- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2017-09-21
- Bylos Nr.
- e2-356-512/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-11860-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Egidijus Mickevičius
- Ieškovas
- L. M.
- Atsakovas
- A. M.
- Advokatai
- Saulius Gabnys
- Kategorijos
- 2.6.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei L. M., jos atstovei advokatei Galinai Morozovai, atsakovo atstovui advokato padėjėjui Sauliui Gabniui, institucijos atstovei A. V.,
teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal L. M. ieškinį atsakovui A. M. (A. M.), išvadą teikiančiai institucijai - Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Vaiko teisių apsaugos tarnybai dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė prašo pripažinti atsakovą nepilnamečio vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvu, priteisti iš atsakovo po 180 Eur išlaikymo kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki vaiko pilnametystės, priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 mėn., nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su ieškove.
Nurodė, kad nuo 2012 m. artimai bendravo su atsakovu, kartu gyveno vedė bendrą ūkį, laukė gimstant vaiko. Po vaiko gimimo praėjus apie 1,5 mėn. atsakovas ją su vaiku paliko, nuo to laiko kartu su atsakovu nebegyvena, jis visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo ir auklėjimo.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad jam kelia abejones tėvystės faktas, nes ieškovė savo facebook paskyroje patalpino nuotrauką, kurioje vaiką laiko svetimas vyriškis.
Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovė prašo ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad po vaiko gimimo ją atėjo aplankyti bendradarbiai, kurie ir nusifotografavo su vaiku. Jai jokių abejonių, kad vaiko tėvas yra atsakovas, nėra. Jie ruošėsi kurti šeimą, auginti vaiką.
Atsiliepimas
Atsakovo atstovas ieškinį prašo atmesti. Paaiškino, kad atsakovui yra abejonių dėl tėvystės.
Institucijos atstovė prašo ieškinį tenkinti, mano, kad galima priteisti ir didesnę išlaikymo sumą vaikui.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Teismas konstatuoja:
Byloje ieškovės, atstovų paaiškinimais, liudytojos parodymais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovei ir atsakovui gyvenant kartu ieškovė pastojo ir (duomenys neskelbtini) pagimdė sūnų. Vaiko gimimo liudijime tėvas nenurodytas. Šalys kartu nebegyvena, vaikas gyvena su motina. Atsakovas neprisideda prie jo išlaikymo, neigia tėvystę.
Dėl tėvystės nustatymo.
Šioje byloje atsakovas nepripažįsta, kad yra biologinis E. M., gim. (duomenys neskelbtini) tėvas.
Vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnio 1 dalis) pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus. Tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams. Šios teisės užtikrinimą laiduoja CK trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardyti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekse išvardytos įrodinėjimo priemonės.
Tarptautinės teisės normos orientuoja į objektyvius biologinių vaiko tėvų nustatymo būdus (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 5 straipsnis). Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams. DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Dėl to jis pripažįstamas turinčiu padidintą įrodomąją galią tėvystės nustatymo bylose. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma remiantis vien šiuo įrodymu, netgi nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų.
Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis. CK 3.148 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta galimybė atsakovui (spėjamam vaiko tėvui) atsisakius ekspertizės, atsižvelgiant į bylos aplinkybes ir kitus jos duomenis, šį jo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą tėvystės nustatymas remiantis kitais įrodymais nei ekspertizės išvados galimas tais atvejais, kai abi šalys atsisako mokslinių tyrimų (šiuo atveju tėvystės nustatymas galimas vien pirmiau nurodytų įrodomųjų faktų pagrindu) arba kai atsakovas, t. y. spėjamas vaiko tėvas, atsisako atlikti ekspertizę (šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes, gali taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalyje nurodytus teisinius padarinius). Pažymėtina, kad atsakovo atsisakymo atlikti ekspertizę įvertinimas kaip tėvystės įrodymo gali būti taikomas spėjamam vaiko tėvui nepriklausomai nuo to, buvo byloje nustatyti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyti įrodomieji faktai (bendras motinos ir spėjamojo tėvo gyvenimas, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas ir kita) ar ne.
Šioje byloje atsakovo prašymu buvo paskirta DNR ekspertizė. Vėliau, atsakovo prašymu, buvo pakeita ekspertų įstaiga. Nei į vieną iš paskirtų ekspertizių atsakovas neatvyko, nors teismas, atsižvelgdamas į atsakovo prašymus kelis kartus buvo pratęsęs atvykimo į ekspertizės įstaigą terminą. Tuo būdu yra visi pagrindai atsakovo atžvilgiu taikyti CK 3.148 straipsnio 2 dalies nuostatas ir atsakovo atsisakymą įvertinti kaip tėvystės įrodymą.
Teismui pagal bylos aplinkybes įvertinus atsakovo atsisakymą atlikti CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodomą ekspertizę kaip jo tėvystės įrodymą, jis pripažintinas pakankamu pagrindu tėvystei nustatyti. Dėl to atsakovo atsiliepimo į ieškinį argumentai, kuriais teigiama, kad jis gali ir nebūti vaiko E. M., gim. (duomenys neskelbtini), nepripažintini nuginčijančiais tėvystę nustatantį faktą.
Be to, byloje pakanka ir kitų konstatuotų įrodomųjų faktų – ieškovė, byloje apklausta liudytoja patvirtino, kad L. M. ir A. M. kartu gyveno apie ketverius metus, laukė gimstant vaiko, atsakovas nupirko dalį vaikui reikalingų daiktų.
Esant tokiems įrodymams teismui nekyla abejonių dėl tėvystės nustatymo.
Dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo.
CK 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Kiekvieno iš tėvų teiktino išlaikymo dydis nustatomas pagal proporcingumo tarp vaikų poreikių ir tėvų turtinės padėties principą. Vadovaujantis šiuo principu nustatytas išlaikymas turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str. 2 d.). Pagal teismų praktiką, vertinant kiekvieno iš tėvų turtinę padėtį turi būti atsižvelgiama į visų rūšių gaunamas pajamas: darbo užmokestį, kitas su darbo santykiais susijusias pajamas, pensiją, stipendiją, socialinę pašalpą; pajamas iš komercinės ir ūkinės veiklos; lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; taip pat visas kitas pajamas, atsižvelgiant ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims.
Iš byloje esančios medžiagos nustatyta, kad ieškovės pajamas šiuo metu sudaro tik išmoka vaikui. Atsakovo yra dirbantis, dažnai komandiruojamas dirbti į užsienį. Pagal atsakovo pateiktus banko sąskaitos išrašus matyti, kad jo darbo užmokestis sudaro ne mažiau 800 Eur per mėnesį.
Šioje byloje teismas nėra saistomas pareikšto reikalavimo ir, siekiant apginti vaiko interesus, gali patenkinti daugiau reikalavimų, negu buvo pareikšta (CPK 376 straipsnio 3 dalis). Laikytina, kad šioje byloje atsižvelgiant į vaiko poreikius, tėvų turtinę padėtį, priteistina iš atsakovo išlaikymo suma gali būti 200,00 Eur per mėnesį ir tai atitiks tiek vaiko poreikius, tiek atsakovo turtinę padėtį. Be to, tam iš tėvų, su kuriuo gyvena nepilnametis, tenka ir kasdienė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Iš atsakovo taip pat priteistinas vaiko išlaikymo įsiskolinimas, nes jis nepateikė įrodymų, kad išlaikė vaiką nuo jo gimimo iki ieškovė kreipėsi į teismą (CK 3.200 straipsnis).
Ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nėra, tačiau, siekiant apginti vaiko interesus, jo gyvenamoji vieta nustatytina su motina.
Bylinėjimosi išlaidos priteistinos vadovaujantis CPK 96 straipsnio nuostatomis. Ieškovė nuo jų buvo atleista, todėl ieškinį tenkinus, išlaidos į valstybės biudžetą priteistinos iš atsakovo. Iš atsakovo priteistinos ir ieškovei suteiktos VGTPT išlaidos.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR CPK 142 str. 4 d., 282 str. 2 d. 1 p., 285-287 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti.
Nustatyti, kad A. M. (A. M.), a.k(duomenys neskelbtini) yra E. M., a.k(duomenys neskelbtini) biologinis tėvas.
E. M., a.k(duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina L. M. a.k(duomenys neskelbtini)
Priteisti iš A. M. (A. M.), a.k(duomenys neskelbtini) po 200,00 Eur periodinių išmokų E. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymui nuo 2016 m. rugsėjo 6 d. iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka.
Vykdyti skubiai sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo.
Priteisti iš A. M. (A. M.), a.k(duomenys neskelbtini) 600 Eur E. M., a.k(duomenys neskelbtini) išlaikymo įsiskolinimo.
Priteisti iš A. M. (A. M.), a.k(duomenys neskelbtini) 239,06 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai, į.k.188659752, įmokos kodas - 5630.
Priteisti iš A. M. (A. M.), a.k(duomenys neskelbtini) 72,00 Eur žyminio mokesčio valstybei.
Sprendimas per 30 d. nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per šį teismą.