- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2018-02-02
- Bylos Nr.
- A-39-1002/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-00640-2017-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mantas Liesis
- Pažeidėjas
- R. M.
Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos Šiaulių apskrities atstovui L. B.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. M., būdamas UAB „(duomenys neskelbtini)“, (įm. k. (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vadovas, padarė kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, t. y. pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio (atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumas) nuostatas, nes per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 bendrovės išlaidos sudarė – 28051,13 €, iš jų: išmokėtas darbo užmokestis – 9530,55 € (34 proc. nuo visos išlaidų sumos); nurašyta VSDFV – 6205,97 € (22 proc. nuo visos išlaidų sumos); atsiskaityta su tiekėjais – 5608,11 € (20 proc. nuo visos išlaidų sumos). Per laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 atsiskaityta už prekes ir paslaugas: 2016-11-02 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) – 106,72 €, 2016-11-11 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) – 135,16 €, 2016-11-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) – 230,63 €, 2016-11-29 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) – 240,75 €, 2017-03-24 UAB „(duomenys neskelbtini)“ (kodas (duomenys neskelbtini) – 296,99 €, grąžinta paskola direktoriui – 5034,96 € (18 proc. nuo visos išlaidų sumos); nurašyta VMI prie FM – 1660,59 € (6 proc. nuo visos išlaidų sumos), taip vykdant atsiskaitymus su kreditoriais, pirmenybė buvo teikiama ne valstybei, o kitiems paskesnės eilės kreditoriams ir buvo pažeistos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Finansų ministerijos kaip kreditoriaus teisės.
R. M. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino iš dalies ir paaiškino, kad pažeidimas formalus. Jo vadovaujama UAB „(duomenys neskelbtini)“ buvo sėkmingai veikianti įmonė. Jokių finansinių pažeidimų nėra padaręs, laiku mokėdavo mokesčius. Didelė dalis problemų prasidėjo 2016 metais, kai stipriai pablogėjo jo sveikata. Pateikė teismui sveikatos būklę ir gaunamas pajamas įrodančius dokumentus. Prašė teismo atsižvelgti į sunkią turtinę ir sveikatos būklę.
R. M. kaltė dėl pažeidimo grindžiama byloje surinktais duomenimis: Valstybinės mokesčių inspekcijos pareiškimu dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo (b. l. 1-3), Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma, iš kurios matyti, kad 2017-05-09 pradėtas ir 2017-06-09 baigtas UAB „(duomenys neskelbtini)“ patikrinimas už laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 (b. l. 4-6), banko sąskaitos įplaukų ir išlaidų periodo ataskaita (b. l. 7-8), kasos knygos išrašu (b. l. 9-11), avansinės apyskaitos dokumentų išrašų kopijomis (b. l. 12-16), VMI prie FM Mokesčių apskaitos informacinės sistemos duomenų išrašais (b. l. 17-21), išrašu apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus (b. l. 25-26), Lietuvos Respublikos Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu (b. l. 28-29).
Motyvuojamoji dalis
ANK 120 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kreditorių teisių pažeidimas (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimas, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimas ar pavėluotas pateikimas teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimas įstatymuose numatytais atvejais) užtraukia baudą juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų. Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnis nustato atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą, kuris vienodai reglamentuoja atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumą. Tai reiškia, kad įstatymas suformavo tvarką, pagal kurią gali būti ginamos kreditorių teisės, siekiant išvengti situacijos, kai nemokus skolininkas suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba kitaip pažeidžia kreditoriaus teises. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas – fizinis ar juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti šia eile: 1) pirmąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo; 2) antrąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių; 3) trečiąja eile atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus; 4) ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti; 5) penktąja eile atsiskaityti pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad atsiskaitymai pagal tos pačios eilės reikalavimus atliekami mokėjimo dokumentų gavimo kalendorinio eiliškumo tvarka.
Iš byloje esančių duomenų, t. y. įmonės apskaitos dokumentų matyti, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ per veiklos laikotarpį nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 buvo patirta 28051,13 € išlaidų, nes vyko atsiskaitymai už prekes ir paslaugas (5608,11 € - 20 proc. nuo visos išlaidų sumos), įmonės darbuotojais (mokamas darbo užmokestis) (9530,55 € - 34 proc. nuo visos išlaidų sumos), grąžinta paskola (5034,96 € - 18 proc. nuo visos išlaidų sumos), buvo mokami ir nurašomi mokesčiai (nurašyta VSDFV – 6205,97 € - 22 proc. nuo visos išlaidų sumos), (nurašyta VMI prie FM – 1660,59 € - 6 proc. nuo visos išlaidų sumos). Pažymėtina, kad 2017-07-06 įmonės mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui yra 7.673,36 € (b. l. 2).
2017-05-24 Šiaulių apygardos teismo nutartimi byloje Nr. (duomenys neskelbtini) pagal įmonės direktoriaus R. M. pareiškimą ir ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos ieškinį įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ iškelta bankroto byla. Bankrutuojančios įmonės administratoriumi paskirtas G. M. (b. l. 4).
Remiantis Civilinio kodekso 6.930¹ straipsnio 1 dalimi, UAB „(duomenys neskelbtini)“ nesant pirmos eilės atsiskaitymų, t. y. atsiskaitymų pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo, privalėjo mokėti atsiskaitymus antrąja eile, t. y. atsiskaitymus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių, o patenkinusi šiuos reikalavimus, bendrovė trečiąja eile turėjo atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus ir tik po to ketvirtąja eile atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, t. y. mokėti lėšas tiekėjams (mokėti už prekes ir paslaugas). Tačiau bylos duomenys liudija, jog atsiskaitymų atlikimo tvarka ir eiliškumas buvo pažeistas, nes buvo vykdomi atsiskaitymai su įmonės tiekėjais, t. y. su ketvirtos eilės kreditoriais, nepaisant to, kad nebuvo atsiskaityta su trečios eilės kreditoriumi – Valstybine mokesčių inspekcija. Laikotarpiu nuo 2016-11-01 iki 2017-04-30 Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos buvo sumokėta 1660,59 €, kas tiriamu laikotarpiu sudaro 6 procentus nuo visos UAB „(duomenys neskelbtini)“ išlaidų sumos.
R. M. padaryta veika tinkamai kvalifikuota pagal ANK 120 straipsnio 1 dalį.
R. M. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas atsižvelgia į tai, kad atsiskaitymai su Valstybine mokesčių inspekcija nebuvo visiškai nutraukti, t. y. jai buvo iš dalies sumokėta - (nuskaityta) 6 procentų nuo visos išlaidų sumos. Tokios aplinkybės parodo, kad R. M., būdamas bendrovės vadovu, stengėsi atsiskaityti su visais kreditoriais. Teismas, analizuodamas R. M. administracinių nusižengimų pažymą, daro išvadą, kad asmuo charakterizuojamas teigiamai – administracine tvarka baustas už mažesnio pavojingumo KET pažeidimus, praeityje nebaustas ir neteistas už finansinius ar ūkinius pažeidimus.
Iš teismui pateiktos VSDFV pažymos matyti, kad R. M. nuo 2016-12-09 iki 2017-03-31 buvo nedarbingas dėl ligos. Nustatytas neįgalumas – darbingumo lygis 35 procentai. Iš teismui pateikto AB ,,Šiaulių bankas“ išrašo matyti, kad R. M. pajamos iš VSDFV nėra didelės.
Visapusiškai ir objektyviai įvertinęs byloje surinktus įrodymus, vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas konstatuoja, kad R. M. tikslinga skirti švelnesnę nei sankcijoje numatyta minimali baudą (ANK 34 straipsnio 5 dalis). Sankcijoje numatytos minimalios baudos paskyrimas, atsižvelgiant į pažeidėjo asmenybę, padaryto pažeidimo pavojingumo laipsnį ir pobūdį būtų neproporcinga ir sunkiai atsilieptų administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui. Teismas mano, kad 150 € dydžio bauda būtų pakankama nuobauda, jos paskyrimas atitinka administracinei nuobaudai keliamus tikslus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 34 straipsnio 5 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas
nutaria:
R. M. pripažinti kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje ir skirti švelnesnę administracinę nuobaudą nei numatyta sankcijoje – 150 € (vieno šimto penkiasdešimties eurų) baudą.
Nutarimas per 20 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo, (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmus.