- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-03-04
- Bylos Nr.
- e2S-789-560/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-02546-2021-1
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dainius Rinkevičius
- Ieškovas
- N. K.
- Atsakovas
- Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo N. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovo N. K. ieškinį atsakovui Aplinkos apsaugos departamentui prie Aplinkos ministerijos dėl turtinės žalos sumažinimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovas kreipėsi į su ieškiniu, prašydamas sumažinti jam nustatytos žalos atlyginimą iki 100 Eur ir dėl sunkios materialinės padėties žalos dydį išdėstyti mokėti 12 mėnesių laikotarpiui.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 2 d. nutartimi ieškovo ieškinį atsisakė priimti.
3. Teismas nurodė, kad Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai 2020 m. gruodžio 30 d. surašė žalos aplinkai paskaičiavimo aktą, kuriame paskaičiavo ieškovo padarytos žalos aplinkai dydį, t. y. 970 Eur ir nurodė ieškovui šią žalą atlyginti gera valia iki 2021 m. kovo 1 dienos. 970 Eur dydžio žala ieškovui buvo paskaičiuota remiantis Vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašu, patvirtintu LR Aplinkos ministras 2017 m. sausio 6 d. įsakymu Nr. d1-27 „Dėl vidaus vandenyse padarytos žalos žuvų ištekliams apskaičiavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Ieškovas ieškinyje paaiškino, jog jam sumokėjus visą nustatytos žalos atlyginimą, ieškovui atsirastų sunkių padarinių, todėl remdamasis savo sunkia finansine padėtimi, bei CK 6.251 straipsnio 2 dalimi, ieškovas pateiktu ieškiniu prašo teismo sumažinti jam nustatytos žalos atlyginimą iki 100 Eur dydžio.
4. CK 6.251 straipsnio 2 dalis taikomas tik teismo sprendimu priteistinos žalos dydžiui. Šiuo atveju, žalos aplinkai paskaičiavimo aktu paskaičiuota 970 Eur dydžio žala, kurią prašo ieškovas sumažinti, yra paskaičiuota atsakovo, o ne priteista teismo sprendimu. Teismo vertinimu, ieškovas turėtų kreiptis ne į teismą su ieškiniu dėl žalos mažinimo, o į patį atsakovą, surašiusį žalos aplinkai paskaičiavimo aktą ir nurodžiusį ieškovui gera valia atlyginti aplinkai padarytą žalą, su pagrįstu ir motyvuotu prašymu dėl žalos mokėjimo dalimis ar jos sumažinimo.
III. Atskirojo skundo argumentai
5. Ieškovas N. K. pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti 2021 m. vasario 2 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės.
6. Nurodo, kad ieškovo ieškinys dėl turtinės žalos sumažinimo priskirtinas prie bylų, nagrinėtinų civilinio proceso tvarka, t. y. šis ginčas priklauso teismo kompetencijai. Nesant imperatyvaus įstatymu reglamentuoto privalomo išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka nurodymo, ieškovas turėjo teisę kreiptis į teismą prieš tai nesikreipęs į atsakovą raštu. Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos pareigūnai nurodė, kad patys negali mažinti padarytos ir apskaičiuotos žalos dydžio, tačiau nurodė, kad dėl žalos dydžio mažinimo ieškovas gali kreiptis į teismą. CK 6.251 straipsnis yra skyriuje, reglamentuojančiame civilinę atsakomybę ir jame nėra nuorodos, kad šis straipsnis yra taikomas tik teismo sprendimu priteistinos žalos dydžiui. Ieškinio patenkinimas ieškovui sukels materialinius teisinius padarinius - galimai sumažins žalos dydį. Išsprendus ginčą dėl žalos dydžio, bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas ir jame bus įrašomas pasiūlymas per penkiolika kalendorinių dienų nuo administracinio nusižengimo protokolo įteikimo dienos savo noru sumokėti baudą, lygią pusei minimalios baudos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkinamas.
7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
8. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, kuria teismas atsisakė priimti jo ieškinį kaip nenagrinėtiną teisme civilinio proceso tvarka. CPK 5 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno suinteresuoto asmens teisė įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Tokios teisės įgyvendinimas, be kita ko, lemia, kad asmuo su atitinkamu reikalavimu gali kreiptis tik į tą teismą, kuris yra kompetentingas nagrinėti jo inicijuojamą ginčą. Todėl teismas, spręsdamas jam paduoto ieškinio priėmimo klausimą, turi patikrinti, ar ieškinys paduotas nepažeidžiant teismingumo taisyklių ir ar nėra kitų CPK 137 straipsnio 2 dalyje nustatytų pagrindų atsisakyti priimti ieškinį. Teisės kreiptis į teismą prielaidų bei tinkamo jų įgyvendinimo sąlygų buvimą ar nebuvimą teismas aiškinasi savo iniciatyva, ieškinio priėmimo metu spręsdamas bylos iškėlimo klausimą. Teismas šios civilinio proceso stadijos metu nustato, ar ieškinį paduodantis asmuo turi teisę pareikšti ieškinį, t. y. tikrina, ar yra teisės kreiptis į teismą prielaidos, ar ne, taip pat ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina savo teisę kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-471-403/2018).
9. Ieškovas ieškiniu prašo sumažinti jam nustatytos žalos gamtai atlyginimą iki 100 Eur dydžio ir dėl sunkios materialinės padėties žalos dydį išdėstyti mokėti 12 mėnesių laikotarpiui. Žala aplinkai – tai tiesiogiai ar netiesiogiai atsiradęs neigiamas aplinkos ar jos elementų (įskaitant ir saugomas teritorijas, kraštovaizdį, biologinę įvairovę) pokytis arba jų funkcijų, turimų savybių, naudingų aplinkai ar žmonėms (visuomenei), pablogėjimas (Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo (toliau – AAĮ) 1 straipsnio 21 punktas). AAĮ 34 straipsnyje numatyta, kad asmenys, pažeidę aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, atsako šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka. Ūkio subjektams taikoma civilinė atsakomybė neatsižvelgiant į jų kaltę už bet kokią žalą aplinkai arba neišvengiamą (realią) žalos aplinkai grėsmę, atsiradusią dėl jų ūkinės veiklos, išskyrus šiame įstatyme nustatytus atvejus.
10. Šiuo atveju žala iš ieškovo nėra priteista teismo sprendimu. Šiuo metu ieškovui yra suteikta galimybė atlyginti padarytą žalą gamtai gera valia. Ieškovui to nepadarius, jam bus surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Jei ieškovas žalos aplinkai neatlygins, bus kreipiamasi į teismą dėl žalos iš ieškovo priteisimo, kur ieškovas turės teisę teikti prašymus. Šiuo atveju, nesant surašyto administracinio nusižengimo protokolo, ieškovas negali prašyti teismo žalą sumažinti ir vykdymą išdėstyti 12 mėnesių laikotarpiui, kadangi dar nėra pabaigta administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir galutinio žalos nustatymo procedūra, tai yra, nėra iki galo aišku kokią galutinę sumą ieškovas turės sumokėti valstybei. Atsakovui inicijavus bylą dėl žalos atlyginimo, turės būti įrodinėjamos visos civilinės atsakomybės sąlygos, ir tokią bylą nagrinėjant teisme ieškovas taip pat turės teisę teismo prašyti išdėstyti teismo sprendimo vykdymą.
11. Ieškovas savo ieškinį grindžia CK 6.251 straipsnio 2 dalį, kurioje yra numatyta, kad teismas, atsižvelgdamas į atsakomybės prigimtį, šalių turtinę padėtį ir jų tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostolių atlyginimo dydį, jeigu dėl visiško nuostolių atlyginimo atsirastų nepriimtinų ir sunkių pasekmių. Nurodytoje teisės normoje nustatyta visiško nuostolių atlyginimo principo išimtis, todėl ji turi būti taikoma labai atsargiai ir tik išimtiniais atvejais, kai yra jos taikymo sąlygos ir sąžiningumas, protingumas bei teisingumas iš tiesų reikalauja sumažinti nuostolių atlyginimo dydį. Kaip jau minėta, šiuo atveju nėra baigta administracinio nusižengimo protokolo surašymo ir galutinio žalos nustatymo procedūra, atsakovas nėra kreipęsis į teismą dėl žalos priteisimo iš ieškovo, nėra aiški galutinė iš atsakovo priteistina suma valstybės naudai, todėl pagrindo spręsti dėl nuostolių sumažinimo nėra.
12. Vadovaudamasis išdėstytomis aplinkybėmis apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir motyvuotą procesinį sprendimą, todėl atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalis 1 punktas, CPK 338 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Ieškovo N. K. atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 2 d. nutartį palikti nepakeistą.