- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-07-04
- Bylos Nr.
- 1S-80/2008
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aloyzas Kruopys
- Kaltinamasis
- N. J.
teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo N. J. (N. J. ) gynėjo Gedimino Lukausko skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutarties, kuria N. J. , kaltinamam padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 129 straipsnio 2 dalies 9 punkte ir 11 punkte, 214 straipsnio 1 dalyje, 22 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, 187 straipsnio 2 dalyje, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo 2008 m. birželio 2 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. J. kaltinamas tuo, kad, veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , 2007 m. lapkričio 20 d., apie 01 val. (tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas), Klapėdos r., Pauplių k., automobilyje „Volvo XC 90“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) siekdamas užvaldyti svetimą turtą, diržu smaugė nukentėjusįjį A. R. . Po to, kai atsipeikėjusiam ir bandančiam pabėgti nukentėjusiajam A. L. dūrė vieną kartą peiliu į nugarą, tuo padarydamas sunkų sveikatos sutrikdymą, N. J. sudavė ne mažiau kaip keturis smūgius ranka ir vieną smūgį koja į galvą. Atėmęs galimybę A. R. priešintis, kaltinamasis (kartu su A. L. ) užvaldė A. R. priklausiančius 1000 litų, AB banko „Hansa bankas“ mokėjimo kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), 200 litų vertės balto metalo grandinėlę, 229 litų vertės laikrodį „Swatch“. Po to, siekdamas paslėpti įvykdytą plėšimą, N. J. pargriovė A. R. ant žemės ir jį pasmaugė.
Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 21 d., 1 val. 53 min., veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , pasinaudodamas pagrobta nukentėjusiojo mokėjimo kortele, pasikėsino užvaldyti A. R. sąskaitoje buvusius pinigus, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl aplinkybių, nepriklausiusių nuo jo valios, nes nežinojo mokėjimo kortelės kodo.
Be to, N. J. kaltinamas tuo, kad 2007 m. lapkričio 22 d., apie 1 val., Klaipėdos r., Paupalių k., veikdamas bendrininkų grupe su A. L. , turėdamas tikslą nuslėpti įvykdytą A. R. nužudymą, benzinu apipylė minėtą automobilį „Volvo XC 90“, kurio vertė 91 389, 10 litų, ir jį padegė.
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2007 m. gruodžio 2 d. nutartimi N. J. buvo paskirta kardomoji priemonė - suėmimas trims mėnesiams. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. vasario 26 d. nutartimi N. J. paskirtos kardomosios priemonės terminas pratęstas trims mėnesiams. Skundžiama Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartimi suėmimo terminas pratęstas dar trims mėnesiams.
Šalies argumentai
K. N. J. gynėjas Gediminas Lukauskas skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2008 m. gegužės 30 d. nutartį panaikinti, nes ji yra neteisėta ir nepagrįsta.
Gynėjas teigia, kad ikiteisminio tyrimo metu nesurinkta tiesioginių ir neginčijamų N. J. kaltės įrodymų, todėl Klaipėdos apygardos teismo padaryta priešinga išvada – nepagrįsta. Pažymi, kad kaltinamojo kaltė grindžiama tik ikiteisminio tyrimo metu duotais A. L. parodymais, kurie prieštarauja kaltinamajame akte nurodytoms aplinkybėms. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad kaltinamasis A. L. , įteikus jam paskutinį pranešimą apie įtarimą, savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl tai, kad pastarasis padėjo išaiškinti nusikalstamas veikas ir jį padariusį asmenį, be pagrindo pripažinta atsakomybę lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo gynėjas sutinka su žemesniojo teismo padaryta išvada, kad suėmimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose, nėra pasikeitę, tačiau mano, kad jie negali būti esminiai, sprendžiant klausimą dėl kardomosios priemonės termino pratęsimo. Nurodo, kad ankstesnis kaltinamojo N. J. teistumas, paleidimas anksčiau laiko iš laisvės atėmimo įstaigos, periodiškas registravimasis policijos įstaigoje taip pat neturi lemiamos reikšmės pratęsiant suėmimo terminą.
Skunde pažymima, kad baudžiamojoje byloje yra duomenų, jog N. J. turi nuolatinę gyvenamąją vieta, iki kardomosios priemonės paskyrimo dirbo net trijose darbovietėse.
Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kaltinamojo N. J. gynėjas mano, kad Klaipėdos apygardos teismas, pratęsdamas suėmimo terminą, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė N. J. gynėjo skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad N. J. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas. Priešingai nei teigiama skunde, tokie duomenys yra grindžiami ne tik kaltinamojo A. L. parodymais, bet ir nukentėjusiųjų R. R. , R. V. , liudytojų E. M. , A. B. , A. D. , Ž. Z. bei kitų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, specialistų išvadomis, telefoninių skambučių bei telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos išklotinėmis. Teismas atkreipia dėmesį, kad svarstant kardomosios priemonės termino pratęsimo teisėtumą bei pagrįstumą, suimtojo kaltės klausimas nesprendžiamas ir įrodymai nevertinami, todėl, ar N. J. yra kaltas padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei ar A. L. duoti parodymai yra patikimi, bus atsakyta pirmosios instancijos teisme, priimant byloje sprendimą.
Griežčiausia kardomoji priemonė skiriama esant Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnyje numatytiems pagrindams ir sąlygoms, kurie, priešingai nei teigiama skunde, yra esminiai, sprendžiant klausimą dėl suėmimo taikymo. Pratęsdamas N. J. suėmimo terminą dar 3 mėnesiams, teismas nutartyje nurodė tokio sprendimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 (bėgs (slėpsis) nuo ikiteisminio tyrimo pareigūnų, prokuroro ar teismo) ir 3 punktuose (darys šio straipsnio 4 dalyje nurodytus naujus nusikaltimus). Tai, kad šios aplinkybės nepasikeitė, skunde pripažįsta ir kaltinamojo gynėjas. Iš bylos duomenų matyti, kad suimtasis praeityje buvo teistas, neišnykus teistumui, praėjus mažiau nei vieneriems metams po lygtinio atleidimo nuo bausmės, siekdamas nuslėpti kitą nusikaltimą, N. J. kaltinamas padaręs labai sunkų tyčinį bei tris apysunkius nusikaltimus, už kuriuos, pasitvirtinus kaltei, baudžiamasis įstatymas numato griežtesnę negu vienerių metų laisvės atėmimo bausmę (Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 8 dalis). Įvertinus šias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, yra pagrįstas manymas, jog būdamas laisvėje, N. J. slėpsis (bėgs) nuo teismo bei darys naujus nusikaltimus, todėl suėmimo terminas pratęstas Lietuvos Respublikos BPK 122 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais. Šių dviejų suėmimo taikymo pagrindų buvimas leidžia daryti išvadą, kad švelnesnėmis kardomosiomis priemonėmis Lietuvos Respublikos BPK 119 straipsnyje numatyti tikslai nebūtų pasiekti. Būtinumo tęsti suėmimo terminą nepašalina ir skunde nurodytos aplinkybės, kad kaltinamasis N. J. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, iki kardomosios priemonės paskyrimo dirbo.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog Klaipėdos apygardos teismo nutartimi suėmimo terminas pratęstas tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokias yra nustatęs Lietuvos Respublikos BPK bei nepažeidžiant Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2004 m. gruodžio 30 d. nutarimo Nr. 50 „Dėl teismų praktikos skiriant suėmimą ir namų areštą arba pratęsiant suėmimo terminą“ 1 ir 4 punktų nuostatų reikalavimų.
Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
kaltinamojo N. J. gynėjo Gedimino Lukausko skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.