- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-12-20
- Bylos Nr.
- A-143-3779-11
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00221-2011-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Antanas Ablingis, Anatolijus Baranovas (pran.)
- Pareiškėjas
- V. B.
- Atsakovas
- Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio , Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė) ir Anatolijaus Baranovo (pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. B. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. B. skundą atsakovui Tauragės apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl įsakymų panaikinimo ir grąžinimo į tarnybą.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas V. B. (toliau – pareiškėjas, apeliantas) skundu (b. l. 6–11), kurį patikslino (b. l. 40–47), kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas: 1) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir atsakovas) viršininko 2011 m. gegužės 13 d. įsakymą Nr. 85-TE-179 „Dėl V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“; 2) panaikinti atsakovo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 85-V-218 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“; 3) įpareigoti atsakovą grąžinti jį į Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės patrulio pareigas; 4) priteisti iš atsakovo po 86,54 Lt (vidutinį darbo dienos užmokestį) už kiekvieną priverstinės pravaikštos dieną, susidariusią laikotarpiu nuo 2011 m. gegužės 13 d. iki teismo sprendimo šioje administracinėje byloje visiško įvykdymo dienos.
Pareiškėjas nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 85-V-218 „Dėl leidimo dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, panaikinimo“ jam buvo panaikintas leidimas dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, o 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 85-TE-179 „Dėl V. B. atleidimo iš vidaus tarnybos“ jis, vadovaujantis Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, buvo atleistas iš vidaus tarnybos. Pareiškėjas ginčijo šių įsakymų teisėtumą, nurodydamas, kad nei viename jų nebuvo nurodytos objektyvios aplinkybės, nulėmusios leidimo dirbti arba susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimą, taip pat nebuvo įvardyta konkreti Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo norma, kurios pagrindu priimti skundžiami sprendimai. Nors priimant sprendimus buvo vadovautasi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiosios ekspertų komisijos (toliau – Specialioji ekspertų komisija) 2011 m. gegužės 9 d. posėdžio protokolu Nr. 85-S2-12(RN), tačiau šis protokolas buvo išslaptintas, tik kai jis kreipėsi skundu į teismą, todėl, pareiškėjo nuomone, pagrindiniai leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo motyvai turėjo būti nurodyti skundžiamame sprendime panaikinti leidimą dirbti ar susipažinti su slapta informacija. Todėl buvo pažeistos Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, t. y. jog individualūs aktai turi būti motyvuoti ir pagrįsti ne tik faktiniais duomenimis, bet taip pat ir teisės aktų normomis. Nesilaikius šių reikalavimų, jam atimta galimybė tinkamai įgyvendinti teisę į interesų gynybą ne tik dėl specialiosios teisės atėmimo, bet ir dėl atleidimo iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pareiškėjas, be to, nurodė, kad Specialioji ekspertų komisija, priimdama sprendimą dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija panaikinimo, vadovavosi Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato 2011 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada bei kita tarnybinio patikrinimo medžiaga. Tačiau ši komisija protokole aiškiai neįvardijo, kokių konkrečiai žinybinių teisės aktų jis nesilaikė ir kuo pasireiškė neatsakingas bei nesąžiningas pareigų vykdymas. Iš esmės remtasi tik ikiteisminio tyrimo medžiaga dėl galbūt įvykdytos nusikalstamos veikos, numatytos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 225 straipsnyje. Pažymėjo, jog ikiteisminis tyrimas Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 21 d. nutarimu buvo nutrauktas suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui, todėl, vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, jis laikomas nekaltu. Be to, nurodė, kad atsakovas nėra kompetentingas tarnybinio patikrinimo išvadoje aprašytos situacijos vertinti kaip Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos policijos pareigūno pareigos nevykdymo, nes teismo sprendimas dėl kyšininkavimo požymių buvimo jo veiksmuose nebuvo priimtas. Teigė, jog leidimo dirbti ar susipažinti su slapta informacija panaikinimas savo padariniais yra viena iš griežčiausių poveikio priemonių, todėl, pareiškėjo nuomone, ji turi būti taikoma tik pagrįstai bei vienareikšmiškai nustačius asmens nepatikimumą rodančias asmenines ar dalykines savybes.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą (b. l. 30–31) prašė nepatenkinti skundo.
Atsakovas nurodė, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 85-V-218 pareiškėjui buvo panaikintas leidimas dirbti arba susipažinti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Įsakymas priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2002 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 7 RN VI skyriaus 40.7 punktu bei Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. 85-S2-12(RN). Specialiosios ekspertų komisijos nuostatuose numatyta, kad komisija turi teisę pasiūlyti įstaigos vadovui panaikinti leidimą dirbti su tarnybos paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma. Specialiosios ekspertų komisijos priimtame protokole nurodyti motyvai, kurių pagrindu tikslinga panaikinti leidimą. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 85-TE-179 pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Šis atleidimo pagrindas įstaigos vadovui nesukuria kitų alternatyvų.
II.
Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu (b. l. 64–70) atmetė pareiškėjo skundą kaip nepagrįstą.
Teismas, spręsdamas dėl specialiosios teisės panaikinimo, nustatė, kad ginčijamą 2011 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 85-V-218 Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas priėmė atsižvelgdamas į Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolą Nr. 85-S2-12(RN), kuriuo buvo nutarta pareiškėjui, Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės patruliui, panaikinti leidimą dirbti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Ši komisija konstatavo, kad pareiškėjo asmeninės ir dalykinės savybės (nesąžiningumas, neatsakingumas) netinka darbui su įslaptinta informacija. Teismas vadovavosi Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 16 straipsnio 2 dalies 17 punktu, atsižvelgė į pastarosios teisės normos aiškinimą, pateiktą Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-154/2009. Teismas nurodė, kad 2010 m. vasario 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 05-1-3058-10, kurioje pareiškėjui buvo pareikštas įtarimas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 225 straipsnio 4 dalyje, įvykdymo. Teisiniu įsakymo panaikinti teisę dirbti su įslaptinta informacija pagrindu yra nurodomas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas. Pareiškėjas vadovaujasi nekaltumo prezumpcija ir teigia, jog, nesant įsiteisėjusio teismo sprendimo, jis turi būti laikomas nekaltu. Iš Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 21 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo nutrauktas, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (2008 m. birželio 12 d. BK redakcijos 95 str. 1 d. 1 p. a pp.). Teismas atsižvelgė į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacines bylas Nr. 2K-P-100/2008, Nr. 2K-29/2010, Nr. 2K-478/2008, Konstitucinio Teismo 2011 m. liepos 7 d., 2007 m. gegužės 15 d. nutarimus. Teismas pažymėjo, jog pareiškėjas eidamas pareigas vidaus tarnyboje buvo statutinis valstybės tarnautojas. Valstybės tarnybos lojalumo Lietuvos valstybei konstitucinis imperatyvas šiai tarnybai kelia ypatingus reikalavimus. Valstybės tarnautojai ne tik privalo patys nepažeisti Konstitucijos ir teisės, bet ir turi pareigą imtis visų reikalingų pozityvių veiksmų, saugant Lietuvos Respublikos konstitucinę santvarką. Vadovaujantis Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punktu, net nevertinant pareiškėjo veiksmų baudžiamosios atsakomybės kontekste, o vertinant tik tai, kad jis, nustatęs Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimą, ir asmeniui siūlant kyšį nevykdė pareigos imtis neatidėliotinų priemonių užkirsti kelią daromai nusikalstamai veikai ar kitam teisės pažeidimui, sulaikyti ir pristatyti į policijos įstaigą asmenį, padariusį įstatymo uždraustą veiką, bei pranešti apie tai policijos įstaigai, vien tai buvo savarankiškas ir pakankamas pagrindas pripažinti, jog jis veikė priešingai nei reikalauja Lietuvos valstybės interesai ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Teismas nurodė, kad 2011 m. vasario 21 d. nutarime konstatuota, jog pareiškėjas, būdamas statutinis valstybės tarnautojas, atliko priešingus teisei veiksmus ir už tokius jo veiksmus numatyta baudžiamoji atsakomybė pagal BK 225 straipsnio 4 dalį. Nors ikiteisminis tyrimas dėl pareiškėjo yra nutrauktas, tačiau jis nėra reabilituotas pradėto ikiteisminio tyrimo prasme, be to, jo veiksmai, jų net nevertinant baudžiamosios teisės kontekste, prieštaravo Lietuvos valstybės interesams ir pažeidė Lietuvos valstybės konstitucinę tvarką. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas nėra atsakingas, sąžiningas ir lojalus Lietuvos valstybei ir jos santvarkai. Todėl jis negali būti laikomas patikimu ir Lietuvos valstybei lojaliu asmeniu, ir jo asmeninės ir dalykinės savybės nėra tinkamos darbui su įslaptinta informacija. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas, priimdamas ginčijamą įsakymą, pagrįstai vadovavosi Specialiosios ekspertų komisijos sprendimu panaikinti pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta medžiaga, nustačius Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkte numatytas aplinkybes, t. y. pareiškėjas pagal asmenines ir dalykines savybes netinka darbui su įslaptinta informacija. Atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, teismas padarė išvadą, kad Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymas Nr. 85-V-218 yra pagrįstas ir teisėtas, todėl jo panaikinti nėra teisinio pagrindo. Teismas rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. liepos 11 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A63-1338/2008, Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimu. Teismas nurodė, kad atsakovas 2011 m. rugpjūčio 2 d. aktu Nr. 85-A-11, išslaptinęs paminėtą protokolą ir jo priėmimo pagrindu buvusią medžiagą, pateikė teismui. Pareiškėjas teisme susipažino su visos apimties medžiaga, taigi realizavo jam suteiktą teisę žinoti visas faktines aplinkybes, kurios, atsakovo teigimu, buvo ginčijamų įsakymų teisinis ir faktinis priėmimo pagrindas. Todėl teismas konstatavo, kad pareiškėjo teisės nebuvo pažeistos. Teismas taip pat rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 24 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A756-450/2010, ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2010 m. lapkričio 15 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. A556-15/2010, ,,Administracinė jurisprudencija“ Nr. 20, 2010; 2009 m. balandžio 6 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-426/2009. Teismas pažymėjo, jog ginčijamas įsakymas turi būti vertinamas sistemiškai su Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. 85-S2-12(RN) bei kartu su 2011 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-46. Skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys) yra nurodyti Specialiosios ekspertų komisijos protokole, o išsamiau – tarnybinio patikrinimo išvadoje bei ją pagrindžiančioje ikiteisminio tyrimo medžiagoje, su kuria pareiškėjas buvo supažindintas, o teisinis pagrindas – pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas, vadovaujantis 2002 m. gegužės 22 d. įsakymo Nr. 7RN IV skyriaus 40 punkto 40.7 dalimi. Taigi akivaizdu, kad individualus administracinis aktas pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis (Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d.). Tai, kad ginčijamame įsakyme nėra nurodytas vienas iš jo priėmimo teisinių pagrindų – Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, nėra teisinė prielaida ginčijamo įsakymo panaikinimui. Be to, pareiškėjas buvo statutinis valstybės tarnautojas, buvo gavęs leidimą dirbti su įslaptinta informacija, taigi dėl jo paties einamų pareigų jam turėjo būti žinomas teisinis reguliavimas, todėl akivaizdu, kad tiek iš skundžiamo įsakymo turinio, tiek iš faktinių duomenų, dėl kurių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, pareiškėjui buvo žinomas tiek faktinis, tiek teisinis šio įsakymo priėmimo pagrindas, todėl jo argumentai laikytini nepagrįstais. Teismas, spręsdamas dėl atleidimo iš vidaus tarnybos, vadovavosi Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Nurodė, jog, aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jos taikymas siejamas su kito specialaus norminio teisės akto normų (kuriose yra nustatyti atitinkamų specialių teisių atėmimo pagrindai bei tokio atėmimo vykdymo procedūra) taikymu (2010 m. birželio 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A143-938/2010, 2010 m. spalio 4 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A662-788/2010). Nagrinėjamu atveju toks specialus teisės aktas yra Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas, o teisiniais pagrindais, kurie buvo pritaikyti panaikinant (atimant) pareiškėjui leidimą dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija, laikytini šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punktas (leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija ir asmens patikimumo pažymėjimas panaikinamas, jeigu atsiranda ar paaiškėja kuri nors iš aplinkybių, nurodytų šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje). Teismas nustatė, kad pareiškėjas dirbo Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Pagėgių policijos komisariato Viešosios tvarkos poskyrio Kelių policijos grupės patruliu. Pagal pareiškėjo pareigybės aprašymą, nustatytas specialusis reikalavimas šiai pareigybei, t. y. turėti įstatymo nustatyta tvarka išduotą leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Teismas šiame sprendime jau konstatavo, kad atsakovo įsakymas dėl specialiosios teisės pareiškėjui panaikinimo yra teisėtas ir pagrįstas. Taigi, panaikinus pareiškėjui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, jis neteko galimybės vykdyti savo tiesioginių pareigų, todėl atsakovas teisėtai ir pagrįstai, vadovaudamasis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu, 2011 m. gegužės 13 d. įsakymu Nr. 85-TE-179 atleido pareiškėją iš vidaus tarnybos. Pažymėjo, jog pareiškėjas skundą dėl skundžiamo įsakymo atleisti jį iš tarnybos atitikimo Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatoms grindžia analogiškais motyvais kaip ir įsakymą dėl specialiosios teisės atėmimo. Teismas apie šio įstatymo nuostatos taikymą jau pasisakė šiame sprendime. Šiuo konkrečiu atveju pažymėjo, kad ginčijamas įsakymas turi būti vertinamas sistemiškai su Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininko 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 85-V-218 bei jo sudėtinėmis dalimis – Specialiosios ekspertų komisijos 2011 m. gegužės 9 d. protokolu Nr. 85-S2-12(RN) bei 2011 m. kovo 29 d. tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 85-IS-46, kuriuose nurodyti skundžiamo įsakymo priėmimo individualus pagrindas (objektyvūs duomenys), o teisinis pagrindas – nurodytas pačiame įsakyme, t. y. jis buvo priimtas, vadovaujantis Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punktu. Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo argumentus dėl ginčijamo įsakymo neatitikimo Viešojo administravimo įsakymo 8 straipsnio nuostatoms teismas atmetė kaip nepagrįstus.
III.
Pareiškėjas apeliaciniu skundu (b. l. 72–77) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą ir patenkinti skundą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Iki pat bylos nagrinėjimo teisme pradžios nežinojo realių teisių suvaržymo priežasčių, o galėjo jas tik numanyti ir turėjo gintis nuo abstraktaus kaltinimo. Faktinio skundžiamų įsakymų priėmimo pagrindo nurodymas įslaptintoje medžiagoje laikytinas Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto individualiems administraciniams aktams keliamo motyvuotumo reikalavimo pažeidimu. Vien aplinkybė, kad po kreipimosi į teismą papildoma dokumentacija buvo išslaptinta ir turėjo galimybę su ja susipažinti, nešalina padaryto jo teisių bei Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pažeidimo. Viešai prieinamų teisės normų, kuriomis remiantis buvo priimtas pirmasis atsakovo įsakymas, nenurodymas reiškia Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatyto reikalavimo pagrįsti individualius administracinius aktus teisės normomis pažeidimą ir lemia šio įsakymo neteisėtumą. Nei viename iš dokumentų, kuriais remiantis atimta specialioji teisė ir atleistas iš vidaus tarnybos, nebuvo paminėtas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas bei konkreti šio įstatymo norma. Teismas nepagrįstai savarankiškai nurodė šių neigiamo poveikio priemonių pritaikymo teisinį pagrindą. Teismas netinkamai įvertino aplinkybės, kad papildoma dokumentacija, kurioje yra nurodytas faktinis ir teisinis turėto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija bei atleidimo iš vidaus tarnybos pagrindai, skundžiamų įsakymų priėmimo metu jam nebuvo ir negalėjo būti žinoma, reikšmę ginčijamų įsakymų teisėtumui; netinkamai išaiškino Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas, kaip numatančias galimybę privalomus individualaus administracinio akto turinio elementus (teisinį ir/arba faktinį pagrindą) įtvirtinti dokumentuose (sudėtinėse tokio akto dalyse), su kuriais asmuo, kurio atžvilgiu šis administracinis aktas priimtas, neturi objektyvių galimybių (specialios teisės) susipažinti.
2. Nesuvokė ir negalėjo suvokti, kokius pinigus paėmė iš dėtuvės. Tariamai jam kyšį siūliusio asmens paleidimo metu nesuprato, kad jam yra duotas finansinis atlygis už tai, jog nevykdytų savo tarnybinių pareigų. Tariamai kyšį siūliusį asmenį paleido nesurašęs jam administracinio teisės pažeidimo protokolo ne dėl to, kad už tarnybinių pareigų nevykdymą gavo finansinį atlygį, o todėl, kad tą dieną buvo jo (pareiškėjo) gimtadienis, be to, žmogus prašė nebausti, nurodė, kad yra bedarbis, paskutinius metus administracinių nuobaudų neturėjo, tad jo pagailo ir, vadovaudamasis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 30¹ straipsniu, nutarė nebausti jo administracine tvarka (neskirti administracinės nuobaudos). Savo veiksmais nepažeidė Policijos veiklos įstatymo 21 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų, todėl ir nėra pagrindo pripažinti jį nelojaliu, nesąžiningu, neatsakingu bei netinkamu darbui su įslaptinta informacija. Nagrinėjama situacija visiškai nesusijusi su įslaptintos informacijos naudojimu bei jos apsauga, nebuvo jokios grėsmės įslaptintos informacijos saugumui ir nebuvo pagrindo abejoti, jog ta grėsmė gali atsirasti ateityje.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 83–84) prašo nepatenkinti apeliacinio skundo.
Atsakovas nurodo, kad sutinka su teismo priimtu sprendimu, ir mano, jog jis teisėtas ir pagrįstas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Iš skundžiamo atsakovo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 85-TE-179 matyti, kad pareiškėjas atleistas iš vidaus tarnybos Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto pagrindu. Pagal šią teisės normą (2008-07-15 įstatymo Nr. X-1705 redakcija), pareigūnas atleidžiamas iš vidaus tarnybos, kai jam įstatymų nustatyta tvarka atimamos specialiosios teisės, susijusios su jo tiesioginių pareigų atlikimu. Kolegija pažymi, kad tokia pareiškėjo turėta specialioji teisė buvo panaikinta (buvo iš jo atimta) pareiškėjo taip pat skundžiamu atsakovo 2011 m. gegužės 12 d. įsakymu Nr. 85-V-218. Todėl, atsižvelgiant į šias faktines aplinkybes bei Statuto 53 straipsnio 1 dalies 17 punkto taikymo ypatumą (kuris pasireiškia šios teisės normos taikymo tiesiogines sąsajas su atitinkamos specialiosios teisės praradimu), konstatuotina, kad pagrindiniu pareiškėjo skundo reikalavimu laikytinas reikalavimas dėl atsakovo 2011 m. gegužės 12 d. įsakymo Nr. 85-V-218 panaikinimo. Kitas pareiškėjo skundo reikalavimas – dėl atsakovo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymo Nr. 85-TE-179 panaikinimo – laikytinas išvestiniu iš kolegijos įvardyto pagrindiniu reikalavimo. Taigi nagrinėjamos administracinės bylos esmė yra paminėto leidimo (pareiškėjo turėtos specialiosios teisės) panaikinimo teisėtumas ir pagrįstumas. Pažymėtina, kad ginčo šalys nekvestionuoja fakto, jog pareiškėjo užimtoms pareigoms buvo būtina turėti specialiąją teisę (leidimą) dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“. Šalys taip pat nekvestionuoja Specialiosios ekspertų komisijos kompetencijos spręsti atitinkamo leidimo dirbti su įslaptinta informacija panaikinimo klausimą.
Pasisakydama dėl materialinės teisės normų taikymo šioje administracinėje byloje, kolegija pažymi, kad teisiniai santykiai dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo ir tokio leidimo panaikinimo reglamentuojami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 ir 18 straipsnių. Pagal šio įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punktą, leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimas asmeniui neišduodamas (o pagal šio įstatymo 18 str. 1 d. 4 p. yra panaikinamas), jeigu asmuo piktnaudžiauja alkoholiu, vartoja narkotines, psichotropines ar kitas psichiką veikiančias medžiagas arba nustatomos kitos asmeninės ir dalykinės savybės, dėl kurių jis netinka darbui su įslaptinta informacija. Iš šios teisės normos matyti, kad aplinkybių, dėl kurių buvimo (atsiradimo) paminėtas leidimas gali būti neišduotas arba išduotas leidimas gali būti panaikintas, sąrašas nėra baigtinis. Pagal šios teisės normos prasmę ir paskirtį, joje nurodytų aplinkybių pavyzdinį pobūdį, galima daryti išvadą, kad šios aplinkybės yra siejamos su asmeninėmis nurodyto leidimo adresato savybėmis, tarp jų ir jo patikimumu dirbti su įslaptinta informacija. Tai reiškia, kad teismas kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis proporcingumo bei protingumo kriterijais, turi spręsti, ar per konkrečias faktines situacijas (per konkrečius faktus) pasireiškusias asmens savybes jis yra tinkamas dirbti su įslaptinta informacija. Todėl nagrinėjamai bylai yra svarbu (ABTĮ 86 str. 2 d. taikymo požiūriu reikšminga) išaiškinti faktus, kurie parodo nurodytas asmens savybes.
Iš pridėtos Specialiosios ekspertų komisijos bylos matyti, kad faktinė situacija, dėl kurios, pagal Specialiosios ekspertų komisijos išvadą (Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 13 str. 1 d. 2 p. taikymo prasme siūlymą paslapčių subjekto vadovui), pareiškėjas negali būti laikomas patikimu ir toliau dirbti su įslaptinta informacija, buvo nustatyta pareiškėjo ir kitų asmenų atžvilgiu atlikto ikiteisminio tyrimo metu. Kaip matyti iš Tauragės rajono apylinkės prokuratūros 2011 m. vasario 21 d. nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl baudžiamosios atsakomybės senaties termino suėjimo, pareiškėjas, patruliuodamas keliuose (t. y. atlikdamas tarnybines pareigas), 2009 m. vasario 20 d. buvo sustabdęs leistiną greitį viršijusį automobilį, tačiau šio automobilio vairuotojui nesurašė administracinio teisės pažeidimo protokolo, o paleido jį po to, kai pastarasis paliko pareiškėjo tarnybiniame automobilyje 40 Lt. Pareiškėjas iš esmės šių faktinių aplinkybių neneigia, o tik pateikia savo jų interpretaciją. Vertindama šiuos faktus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 17 punkto taikymo požiūriu, kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nurodytais argumentais ir padaryta išvada, kad toks pareiškėjo elgesys leidžia konstatuoti jo nesąžiningumą nepatikimumą. To pakanka pripažinti pareiškėjo skundžiamą atsakovo 2011 m. gegužės 12 d. įsakymą Nr. 85-V-218 pagrįstu. Tuo pačiu konstatuotina, kad šio įsakymo pagrindu priimtas atsakovo 2011 m. gegužės 13 d. įsakymas Nr. 85-TE-179 taip pat yra pagrįstas.
Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad tenkinti apeliacinį skundą jame nurodytais motyvais nėra pagrindo. Pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas kolegijos pripažintinas pagrįstu ir paliktinas nepakeistu, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2011 m. rugpjūčio 26 d. sprendimą palikti nepakeistą, o pareiškėjo apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.