, kadangi siunta Nr. (duomenys neskelbtini) faktiškai įmonei nebuvo įteikta, bet AB „Lietuvos paštas“ duomenų bazėje buvo užfiksuotas įteikimas.

Teismas daro išvadą, kad Pareiškėjas administracinio nusižengimo, numatyto ANK 431 straipsnio 2 dalyje, nepadarė. ANK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal šį kodeksą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. ANK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. ANK 7 straipsnyje įtvirtinta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Tai reiškia, kad asmuo atsako tik už savo paties tyčia ar dėl neatsargumo padarytą veiką. Šiuo atveju Pareiškėjas neįvykdė savo pareigos, kaip to reikalauja SEAKĮ 20 straipsnio 4 dalis, ne dėl tyčinio noro nuslėpti pažeidimą padariusį asmenį, bet dėl to, kad nebuvo tinkamai informuotas apie tokios pareigos vykdymą. Transporto priemonės savininkui (valdytojui) arba juridinio asmens vadovui ar kitam atsakingam asmeniui negavus pareigūno reikalavimo nurodyti ANK nustatytus duomenis apie asmenį, kuris nusižengimo padarymo metu valdė transporto priemonės savininkui (valdytojui) priklausančią transporto priemonę ar ja naudojosi, ir apie tokią pareigą nežinant, iš jo negali būti reikalaujama ir įstatymus atitinkančio elgesio. Tai reiškia, kad jis pagal ANK 431 straipsnį neatsako, nes jo veikoje nėra subjektyviosios pusės požymio – kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje ir Nr. 2AT-39-719/2025).

Teismas, įvertinęs aptartus byloje esančius duomenis ir aplinkybes, sprendžia, jog Institucijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimas Nr. SAVAD-13-ANR_N-4890-2026 naikintinas, o administracinio nusižengimo teisena, kuria Pareiškėjas nubaustas pagal ANK 431 straipsnio 2 dalį, nutrauktina (ANK 565¹ straipsnio 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 565¹ straipsnio 1 punktu ir 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4 dalimi, 646 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjo A. J. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2026 m. kovo 16 d. nutarimą Nr. SAVAD-13-ANR_N-4890-2026, kuriuo A. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalį, paskirta 440 Eur bauda, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti, nes A. J. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 431 straipsnio 2 dalyje, požymių.

Nutarimas per 20 (dvidešimt) kalendorinių dienų nuo nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.