Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2016-02-02 · Byla Nr. A2.6.-842-932/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-02-02
Bylos Nr.
A2.6.-842-932/2016
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-16936-2015-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Julita Dabulskytė-Raizgienė
Pažeidėjas
E. K.
Nukentėjusysis
K. K.
Kategorijos
  • 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6.-842-932/2016Teisminio proceso Nr. 4-68-3-16936-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos 2.7.4.4.; 2.7.4.5. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. vasario 2 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė, sekretoriaujant A. S. ir Gintarei Makarevičienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui E. K., jo atstovui advokatui K. R., nukentėjusiajam K. K., išnagrinėjusi E. K., a. k. (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), Tauragėje, administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K. 2015 m. lapkričio 7 d., apie 07.48 val., (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vairavo automobilį „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nustatytas 0,80 promilių girtumas (po paklaidos), elgėsi neatidžiai, automobilis pariedėjo atgal, nulenkė apsauginį stulpelį, atsitrenkė į stovintį automobilį „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir jį apgadino. Šiais veiksmais jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14 punktus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje.

Teismo posėdyje apklausiamas administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. savo kaltės nepripažino. 2015-11-06, apie 20 val.-20.30 val., pastatė automobilį „Audi“ PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje ir kartu su draugais išėjo į miestą. Mieste su draugais išsiskyrė, nebegalėjo vienas kito surasti. Apie 3 val. su K. J. grįžo atgal, atsisėdo į automobilį, laukė draugų skambučio, o belaukdami užmigo. Prabudo nuo beldimo į langą. Vyriškis ėmė aiškinti neva jis atsitrenkė į jo automobilį ir apgadino. Jis išlipo iš savo automobilio, už jo stovėjo „Kia Sorento“. Automobiliai nebuvo susilietę, tarp jų buvo tarpas, kas matyti nuotraukoje Nr. 1 (b. l. 64). Jis apžiūrėjo abu automobilius, tačiau jokių apgadinimų nematė. Vyriškis jam nerodė, kokius konkrečiai apgadinimus jis neva padarė, o tik kartojo, kad jis pastarojo automobilį apgadino. Jis kategoriškai su tuo nesutiko ir pasiūlė kviesti policiją. Po to vyriškis bandė atšaukti pareigūnus, nes matė, kad jokių apgadinimų iš tiesų nėra, tačiau pareigūnai vis tiek atvyko. Stulpelio jis neapgadino, į stulpelį įsirėmė atvykusių pareigūnų automobilis, ką jis užfiksavo ir nuotraukose. E. K. kategoriškai neigė, jog buvo įjungęs automobilio variklį. Pažymėjo, kad jo automobilis yra ilgas, todėl galinė dalis galėjo įsikišti ir užimti dalį už jo esančios stovėjimo vietos (b. l. 65-68).

Teismo posėdyje liudytojas K. J. parodė, jog apie 5-5.30 val. kartu su E. K. sugrįžę iš miesto atsisėdo į E. K. automobilį „Audi“. Iš pradžių galvojo važiuoti pas draugus, tačiau nusprendė likti, kalbėjosi, klausėsi muzikos ir užmigo (E. K. sėdėjo vairuotojo vietoje, jis – keleivio). Ar E. K. buvo įjungęs automobilio variklį, negali pasakyti, neatsimena. Iš miego pakėlė beldimas į lango stiklą. Priėjęs vyriškis, teigė, kad jų automobilis įvažiavo į gale stovintį automobilį ir apgadino. Abu su E. K. išlipo iš automobilio, pamatė gale stovintį „Kia Sorento“. Automobiliai nebuvo susilietę, juos skyrė sprindžio atstumas. Vyriškis sakė, kad nubraižytas automobilio „Kia Sorento“ priekinis bamperis. Jis su E. K. apžiūrėjo pastarąjį automobilį, priekinis bamperis buvo purvinas, ant jo matėsi nedidelė keturkampė žymė, atrodė lyg prabraukta pirštu (į „Audi“ nelabai kreipė dėmesį, rūpėjo tik nukentėjusiojo automobilis). E. K. nesutiko padaręs apgadinimus ir pasiūlė kviesti policiją. Belaukiant policijos, E. K. sakė, kad nėra jokių apgadinimų, priėjęs patrynė minėtą bamperio vietą, po ko nukentėjusysis ėmė sakyti, kad E. K. nuvalė įbrėžimus. Tuomet vyriškis paskambino ir norėjo atšaukti policijos pareigūnus, kadangi apgadinimas, kaip pastarajam tuo metu atrodė, buvo nuvalytas. Į stulpelį atsirėmė atvykę policijos pareigūnai, ką jis nufotografavo. Jis apie tai pasakė pareigūnui, po ko šis truputį sėdo į automobilį ir truputį pavažiavo į priekį. Apklausiamas liudytojas nurodė, jog jam išlipus iš „Audi“ pasirodė, kad automobilis yra truputį pariedėjęs atgal (b. l. 65-68).

Teismo posėdyje apklausiamas nukentėjusysis K. K. parodė, jog 2015-11-07, apie 07 val., ryto pastatė savo automobilį „Kia Sorento“ PC „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, pastatė prieš priešais stovintį pilkos spalvos „Audi“ markės automobilį. Kartu kitu automobiliu atvyko ir šalimai automobilį pasistatė Rutkauskai. Užrakino automobilius ir visi išėjo į bažnyčią. Išlipęs „Audi“ neapžiūrėjo, minėto automobilio variklis nedirbo. Rašytiniame paaiškinime aplinkybę dėl įjungto variklio ir to, kad tuo metu matė viduje miegančius du jaunuolius, nurodė iš (duomenys neskelbtini) žodžių, jis pats negirdėjo ir nematė. Grįžtant atgal jau iš tolo pamatė, kad prie jo automobilio stovi prisilietusi audinė. Priėjęs matė, kad „Audi‘ stovi įjungtu varikliu, ji apie metrą buvo pavažiavusi atgal, nustumdama jo automobilį, apsauginis stulpelis buvo palindęs po ja. „Audi‘ galinė dalis buvo prisilietusi prie jo automobilio priekinės dalies. Priėję matė, kad „Audi“ viduje miega du jaunuoliai (administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo priekyje, kitas jaunuolis – gale). Norėdamas pažiūrėti, ar jo automobilis apgadintas, truputį pavažiavo atgal, po ko pamatė, jog sulankstytas valstybinio numerio rėmelis ir ženklas, taip pat nubraukti dažai nuo priekinio bamperio (per vidurį). Pažadino jaunuolius, tačiau administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsyk nesutiko kažką apgadinęs, kartojo, jog automobilis parkingo režime nejuda, tikino, jog nieko nėra, patrynė apgadinimų vietą ranka ir aiškino neva viskas gerai, atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją, sakė, kad tokiu būdu tik siekiama pasipinigauti. Tuomet pasitarę su Rutkausku, nutarė kviesti pareigūnus, kad paskui nebūtų pats apkaltintas neva išvažiavo. Pareigūnų laukė gana ilgai, o jie labai skubėjo. Kadangi apgadinimai buvo nedideli, nusprendė atšaukti policiją, tačiau Z. R. paskambinus, buvo pasakyta, jog iškvietimas jau užregistruotas ir teks laukti. Atvykusiems pareigūnams jis daugmaž parodė, kurioje vietoje sugadintas jo automobilis. E. K. dar aiškino neva čia jis pats įvažiavo, tačiau, kai liudytojas pareigūnams parodė po „Audi“ palindusį apsauginį stulpelį, šiems tapo akivaizdu, kas yra kaltininkas. Su pareigūnų išrašyta pažyma kreipėsi į draudimo bendrovę (iš pradžių į savo, kur jam paaiškino, jog reikalinga kreiptis į kaltininko draudiką, nurodė kur), po ko jis susisiekė su „If‘ draudimu, pokalbio metu papasakojo, kokio pobūdžio apgadinimai jo automobiliui padaryti, nurodė, kad tie apgadinimai yra nežymūs. Tuomet jis el. paštu nusiuntė paties darytas nuotraukas ir jam po kiek laiko buvo išmokėti pinigai, apie 120 Eur. Automobilį susiremontavo pats (guminiu plaktuku išlygino ženklą, taip pat karšto oro pagalba ištiesino valstybinio numerio rėmelį), taip pat nupoliravo dažų nubraukimą (b. l. 77-81).

Teismo posėdyje apklausiama liudytojas Z. R. parodė, jog kartu su Kavaliauskais atvažiavo į (duomenys neskelbtini), Vilniuje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, kurioje pastatė savo automobilius. K. K. automobilį „Kia Sorento“ pastatė laisvoje vietoje, priešais „Kia Sorento“ stovėjo sidabrinės spalvos „Audi“, daugmaž 0,5 m iki apsauginio stulpelio. „Audi“ markės automobilis stovėjo įjungtu varikliu. Kadangi viduje nematė sėdinčių žmonių, priėjo pasižiūrėti arčiau, nes buvo neįprasta matyti tuščią užkurtą automobilį. Priėję pamatė viduje miegančius du jaunuolius. Apie 8 val. grįžo atgal ir pamatė, kad automobilis „Audi“ buvo pavažiavęs atgal (apie metrą), užvažiavęs ant apsauginio stulpelio ir įsirėmęs į K. K. „Kia Sorento“. „Audi“ buvo jau išjungtu varikliu. K. K. patraukė „Kia Sorento“, norėdamas jį gerai apžiūrėti, po ko abu pamatė esant nežymiai įlenktą valstybinį numerį ir truputį įlenktą priekinį bamperį (virš valstybinio numerio). Pamatę apgadinimus, nuėjo prie „Audi‘ automobilio, pažadino jaunuolis. Išlipęs vairuotojas elgėsi arogantiškai, sakė, kad tai pats K. K. įvažiavo, atsisakė pildyti eismo įvykio deklaraciją ir pradėjo sakyti, kad jie nori neva pasipinigauti. Vairuotojui priėjus, jam pasirodė, kad pastarasis yra neblaivus, jautėsi alkoholio kvapas. Vairuotojus atsisakius pildyti eismo įvykio vietos deklaraciją, su K. K. nutarė kviesti pareigūnus, jis (Z. R.) paskambino BPC. Belaukiant pareigūnų, priėjęs „Audi“ automobilio vairuotojas pirštu perbraukė bamperio įlenkimą, kurio kaip ir nebeliko. Liko tik nežymus valstybinio numerio įlenkimas. Kadangi jie skubėjo, buvo atvykę į mirties mirimo metinių paminėjimą, turėjo skubiai vykti į kapines, apgadinimas buvo nežymus, su nukentėjusiuoju nusprendė, kad neverta gaišti laiko, dėl ko skambino bandydamas atšaukti pareigūnus, tačiau iškvietimas buvo užfiksuotas ir pareigūnai atvyko į eismo įvykio vietą (b. l. 65-68).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja D. K. parodė, jog 2015-11-07 ryte atvyko į mirties metines, automobilį „Kia Sorento“ vyras pastatė PC „(duomenys neskelbtini)“ stovėjimo aikštelėje ir kartu su vyru bei Rutkauskais nuėjo į Rapolo bažnyčioje vykusias mišias. Vyras automobilį pastatė prieš priekyje stovėjusį „Audi“ markės automobilį. Negali patvirtinti rašytiniame paaiškinime nurodytų aplinkybių, jog „Audi“ stovėjo įjungtu varikliu, o jame miegojo du jaunuoliai, ji pati to negirdėjo ir nematė, matyt, taip nurodė, kadangi kažkas minėjo. Minėtas aplinkybes ji matė tik po to, kai sugrįžo, o ne iki tol. Sugrįžo daugmaž po 40 min., beeidama pradėjo sakyti, kam jis privažiavo taip arti kito automobilio, tačiau kai priėjo, pamatė, kad priekyje stovėjęs „Audi“ markės automobilis pavažiavęs atgal, po juo buvo palindęs apsauginis stulpelis. Tada vyras pavažiavo truputį atgal, vyrai apžiūrėjo jų automobilį. Ji apžiūrėjo irgi, tačiau negali detalizuoti, kas konkrečiai buvo apgadinta, žino tik tai, jog priekinė dalis, matė brūkštelėjimą ties valstybinio numerio ženklu. Pažadinus jaunuolį, jis iš karto pradėjo gintis, sakyti esantis niekuo dėtas, nesutiko, kad būtų rašoma eismo įvykio deklaracija, po ko Z. R. nusprendė, jog reikia kviesti policiją, ką ir padarė. Jie visi labai skubėjo, todėl vėliau nusprendė, kad dėl tokių apgadinimų neverta ilgai laukti, bandė pareigūnus atšaukti, tačiau to padaryti nebebuvo galima. Negali pasakyti, kokius konkrečiai veiksmus atliko atvykę policijos pareigūnai. Vėliau jos vyras pats susiremontavo automobilį, į kokį draudimą kreipėsi, ji nežino (b. l. 77-81).

Teismo posėdyje apklausiama liudytoja I. R. parodė, jog kartu su Kavaliauskais pastatė automobilius PC „CUP“ automobilių stovėjimo aikštelėje. Prieš K. K. automobilį (priekyje) stovėjo automobilis, įjungtu varikliu. Abu automobilius skyrė tarpas. Jos vyras automobilį pastatė lygiagrečiai (duomenys neskelbtini) automobiliui. Daugmaž po valandos sugrįžo ir pamatė, jog (duomenys neskelbtini) automobilis ir tas, kuris stovėjo priekyje, stovi susiglaudę, t. y. priekyje stovėjęs automobilis buvo pavažiavęs atgal (stulpelis buvo palindęs po automobiliu), stovėjo įsirėmęs į (duomenys neskelbtini) automobilį „Kia Sorento“. K. K. šiek patraukė savo automobilį atgal, kad galėtų jį apžiūrėti. Ji pati pastarojo automobilio neapžiūrėjo, girdėjo, kaip vyrai (jos sutuoktinis ir K. K.) sakė, jog yra apibraižytas „Kia Sorento“ priekis. Tada vyrai pažadino priekyje stovėjusiame automobilyje miegojusius jaunuolius. Vairuotojas automobilį apžiūrėjo, nesutiko padaręs apgadinimus, atsisakė pildyti deklaraciją, sakė, jog taip tik norima pasipelnyti. Tuomet jos vyras (Z. R.) iškvietė policijos pareigūnus. Kadangi pareigūnų reikėjo laukti ilgai, o jie labai skubėjo (buvo atvykę į mirties metinių minėjimą, skubėjo į kapines, jų visi laukė), be to, apgadinimas buvo menkavertis, skambino, norėdami atšaukti pareigūnų atvykimą, tačiau to padaryti nebuvo galima. Detalių aplinkybių ji negali nurodyti, kadangi buvo šalta ir ji atsisėdo į automobilį (b. l. 65-68).

Šalies argumentai

E. K. rašytiniame paaiškinime nurodė iš vakaro atvažiavęs automobiliu „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pasistatė automobilį aikštelėje, paliko jį nakčiai ir išėjo į miestą. Sugrįžo anksti ryte, atsisėdo į automobilį ir jame miegojo. Iš vietos pajudėję nebuvo, rakto į užvedimo spynelę įkišęs nebuvo. Jį pažadino žmonės, kurie kaltino, jog įvažiavo į jų automobilį, nors jokių įlenkimų ar subraižymų nebuvo. Kadangi žmonės norėjo pasipelnyti ir nenorėjo pildyti deklaracijos, iškvietė policiją. Automobilio tikrai nevairavo būdamas neblaivus (b. l. 13).

Byloje yra Z. R., I. R., D. K. ir K. K. rašytiniai paaiškinimai (b. l. 9-12).

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos Kelių patrulių rinktinės 1 kuopos 3 būrio patrulio E. J. 2015-11-07 tarnybiniame pranešime nurodoma, jog 2015-11-07 pagal gautą pranešimą apie eismo įvykį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo nuvykta nurodytu adresu, kur automobilio „Kia Sorento“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas K. K. nurodė, kad apie 07.30 val. atėjęs prie automobilio pastebėjo, kad priekyje stovėjęs automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) yra pariedėjęs ir atsitrenkęs į jo automobilį. Pažadinus „Audi“ automobilyje miegojusį vairuotoją E. K., pastarasis paaiškino paryčiais grįžęs į automobilį, kuriame miegojo, niekur nevažiavo ir negalėjo padaryti jokio eismo įvykio. E. K. alkotesteriu nustatytas 0,81 prom. girtumas (b. l. 4). Eismo įvykis užfiksuotas eismo įvykio schemoje (b. l. 7-8).

Alkotesterio kvito duomenimis, 2015-11-07, 08.03 val. E. K. nustatytas 0,81 promilių girtumas (b. l. 15).

Teisminio nagrinėjimo metu E. K. pateikė teismui nuotraukas, darytas eismo įvykio dieną (b. l. 64).

Kompaktiniame diske esančiuose dviejuose garso įraše yra užfiksuoti Z. R. skambučiai BPC (b. l. 53).

AB „VCUP“ 2015-12-23 rašte Nr. 01/565 nurodyta, jog neturima jokių duomenų apie tai, kad 2015-11-07 galimo eismo įvykio metu buvo apgadintas apsaugos stulpelis (b. l. 62A).

Draudimo bendrovė „IF P&Insurance AS“ pagal teismo prašymą pateikė teismui žalos administravimo bylą, kurioje yra duomenys apie automobilio „Kia Sorento“ padarytus apgadinimus. Nuotraukos patalpintos skaitmeninėje laikmenoje (b. l. 86-96, 97).

Motyvuojamoji dalis

Išnagrinėjęs byloje surinktus ir teismo tiesiogiai ištirtus įrodymus, teismas daro išvadą, jog pasitvirtino E. K. kaltė padarius jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo savo kaltės nepripažįsta, kategoriškai neigia vairavęs automobilį ir tikina, jog grįžęs su draugu tik atsisėdo į automobilį ir belaukdami skambučio užmigo, variklio įjungęs nebuvo. Anot E. K., nukentėjusysis paprasčiausiai norėjo pasipelnyti, jis į pastarojo transporto priemonę neįvažiavo ir jokių apgadinimų nepadarė (b. l. 65-68). Teismas tokius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens parodymus vertina kritiškai ir laiko pastarojo gynybine pozicija. Kaip nepasitvirtinusius atmetant E. K. parodymus, pirmiausia pažymėtina, jog iš eismo įvykio schemos matyti, kad E. K. automobilis „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo išvažiavęs iš stovėjimo vietos, t. y. kirtęs liniją ir galine dalimi įvažiavęs į už jo esančią stovėjimo vietą (b. l. 7). Pats asmuo tokios aplinkybės neginčija, tik, kaip akcentavo jo atstovas, taip atsitiko neva dėl to, kad automobilis pagal savo techninius duomenis (ilgį) objektyviai negalėjo tilpti į stovėjimo vietą, dėl ko užėmė dalį kitos vietos. Teismas kaip nepagrįstus atmeta tokius teiginius, kadangi atstovo pateikta automobilio „Audi A8“ charakteristika (ilgis 5192 mm) bei nuotraukose užfiksuotas stovėjimo vietos ilgis (492 cm) nesudaro pagrindo išvadai, kad minėta transporto priemonė stovėjimo vietoje negalėjo būti pastatyta kitaip nei užimdama kitos vietos dalį. Akivaizdu, jog tuo atveju, jei būtų buvusi būtent tokia situacija, nukentėjusysis K. K. nebūtų statęs savo automobilio į iš dalies užimtą stovėjimo vietą, juo labiau, kad tą ankstyvą rytą automobilių stovėjimo aikštelė buvo apytuštė. Tiek nukentėjusysis K. K., tiek liudytojai D. K., Z. R. ir I. R. patvirtino, jog automobilis „Kia Sorento“ buvo pastatytas į pilnai laisvą parkavimo vietą, priešais „Audi“ markės automobilį. Atkreiptinas dėmesys, jog teisme kaip liudytojas apklaustas E. K. draugas K. J. parodė, kad kuomet pažadintas išlipo iš automobilio, jam pasirodė, jog automobilis yra šiek tiek pariedėjęs atgal. Administracinėn atsakomybėn traukiamas E. K. tikina, jog po to, kai sugrįžo iš miesto, automobilio variklio nebuvo įjungęs ir jo automobilis nejudėjo. Teismas neturi pagrindo netikėti nukentėjusiojo K. K., liudytojų D. K., I. R. bei Z. R. parodymais, kad jaunuoliams miegant automobilio variklis visgi veikė. Tokią aplinkybę vienareikšmiškai nurodė visi trys liudytojai ir nukentėjusysis. Tiesa, pastarųjų parodymai skiriasi ta prasme, kad vieni teigė matę ir girdėję dirbantį variklį prieš išeinant į bažnyčią (Z. R. ir I. R.), o kiti tokią aplinkybę tvirtino buvus vėliau, kai sugrįžo atgal (K. K. ir D. K.). Nepaisant skirtingai įvardinto momento dėl variklio darbo laiko, visi apklausti asmenys tapačiai patvirtino faktą, kad, priešingai nei tvirtina E. K., jo automobilio variklis visgi buvo užvestas. Pastebtina, jog rašytiniame paaiškinime administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog į degimo spynelę netgi nebuvo įkišęs rakto, nors, kaip matyti iš teisme apklausto K. J. parodymų, jie sėdėdami automobilyje klausėsi muzikos, kas akivaizdu nebuvo įmanoma neįdėjus rakto į variklio užvedimo spynelę. Beje, priešingai nei baigiamojoje kalboje akcentavo atstovas, K. J. ne nepaneigė, o negalėjo atsakyti teismui į klausimą, ar E. K. buvo įjungęs automobilio variklį (b. l. 65-68). Deklaratyviais laikytini administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir jo atstovo teiginiai neva nukentėjusysis norėjo pasipelnyti. Teismas neturi jokio pagrindo manyti, jog nukentėjusysis K. K., taip pat apklausti liudytojai buvo šališki, suinteresuoti duoti E. K. apkaltinančius parodymus. Nė vienas jų E. K. nepažinojo, jokių santykių su juo neturėjo. Nelogiška, jog nukentėjusysis, kartu su sutuoktine ir giminaičiais atvykęs į Vilnių ir ankstyvą rytą pasistatęs automobilį stovėjimo aikštelėje, sugalvojo nepažįstamą vaikiną apkaltinti tariamu eismo įvykiu. Byloje yra objektyvūs įrodymai apie nukentėjusiojo automobiliui „Kia Sorento“ padarytus apgadinimus. Eismo įvykio vietos schemoje, papildomuose duomenyse apie eismo įvykį, draudimo bendrovės pateiktoje medžiagoje (nuotraukos skaitmeninėje laikmenoje) yra užfiksuota, jog buvo įbrėžtas priekinis bamperis bei įlenktas valstybinio numerio ženklas kartu su rėmeliu (b. l. 7, 8, 96). Apklaustas nukentėjusysis K. K., taip pat liudytojai Z. R., D. K. patvirtino, jog K. K., nuo įsirėmusio „Audi“ markės automobilio patraukus automobilį „Kia Sorento" (siekiant apžiūrėti, ar nėra apgadinimų), buvo matyti, kad nukentėjusiojo automobilis yra apgadintas (b l. 65-68, 77-81). Taigi abejonių dėl to, kad nukentėjusiojo automobiliui buvo padaryti apgadinimai (įbrėžtas priekinis bamperis, ties viduriu, ir įlenktas valstybinio numerio ženklas) nėra. Liudytojas Z. R. nurodė neva E. K. patrynus bamperio apgadinimas šis dingo, tačiau toks teiginys yra nepagrįstas, o nulemtas subjektyvaus suvokimo. Akivaizdu, jog pareigūnams atvykus bamperio apgadinimas buvo, jis yra užfiksuotas dokumentuose (valstybinio numerio ženklo įlenkimo atskirai pažymėta nėra, tačiau šis sugadinimas yra objektyviai įrodytas, be to, eismo įvykio schemoje ir papildomuose duomenyse sugadinimai nurodomi bendrai, jų nedetalizuojant), taip pat atsispindi ir draudimo bendrovės dokumentuose. Teismas neturėjo galimybės apklausti eismo įvykio schemą sudariusį pareigūną A. J., kadangi pastarasis yra nedarbingas, susisiekus gauta informacija, kad pastarajam numatyta ilgalaikė reabilitacija. Nelaikytina, kad neapklausus šio liudytojo byloje liko neišaiškintos esminės aplinkybės (pastarojo apklausos gynyba taip pat neprašė), liudytojas tiesiogiai eismo įvykio vietoje nebuvo, o atvykęs atliko veiksmus, kurie yra užfiksuoti bylos medžiagoje.

Baigiamojoje kalboje atstovas pabrėžė tą aplinkybę, jog garso įraše (skambutis BPC) užfiksuota, kaip po 10 min. antrą kartą paskambinęs Z. R. prašė atšaukti policijos pareigūnus, nurodydamas, jog tariamas kaltininkas niekur nevažiavo ir jie susitarė, nors jokio susitarimo nebuvo. Tokios aplinkybės atstovo minimame garso įraše išties yra užfiksuotos (b. l. 53), tačiau jos nei paneigia E. K. kaltę padarius inkriminuotą pažeidimą, nei leidžia abejoti liudytojo Z. R. parodymais. Apklaustas Z. R., taip pat kiti - I. R., D. K. ir K. K., neneigė, jog buvo bandyta atšaukti policijos pareigūnus, kadangi visi labai skubėjo, po išklausytų mišių reikėjo dalyvauti tolesniame mirties metinių minėjime, visi jų laukė. Įsitikinę, jog apgadinimai nėra žymūs, vyriškiai (K. K. ir Z. R.) nusprendė nebegaišti, tačiau pareigūnų atšaukimas buvo negalimas. Z. R. paminėta aplinkybė, kad jaunuoliai niekur nevažiavo nereiškia, jog buvo nurodytos naujos esminės aplinkybės. Liudytojas nei atšaukė informaciją apie tai, kad buvo padarytas eismo įvykis, nei nurodė kitą galimą kaltininko transporto priemonę ar įtarimus dėl vairuotojo neblaivumo. Nagrinėjamoje situacijoje nustatyta, jog dėl E. K. neatidumo automobilis pariedėjo atgal ir šis transporto priemonės pajudėtas nedidelis atstumas pagal subjektyvų asmens vertinimą įvardintas kaip nevažiavimas. Byloje nėra jokių duomenų apie bent kokį susitarimą tarp E. K. ir nukentėjusiojo ar kitų asmenų, tokia paminėta aplinkybė laikytina bandymu pateisinti pareigūnų iškvietimo atšaukimą. Taigi atstovo nurodytos aplinkybės dėl Z. R. teiginių kalbant su BPC operatore nelaikytinos iš esmės reikšmingomis ir jų akcentavimas byloje yra tik siekis nukrypti nuo bylos esmės, įtraukiant į perteklinių aplinkybių analizę.

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo abejoti, kad E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairavo automobilį, buvo neatidus, automobiliui pariedėjus atgal, atsitrenkė į už jo stovintį automobilį „Kia Sorento“ ir jį apgadino. Asmens neblaivumo faktą patvirtina alkotesterio kvito duomenys, iš kurių matyti, jog 2015-11-07, 08.03 val. E. K. nustatytas 0,81 promilių (be paklaidos) girtumas (b. l. 15). Transporto priemonės vairavimas suprantamas kaip bet koks automobilio judėjimas, kai už vairo sėdi asmuo ir jo pagalba transporto priemonė pajuda iš vietos. Nuvažiuotas atstumas tokiu atveju įtakos veiksmų kvalifikavimui neturi. Saugaus eismo automobilių kelias įstatymo 2 straipsnio 12 punktas eismo įvykį apibrėžia kaip įvykį kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Taigi būtent dėl E. K., kuris sėdėjo už „Audi A8“ automobilio vairo, veiksmų, šiam nesant pakankamai atidžiam, automobilis pariedėjo atgal, įsiremdamas į už jo stovintį automobilį ir jį nežymiai apgadindamas. Duomenų, jog automobilis dėl nežinia kokių priežasčių pavažiavo atgal iki E. K. grįžtant iš miesto centro, nėra, apklausti liudytojai ir nukentėjusysis taip pat paneigė, kad minėta transporto priemonė jau iš pradžių stovėjo pariedėjusi, kas reiškia, jog eismo įvykis kilo būtent po to, kai E. K. sugrįžo neblaivus.

Administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta aplinkybė dėl to, kad eismo įvykio metu buvo nulenktas apsauginis stulpelis, ką patvirtino visi apklausti liudytojai bei nukentėjusysis, laikytina tik faktine pažeidimo aplinkybe, nesukėlusia ATPK 127 straipsnio 3 dalyje numatytų pasekmių. Tokia išvada darytina, atsižvelgus į prekybos cento, kurio automobilių stovėjimo aikštelėje kilo eismo įvykis, administracijos gautą pranešimą, kuriame nurodyta nesant jokių duomenų apie tai, jog 2015-11-07 buvo apgadintas bent koks stulpelis (b. l. 61 A), toks apgadinimas neužfiksuotas ir eismo įvykio schemoje. Be to, E. K. neinkriminuotinas ir automobilio „Audi A8“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimas, kadangi nenustatyta, kad jis šį automobilį naudojo prieš savininko valią, dėl ko jis nelaikytina svetimu turtu minėto straipsnio prasme.

Tokiu būdu byloje esančių įrodinėjimo priemonių pagrindu pilnai nustatytos faktinės aplinkybės ir įrodyta E. K. kaltė, jam inkriminuotas administracinis teisės pažeidimas teisingai kvalifikuotas pagal 127 straipsnio 3 dalį.

Teismas, skirdamas administracinę nuobaudą, atsižvelgia į padaryto teisės pažeidimo pobūdį (padarytas administracinis teisės pažeidimas transporto srityje), į tai, kad nėra nei atsakomybę lengvinančių, nei atsakomybę sunkinančių aplinkybių, įvertinama E. K. asmenybė (aukštojo išsilavinimo, nevedęs, dirbantis užsienyje, administracine tvarka nebaustas). Už padarytą pažeidimą E. K. skirtinos ATPK 127 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos administracinės nuobaudos – bauda ir specialiosios teisės atėmimas. Svarstant klausimą, kokio dydžio ir trukmės nurodytos nuobaudos skirtinos, būtina pažymėti, jog įstatymų leidėjas, formuluodamas ATPK numatytų pažeidimų požymius ir nustatydamas sankcijas už šiuos pažeidimus, įvertina tipinį (rūšinį) pažeidimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas pažeidimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikros kategorijos pažeidimo požymius, iš tikrųjų gali neatitikti tipinio tos rūšies pažeidimo pavojingumo. Pažeidimus daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Nuobaudos teisingumas neatsiejamai susijęs su nuobaudos individualizavimu bei nuobaudos paskirtimi.

Galimybė už administracinius teisės pažeidimus skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba visai neskirti administracinės nuobaudos yra numatyta ATPK 30¹ straipsnyje. Sprendimas dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo priimamas, atsižvelgus į ATPK 30 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda, taikant ATPK 30¹ straipsnį, gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tais atvejais, kai nustatoma visuma aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, Nr. 2AT-8-2013, Nr. 2AT-7-3-2013).

Skirti švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta nuobaudą, teismas gali tik tuo atveju, kai byloje yra nustatytos išimtinės aplinkybės, jog straipsnio sankcijoje numatytos nuobaudos paskyrimas asmeniui už jo padarytą pažeidimą aiškiai prieštarauja teisingumo principui, tačiau tai nereiškia, kad įstatymas reikalauja nustatyti kažkokias ypatingas aplinkybes. ATPK 30¹ straipsnio taikymas susijęs su aplinkybių, apibūdinančių nusižengimo pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu. Ne visada formaliais kriterijais vadovaujantis paskirta įstatymo, nustatančio atsakomybę už padarytą pažeidimą sankcijoje numatyta nuobauda būtų teisinga įvertinus visas bylos aplinkybes bei kaltininko asmenybę.

Teismo vertinimu, analizuojamu atveju net ir minimalaus dydžio piniginė bauda bei minimalios trukmės specialiosios teisės atėmimas būtų aiškiai per griežta ir neadekvati administracinė nuobauda. Neginčytina, kad E. K. pažeidimas yra šiurkštus, tačiau negalima nevertinti to, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pažeidimą padarė automobilių stovėjimo aikštelėje, pats jokio tikslo kažkur važiuoti neturėjo. Priešingai, sugrįžęs iš miesto ir žinodamas, jog vartojo alkoholį, liko automobilyje, neketindamas juo važiuoti, tačiau buvo nepakankamai atidus ir neužtikrino, kad transporto priemonė nepajudėtų iš savo vietos. Nukentėjusiojo automobiliui padaryti apgadinimai yra nežymūs, suremontuoti, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas pirmą kartą, per 7 metų vairavimo stažą nebuvo padaręs jokių KET pažeidimų. Teismas laiko, jog nei įvykdyto pažeidimo, nei administracinėn atsakomybėn traukiamo E. K. pavojingumas neatitinka įstatymo sankcijoje numatytos nuobaudos griežtumo ir dydžio, dėl ko laikytina esant tikslinga taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą, nei numatytą ATPK 127 straipsnio 1 dalyje.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ straipsniu, 127 straipsnio 3 dalimi, 224 straipsniu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 3 dalyje, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, paskirti jam 650 eurų dydžio baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 5 (penkiems) mėnesiams.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo bylos numerį. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 straipsnio 1 dalis).

Teisėja Julita Dabulskytė – Raizgienė