- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2012-02-21
- Bylos Nr.
- 1-188-651/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-26-1-00583-2011-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Dalia Kursevičienė
- Nukentėjusysis
- A. P.
- Kaltinamasis
- M. P.
- Advokatai
- Sergejas Kulik, Stanislovas Jankauskas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Laisvės apribojimas (BK 48 str.)
Kauno miesto apylinkės teismo teisėja Dalia Kursevičienė, sekretoriaujant Ingridai Šiugždaitei, dalyvaujant prokurorei Onai Kandrotienei, gynėjui advokato padėjėjui Sergėjui Kulik, nukentėjusiajam A. P., jo atstovui advokatui Stanislovui Jankauskui viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
M. P., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, (duomenys neskelbtini) 3 k. studentas, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
M. P. 2011-04-28, apie 14.00 val. (duomenys neskelbtini), tyčia rankos kumščiu du kartus suduodamas A. P. į kaklo ir veido sritis padarė abipusį apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir dešinėje 3-ojo danties srityje, tokiu būdu padarė A. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis M. P. kaltu prisipažino iš dalies ir parodė, kad visas konfliktas jau buvo iš anksčiau, kai jis buvo nuėjęs pas dėstytoją, o nukentėjusysis pasakė „dizaineriai gėjai“. Jis apie tai pasakė draugui Andrėjui, ir, kai buvo tame bendrabutyje, kur gyvena nukentėjusysis, nusprendė nueiti su juo pasikalbėti. Su Andrėjumi nuėjo pas nukentėjusįjį į kambarį, jis gulėjo lovoje ir kalbėjo telefonu. Paklausė, kodėl jis visą grupę taip vadina, tai jis pasakė, kad taip vadina ne visą grupę, o tik jį, tada jis paklausė „tu mane pyderu vadini?“, o nukentėjusysis atsakė, kad taip. Norėjo patraukti jam nuo burnos telefoną, kad galėtų pakalbėti, bet jis spyrė ir pataikė į pilvą bei į pirštą, tada atsistojo, trenkė į galvą, jis suklupo, tarp jų įsikišo A. L., patraukė nukentėjusįjį, bet M. L. pagalvojo, kad Andrėjus nori suduoti nukentėjusiajam ir pasakė „tegul aiškinasi patys“. Nukentėjusysis pats sutiko, padėjo akinius ir jie pradėjo muštis. Buvo tik spyriai, nukentėjusysis spyrė gal 6-7 kartus, bandė pataikyti jam į galvą iš alkūnės, bet nepataikė, tuomet jis pamatė laisvą tarpą, trenkė jam ir sulaužė žandikaulį. Tuomet nukentėjusysis pasakė „pydere, sulaužei žandikaulį“, paėmė telefoną ir pradėjo kažkam skambinti. Jiems su Andrėjumi išeinant nukentėjusysis dar jį vadino pyderu ir gaidžiu, bet jis ramiai išėjo ir tikrai nebuvo jokių grasinimų iš jo pusės. Suduotus smūgius pripažįsta, tačiau nepripažįsta, kad sudavė tyčia. Nurodė, kad jeigu nukentėjusysis nebūtų pirmas jo puolęs, jis nebūtų jo mušęs, kadangi atėjo tik pakalbėti. Žalai atlyginti pinigų neturi, gyvena su mama, kuri jį išlaiko. Mano, kad 10000 Lt yra tikrai per didelė suma, vienintelė neturtinė žala, kurią patyrė nukentėjusysis, yra skausmas.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltę pripažino tik iš dalies, jo kaltė įrodyta šiais teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2011-04-28 buvo adresu (duomenys neskelbtini), savo kambaryje su savo kambarioku M. L., gulėjo lovoje, kalbėjo su telefonu, kai atėjo M. P. su savo draugu, pasibeldė ir įėjo į kambarį. M. P. žinojo, nes jiems kartu būdavo srautinės paskaitos. M. P. draugas paklausė „ką tu čia vadini, ką pravardžiuoji?“, jis atsakė, kad nieko nepravardžiuoja, tuomet paklausė „tai ką, Marius meluoja?“ ir tada Marius jį puolė, trenkė jam gulinčiam lovoje. Jis nulipo nuo lovos, tuomet jį puolė Mariaus draugas, tada įsikišo jo draugas ir Mariaus draugą sulaikė sakydamas, kad „taip niekas nedaro, tegul aiškinasi vienas prieš vieną santykius“ ir tada jį vėl puolė Marius. Buvo daug smūgių, Marius jam sudavė į kairę veido pusę ir sulaužė žandikaulį. Nuo smūgio suklupo, jam bėgo kraujas. Dantys po smūgio buvo visi, bet du ištraukė per operaciją. Anksčiau konfliktų tarp jų nėra buvę. Nežino, dėl ko jį sumušė, jis Mariaus nepravardžiavo, tiesiai į akis nėra jo piktybiškai negražiai pavadinęs, bet tarp jų grupių būdavo tokie prasivardžiavimo atvejai. Reiškia civilinį ieškinį dėl 296,42 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos, kurią sudaro tai, kad jis 2 savaites gėrė nuskausminamuosius vaistus, patyrė bendravimo nepatogumus, skausmą, išgyvenimus, buvo nemalonu bendrauti su kursiokais, nes jie žinojo apie šį įvykį.
Liudytojas M. L. parodė, kad kaltinamąjį ir nukentėjusįjį pažįsta – Algirdas yra jo kambariokas, o su Mariumi kartu mokosi ir susitinka per paskaitas. Jam žinoma tiek, kad tą dieną atėjo Marius su Andrėjumi ir pradėjo aiškintis santykius su Algirdu, Marius trenkė Algirdui, išmušė iš rankų telefoną ir pradėjo muštis. Andrėjus bandė kištis į konfliktą, bet jis neleido, mušėsi tik kaltinamasis su nukentėjusiuoju, vienas kitam sudavė po pora smūgių į galvos sritį, po to Algirdas pasižiūrėjo į veidrodį ir pamatė, kad sulaužytas žandikaulis, burna buvo pilna kraujo. Muštynių metu jie abu buvo stovimoje padėtyje, viskas truko daugiausiai 5 minutes. Po to, kai Algirdas pasakė, kad lūžo žandikaulis, muštynės nutrūko ir Andrėjus pasakė „viskas, baigiam“, o Marius dar grasino Algirdui, kad dar kažką pasikvies ir sumuš. Konfliktas įvyko dėl to, kad Algis kažką negražiai pavadino, tačiau jis pats nėra girdėjęs, kad Algirdas negražiai vadintų kaltinamąjį. Pirmus smūgius sudavė Marius Algirdui gulint lovoje, Marius priėjo ir sudavė jam, išmušė iš rankų telefoną. Nenorėjo, kad muštųsi visi, todėl pasiūlė jiems aiškintis santykius vienas prieš vieną ir jie pradėjo muštis. Mano, kad jie su Algirdu Marių su Andrėjumi galėjo išstumti iš kambario ir taip baigti konfliktą, bet to nepadarė.
Liudytojas A. L. parodė, kad nukentėjusįjį ir kaltinamąjį pažįsta, jie kartu studijuoja, Marius yra jo grupiokas, o nukentėjusysis yra iš paralelinės grupės. Šis konfliktas jau anksčiau pribrendo, nes yra dvi grupės ir jie juokais vieni kitus vadina „baldžiais“ ir „interjeristais“, tačiau nukentėjusysis labai greitai įsiliejo į tuos pasakymus ir pradėjo vadinti „gėjais“. Vienos paskaitos metu pavadino Marių „gėjumi interjeristu“. Paklausė nukentėjusiojo, kodėl jis taip vadina, tai jis pasakė, kad vadina taip ne grupę, o konkrečiai Marių. Tada jie nuėjo iki jo kambario paklausti, kodėl jis taip negražiai vadina, pradėjo kalbėtis, Marius paklausė kodėl taip jį vadina, o nukentėjusysis atsakė, kad todėl, jog jis toks ir yra. Tada Marius norėjo patraukti nukentėjusiojo telefoną, su kuriuo jis kalbėjo, kad galėtų pasikalbėti, tačiau nukentėjusysis pagalvojo, kad tai kažkoks veiksmas prieš jį ir spyrė Mariui, jis suklupo, tada M. L. pasakė „tegul aiškinasi patys“ ir jie pasitraukė, nukentėjusysis sudavė Mariui, o Marius sudavė jam atgal vieną smūgį. Tada jie išeidinėjo ir Marius dar kažką sumurmėjo. Vėliau jis gavo žinutes, kuriomis buvo prašoma sumokėti 7000 Lt, kad jam nieko nebūtų. Jie su Mariumi neatėjo fiziškai smurtauti prieš nukentėjusįjį, norėjo tik gražiai pasikalbėti, niekas nenorėjo jokio konflikto. Marius su Algirdu abu sutiko muštis, pasakė žodžius „gerai, einam vienas ant vieno“ ir pradėjo muštis, stumdytis iš vieno kambario galo į kitą, jis tuo metu stovėjo vienam kambario kampe, o M. L. kitam, nukentėjusysis vožtelėjo vieną kartą Mariui, o Marius tiesiog nenorėdamas vieną kartą pataikė nukentėjusiajam ir jis susiėmė už žandikaulio bei pasakė „išmušei žandikaulį“ ir tada muštynės baigėsi. Marius Algirdui išeidamas negrasino.
Liudytojas D. V. parodė, kad kaltinamąjį pažįsta daugiau nei du metus, jis yra jo grupiokas, o nukentėjusįjį žino tik iš matymo. Pačių muštynių nematė, jam žinoma tik tiek, kad tą dieną buvo kartu su kaltinamuoju ir jam reikėjo nueiti iki kabineto kažką paimti. Jie nuėjo, Marius atidarė duris, įėjo, duris paliko atidarytas ir tik jam įėjus jis išgirdo žodžius „dizaineris gėjus“, kuriuos pasakė nukentėjusysis. Nepamena, ar sakė „dizaineris gėjus“ ar „dizaineriai gėjai“, dar pirmame kurse srautinių paskaitų metu buvo galima išgirsti tokių juokelių iš nukentėjusiojo.
Protokolu pareiškimu nustatyta, kad A. P. pareiškė, jog 2011-04-28, apie 14.00 val., adresu V. Krėvės pr. 90-226, Kaune, buvo sumuštas pažįstamo M. P. (b.l. 3).
Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad nusikaltimo vieta yra (duomenys neskelbtini) (b.l. 4-6).
Specialisto išvada A. P. konstatuota abipusis apatinio žandikaulio lūžimas kairio kampo srityje ir dešinėje 3-čio danties srityje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu ir galėjo atsirasti dėl vieno trauminio poveikio, galimai suduodant kumščiu į kairę veido pusę. Abipusis apatinio žandikaulio lūžimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šio sužalojimo sveikata sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų laikotarpiui (b.l. 14).
Specialisto išvada M. P. konstatuota dešinio skruosto ir dešinės plaštakos V piršto sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2011-04-28. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą (b.l. 34).
Teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma neginčytinai įrodyta, kad dėl asmeninių priežasčių įvykusių muštynių metu M. P. tyčia rankos kumščiu trenkė nukentėjusiajam A. P. į veido sritį tuo padarydamas abipusį apatinio žandikaulio lūžimą kairio kampo srityje ir dešinėje 3-čio danties srityje t.y. padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. Teismų praktikoje pripažįstama, kad muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo kilo konfliktas, kuris peraugo į muštynes, todėl nėra pagrindo nuteistojo M. P. veiksmus vertinti kaip gynybinius siekiant išvengti A. P. naudojamo smurto jo atžvilgiu. Tačiau teismas pažymi, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys, todėl tai laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teismas daro išvadą, kad nuteistojo veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį.
Dėl civilinių ieškinių
Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 296,42 Lt turtinės ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. A. P. nurodė, kad pareikštą turtinę žalą sudaro UAB „Kristameda“ už gydimąsi sumokėta suma, o neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas, emocinis šokas, dvasiniai išgyvenimai, tai, kad jis patyrė bendravimo nepatogumus, buvo nemalonu bendrauti su kursiokais, nes jie žinojo apie šį įvykį.
Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta.
Nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Pagal Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
Kaltinamojo M. P. tyčiniais neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Teismas pripažįsta, kad nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą, emocinį šoką, bendravimo nepatogumus. Atsižvelgiant į tai bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, neturtinės žalos dydis A. P. nustatytinas 2000 Lt, turtinės žalos dydis nustatytinas 296,42 Lt, priteisiant šias sumas iš kaltinamojo M. P. (CK 1.5 str., 6.250 str. 2 d.).
Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos civilinis ieškinys 2665,70 Lt sumai už A. P. gydymą medicinos įstaigose įrodytas pateiktais dokumentais (b.l. 17-21), pagrįstas, todėl tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo M. P..
Dėl bausmės skyrimo
Kaltinamojo M. P. atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis pripažintina tai, kad jis nuoširdžiai gailisi padaręs nusikaltimą ir nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys. Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis M. P. padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, mokosi, dėl padaryto nusikaltimo gailisi, psichikos sveikatos centre ir priklausomybės ligų centre neregistruotas (b.l. 65, 69), todėl yra pagrindo manyti, kad kaltinamasis padarys teigiamas išvadas ir bausmės tikslai bus pasiekti paskiriant laisvės apribojimo bausmę su įpareigojimais. Kaltinamajam skirtinas įpareigojimas per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 30 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis (BK 48 str.). Taip pat per laisvės apribojimo laikotarpį M. P. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Daiktinių įrodymų nėra.
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 302-305 str., 307-308 str., 313 str., teismas,
nusprendė:
M. P., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d., ir skirti bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams, įpareigojant per laisvės apribojimo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. Taip pat per laisvės apribojimo laikotarpį M. P. privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos.
Priteisti iš M. P. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos ministerijos naudai 2665,70 Lt (du tūkstančius šešis šimtus šešiasdešimt penkis Lt 70 ct) turtinės žalos atlyginimo už A. P. gydymą medicinos įstaigose.
Priteisti iš M. P. A. P. naudai 2000 Lt (du tūkstančius litų) neturtinės ir 296,42 Lt (du šimtus devyniasdešimt šešis Lt 42 ct) turtinės žalos atlyginimo.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno miesto apylinkės teismą.