- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-02-23
- Bylos Nr.
- 1A-142/2006
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Tomas Šeškauskas (pirm.), Albinas Bielskis, Regina Gaudutienė
- Nukentėjusysis
- M. K.
- Nuteistasis
- V. Š.
- Advokatai
- Emma Domajeva
- Kategorijos
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Tomo Šeškausko,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2005 m. lapkričio 23 d. nuosprendžio, kuriuo V. Š. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. Š. nuteistas už tai, kad jis 2005 m. liepos 2 d. apie 21 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Vilniaus raj. Juodšilių sen. Miškinių kaime, A. Kasperovičiaus pirties terasoje, dėl asmeninių nesutarimų kilus konfliktui, kumščiu vieną kartą smogė V. P. į veidą, padarydamas muštinę žaizdą nosies nugarėlėje, po to peiliu vieną kartą smogė nukentėjusiajam į krūtinę padarydamas jam pjautinį-durtinį krūtinės sužalojimą. Dėl ūmaus nukraujavimo, kraujo išsiliejimo į širdiplėvės ertmę, tamponados nukentėjusiajam mirus, jis tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis V. Š. apeliaciniu skundu prašo teismo sušvelninti jam bausmę.
Apeliantas skunde nurodo, jog su Vilniaus apygardos teismo priimtu nuosprendžiu nesutinka. Anot apelianto, šis teismas, nagrinėdamas jo bylą buvo iš anksto nusistatęs ir tai turėjo įtakos priimant nuosprendį. Taip pat apeliantas mano, jog buvo pažeistos jo procesinės teisės, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 44 str. 7 d., kadangi teismas į teisiamąjį posėdį neiškvietė pagrindinės liudytojos – jo sugyventinės A. U. . Skunde apeliantas taip pat teigia, kad buvo pažeistos jo teises, kadangi jis nebuvo įspėtas dėl teisminio nagrinėjimo datos. Dėl šios priežasties, anot nuteistojo, jis negalėjo tinkamai pasiruošti teismui. Apelianto manymu, jis tyčia nebuvo įspėtas dėl teismo posėdžio datos.
Nuteistasis skunde nurodo, jog teismas teisminio bylos nagrinėjimo metu nenustatė, kas sudavė vieną smūgį kumščiu V. P. į veidą. Anot apelianto, teismas nepagrįstai nuosprendyje pripažino, jog būtent jis sudavė vieną smūgį kumščiu V. P. į veidą. Galimai nukentėjęs yra sumuštas anksčiau, nes jam buvo kviečiama greitoji pagalba dėl jo sumušimo, sulaužyta nosis, susiūta galva.
Apeliantas nesutinka su nuosprendį priėmusio teismo išvada, jog ta aplinkybė, kad jis buvo ankščiau teistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 145 str. 2 d., priimant nuosprendį buvo pripažinta kaip jo atsakomybę sunkinanti. Nurodo, kad jo ankstesnis teistumas šio nusikaltimo darymo metu buvo pasibaigęs, Taip pat apeliantas nesutinka su nuosprendyje daroma išvada, jog jis suvokė, kad dėl panaudoto smurto gali kilti bet kokios pasekmės, o taip pat ir nukentėjusiojo mirtis. Apeliantas skunde nurodo, jog teismo metu jis nurodė, kad neprisimena kaip padarė sužalojimus, dėl kurių nukentėjusysis mirė. Nuteistasis taip pat skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusioji pusė, teismui jau paskelbus nuosprendį, atsisakė nuo bet kokių pretenzijų jo atžvilgiu. Jo manymu neatkreiptas dėmesys, kad jis neigiamai buvo charakterizuojamas vien tik nukentėjusiosios, pilnai pripažįsta kaltę ir augina du mažamečius vaikus.
Nukentėjusioji M. K. atsikirtime prašo nešvelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Nurodo, jog nuteistajam paskirta ir taip švelni bausmė. Atsikirtime nukentėjusioji nurodo, kad nuteistasis sąmoningai įvykdė jam inkriminuotą nusikaltimą, ji jokių priteistų iš nuteistojo jai piniginių sumų neatsisakė Nuteistasis, teigdamas, jog turi mažamečių vaikų, anot nukentėjusiosios, jais nesirūpino, niekur nedirbo ir gyveno su sugyventine.
Apeliacinio teismo posėdžio metu prokurorė ir nukentėjusioji M. K. prašo apelianto skundą atmesti, o nuteistasis ir jo gynėja prašo skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo V. Š. skundas atmetamas.
Apeliacine tvarka revizuojamas Vilniaus apygardos teismo apkaltinamasis nuosprendis yra teisėtas, nes yra priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų. Šis nuosprendis taip pat laikytinas pagrįstu, nes jame padarytos išvados dėl byloje nustatytų nukentėjusiojo V. P. nužudymo aplinkybių, nuteistojo V. Š. panaudotų smurtinių veiksmų, jo kaltumo padarius V. P. nužudymą, yra pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir nuosprendyje teisingai įvertintais įrodymais.
Skunde minimų teisminio bylos nagrinėjimo metu padarytų LR BPK pažeidimų kolegija taip pat neįžvelgia.
LR BPK 44 str. 5 d. skelbia, jog kiekvienas nusikalstamos veikos padarymu kaltinamas asmuo turi teisę, kad jo bylą per kuo trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Nėra jokių duomenų, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje buvo iš anksto nusistatęs vienu ar kitu bylos aplinkybių klausimu. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pareikšta jokių prašymų ar nušalinimų pirmos instancijos teismo teisėjams dėl galimo išankstinio nusistatymo ar šališkumo. Todėl nuteistojo skundo teiginys, kad apygardos teismas buvo šališkas, iš anksto priešiškai nuteistojo V. Š. atžvilgiu nusistatęs, yra deklaratyvus.
Kolegija atmeta apelianto argumentą, jog jis tyčia nebuvo įspėtas dėl teismo posėdžio datos. Byla teisminiam nagrinėjimui LR BPK 232-233 str. tvarka buvo perduota nagrinėti 2005-11-07 teisėjo nutartimi, kuri buvo priimta vienasmeniškai. Šioje nutartyje buvo nustatyta ir V. Š. bylos nagrinėjimo apygardos teisme data. Nutartyje nutarta kviesti į 2005-11-23 posėdį visus asmenis, nurodytus rekomenduotinų kviesti į posėdį asmenų sąraše, tame tarpe ir kaltinamąjį V. Š. . LR BPK normos nenumato procesinės pareigos teismui pranešti apie tokią nutartį suimtam kaltinamajam ar nusiųsti jos nuorašą. Suimtas kaltinamasis pristatomas į posėdį. Pagal susiklosčiusią praktiką šiuo atveju siunčiamas tik reikalavimas suėmimo vietos administracijai pristatyti suimtą kaltinamąjį į teismą. Esant tokiai padėčiai darytina išvada, kad suimtas kaltinamasis apie teismo posėdžio laiką sužino iš suėmimo vietos administracijos. Kaip matyti iš bylos medžiagos, jokių rašytinių prašymų pasiruošti bylai ar kitokių prašymų, spręstinų LR BPK 238 str. numatyta tvarka, iš V. Š. apygardos teismas nebuvo gavęs. Teisiamojo posėdžio metu (t. 1, b.l. 200-206) nuteistasis ar jo gynėja neprieštaravo dėl bylos nagrinėjimo iš esmės tuo pagrindu, jog nuteistasis nebuvo tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimo laiką, nėra pasiruošęs bylai.
Ta aplinkybė, kad pirmos instancijos teisme nebuvo apklausta liudytoja A. U. , taip pat neduoda pagrindo manyti, jog iš esmės buvo pažeistos V. Š. procesinės teisės. Teisminio bylos nagrinėjimo medžiaga rodo, jog teismas, baigdamas įrodymų tyrimą, sprendė šį klausimą. Tinkamai įvertinęs proceso dalyvių pasisakymus šiuo klausimu bei byloje jau esančių ištirtų bylos duomenų pakankamumą faktinių aplinkybių nustatymui kartu atsižvelgdamas į liudytojos parodymų neinformatyvumą, pagrįstai atsisakė pakartotinai iškviesti liudytoją, kuriai pirmasis teismo šaukimas nebuvo įteiktas. Tokiam veiksmui, sprendžiant iš teisiamojo posėdžio protokolo, neprieštaravo ir pats nuteistasis bei jo gynėja, palikdami liudytojos A. U. apklausos klausimus spręsti teismo nuožiūra ( 1 t. b. l. 205).
Patenkinus nuteistojo prašymą, apeliacinės instancijos teisme ši liudytoja buvo surasta ir apklausta. Tačiau A. U. apeliacinės instancijos teismui nenurodė jokių palankių nuteistajam aplinkybių ar kitokių bylos aplinkybių, negu tos, kurios buvo nustatytos pirmosios instancijos teismo. Nuteistojo smurtinių veiksmų su peiliu ir tuoj prieš tai vykusio konflikto ji nematė, įvykio metu buvo neblaivi. Tai, kad tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo V. P. vyko žodinis konfliktas ir abipusis vienas kito keiksnojimas, byloje yra anksčiau nustatyta ir iš liudytojo R. B. parodymų.Todėl šios liudytojos apklausos rezultatai neduoda pagrindo jokioms kitokioms išvadoms dėl nustatytos veikos ir bausmės padaryti, negu tos, kurios yra padarytos skundžiamame nuosprendyje.
Kolegija, vertindama apelianto skundo argumentą, jog šis nesudavė vieno smūgio V. P. , atkreipia dėmesį, jog iš teismo medicinos duomenų matyti, kad nukentėjusiajam konstatuota muštinė žaizda nosies nugarėlėje buvo padaryta neilgai trukus iki nužudytojo mirties (t. 1, b.l. 34). Duomenų, kad nukentėjęs būtų buvęs prieš konfliktą sumuštas kitų išgertuvių dalyvių, krisdamas nosimi atsitrenktų į kitus daiktus, byloje nėra. Tokių aplinkybių netvirtina nė vienas įvykio dalyvis. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad tarp nuteistojo ir V. P. vyko ne vien žodinis konfliktas, bet liudytojas girdėjo ir grumtynių garsus, matė, kad jie buvo susikabinę ( 1 t. b. l. 80, 82), apie girdėtą triukšmą, konflikto metu nuverstą stalą šis liudytojas patvirtino ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Aukščiau minimi bylos duomenys ir nustatytos konflikto eigos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad nukentėjusiojo nežymus sveikatos sutrikdymas, sužalojimas nosies nugarėlėje buvo padarytas nuteistojo V. Š. .
Teisės medicinos duomenimis nustatytas šio sužalojimo atsiradimo laikas paneigia nuteistojo skunde esančią prielaidą, kad nukentėjusysis galimai sužalojimą buvo gavęs anksčiau sumuštas šalia jo namo sode, kur jam buvo sulaužyta nosis. Be kita ko, jeigu ir bylos nagrinėjimo metu būtų padaryta išvada, jog muštinė žaizda nosyje atsirado ne nuo nuteistojo veiksmų, V. P. nužudymo kvalifikacijai ir šios veikos pavojingumo vertinimui tai neturėtų jokios esminės įtakos, nes nukentėjusysis mirė nuo durtinės-pjautinės žaizdos krūtinės ląstos kairėje pažeidžiant peiliu širdį.
Esminis skundo reikalavimas yra sumažinti paskirtą bausmę atsižvelgiant į nuteistojo nurodomas aplinkybes. Tačiau, kolegijos manymu, nuteistojo skunde dėstomos aplinkybės nėra pakankamos ir reikšmingos, kad būtų galima sumažinti už nekvalifikuotą nužudymą paskirtą laisvės atėmimo bausmę.
Vertinant apelianto skunde išdėstytą argumentą, jog šis iš tikrųjų nesuvokė, kad dėl panaudoto smurto gali kilti bet kokios pasekmės, pažymėtina, kad bylos duomenys pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadą, jog nuteistojo psichinis santykis su galinčiomis kilti pasekmėmis atitiko netiesioginės tyčios kaltės turinį. Vilniaus apygardos teismas, nustatydamas V. Š. kaltės formą ir tyčios rūšį teisingai atsižvelgė ne vien į jo paaiškinimus, bet ir į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, t.y. nusikaltimo padarymo įrankį, būdą, sužalojimo pobūdį, vietą, o taip pat ir į nuteistojo bei nužudytojo santykius iki nusikaltimo, nuteistojo elgesį po nusikaltimo.
Nėra pagrįstas ir nuteistojo argumentas, kad nukentėjusioji pusė atsisakė nuo bet kokių turtinių pretenzijų nuteistojo atžvilgiu. Tai nukentėjusioji savo atsikirtime paneigė.
Nėra teisingas bei pagrįstas ir kitas skundo argumentas, jog, anot apelianto, pirmosios instancijos teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, jog nuteistasis ankščiau buvo teistas pagal Rusijos Federacijos baudžiamuosius įstatymus. Kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę, teisingai įvertino visas bausmės individualizavimui turinčias aplinkybes, taip pat ir tą nuteistojo asmenybę charakterizuojantį požymį, jog šis ankščiau buvo teistas. Teismas šiuo atveju nuteistojo kriminalinės praeities nevertino kaip aplinkybės sunkinančios jo atsakomybę, o atsižvelgė tik į kaip asmenybę charakterizuojantį požymį.
Mažamečių vaikų turėjimas užsienio šalyje nėra pakankama bylos aplinkybė, leidžianti švelninti bausmę.
Už tyčinį nužudymą apygardos teismas parinko V. Š. laisvės atėmimo bausmę savo dydžiu mažesnę, negu LR BK 129 str. 1 d. sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Tokia bausmė, atsižvelgiant į padaryto nužudymo pobūdį, pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę, nustatytą tyčios rūšį, vieną lengvinančią ir vieną sunkinančią nuteistojo atsakomybę aplinkybes, kolegijos manymu, nėra aiškiai per griežta.
Tokia bausmė neprieštarauja LR BK 54 str., 61 str. nustatytiems bendriesiems bausmių skyrimo pagrindams ir kitoms LR BK esančioms bausmių skyrimo taisyklėms ir nėra pagrindo ją švelninti.
Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
nuteistojo V. Š. apeliacinį skundą atmesti.