- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-11-24
- Bylos Nr.
- 2A-1916-661/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-01697-2020-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Barkauskas
- Ieškovas
- R. S.
- Atsakovas
- UAB „Mano būstas Vilnius“
Vilniaus apygardos teismo teisėjas Alvydas Barkauskas, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės R. S. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal pagal ieškovės R. S. ieškinį atsakovui UAB „Mano būstas Vilnius“ dėl permokos išieškojimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 45,35 Eur permokos už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą išieškojimo.
2. Ieškovė nurodė, kad yra buto, esančio adresu (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkė, o atsakovas yra šio namo administratorius. 2019 metais atsakovas atliko balkonų ekspertizę name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje ir ekspertizės tyrimo objektu buvo išorinės pastato fasado konstrukcijos – balkonai. Ekspertizės išlaidos turėjo būti paskirstytos proporcingai tarp visų namo patalpų savininkų, be to, į 2019 metų PVM sąskaitą – faktūrą už rugpjūčio mėnesį suteiktas paslaugas atsakovas įtraukė ir 50,85 Eur išlaidas už „balkonų ekspertizės, tyrinėjimų aktą“ ir ši PVM sąskaita – faktūra buvo apmokėta automatiniu mokėjimu. Atsakovas iki šiol nėra pateikęs konkrečių paaiškinimų, už kokią būtent ekspertizę ir kokiu teisiniu pagrindu bei kaip ieškovei yra apskaičiuota minėta suma, atsakovas tik nurodė, jog bendra ekspertizės suma yra 786,50 Eur. Atsakovo atliktas ekspertizės išlaidų paskirstymas neatitinka ir galiojančio teisinio reglamentavimo, kadangi ieškovės buto plotas yra (duomenys neskelbtini), o naudingas viso namo plotas yra (duomenys neskelbtini), todėl vadovaujantis CK 4.82 str. nuostatomis apskaičiavimo tvarka ieškovei turėtų tekti 0,007 dalis nuo minėtos sumos, t. y. tik 5,50 Eur suma. Ieškovei yra užkrauta neproporcingai didelė (t. y. net 9 kartus didesnė) bendro turto išlaikymo našta ir ieškovės permoka šiuo atveju sudaro 45,35 Eur sumą.
Atsiliepimas
3. Atsakovas pateiktu atsiliepimu į ieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad namo, esančio adresu (duomenys neskelbtini) butų ir kitų patalpų savininkai pateikė prašymus atsakovui tvarkyti jiems priklausančius balkonus, už kuriuos butų ir kitų patalpų savininkai įsipareigojo apmokėti patys. Daliai balkonų reikėjo atlikti ekspertizes, kadangi nebuvo aiškaus sprendimo būdo balkonams sutvarkyti, todėl buvo darytos trys ekspertizės skirtingiems balkonams. Ieškovei priklausantis balkonas buvo įvertintas 2019-07-19 statybinių tyrinėjimų akte, kurį atliko V. B. E.. Balkonų priežiūros bei remonto išlaidas turi apmokėti balkonus turinčių butų ir kitų patalpų savininkai ir kadangi bendra ekspertizės kaina yra 786,50 Eur, tai ši suma ir buvo padalinta visiems bendraturčiams dėl kurių objektų buvo vertina bei atlikta ekspertizė.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimu ieškinys buvo atmestas.
5. Teismas nurodė, kad sutiktina su atsakovo atstovės argumentais apie tai, kad šioje civilinėje byloje nebėra nei ieškinio dalyko, nei ieškinio pagrindo (t. y. nebėra tarp šalių ginčo), kadangi atsakovas šios civilinės bylos nagrinėjimo metu išminusavo iš PVM sąskaitos – faktūros ieškovės prašomą priteisti ginčo sumą (t. y. pilnai patenkino ieškovės ieškininius reikalavimus), tokiu būdu atsakovas užskaitė ir šiuo metu nebereikalauja bei ateityje nebereikalaus ginčo sumos išieškojimo iš ieškovės, todėl ieškovės argumentai yra atmestini, kaip nepagrįsti bei neįrodyti.
III. Apeliacinio skundo argumentai
6. Ieškovė apeliaciniu skundu prašė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti, priteisti iš atsakovo 15 Eur žyminio mokesčio už apeliacinį skundą.
7. Nurodė, kad teismas netaikė teisės normų, kurios turėjo būti taikomos ir nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos taikant tesės normas, reglamentuojančias prievolių įskaitymo teisinius santykius. Įskaityti galima tik priešpriešinį vienarūšį reikalavimą, kurio terminas suėjęs. Atsakovas tokio reikalavimo ieškovės atžvilgiu neturėjo. Pateiktose sąskaitose nurodytas apmokėjimo terminas – atitinkamo mėnesio paskutinė diena. Todėl „įskaitymo“ metu nebuvo atsakovo reikalavimo ieškovei, kurio terminas būtų suėjęs. Be to, iki bylos nagrinėjimo pabaigos atsakovo ieškovei pateiktų (ir įskaitytų) sąskaitų suma buvo mažesnė nei ieškinio reikalavimas, todėl įskaitytų sumų nepakako pilnai patenkinti ieškinio reikalavimą. Tai patvirtina byloje esančios sąskaitos: už birželio mėn. įskaityta suma 16,30 Eur, likusi permoka 29,03 Eur? už liepos mėn. įskaityta suma 21,46 Eur, likusi permoka 7,57 Eur. Taigi, bylos nagrinėjimo dieną (2020 m. rugsėjo 8 d.) likusi neįskaityta suma sudarė mažiausiai 7,57 Eur. Sąskaitų už rugpjūčio ir vėlesnius mėnesius byloje nėra. Toks sprendimas prieštarauja CK 6.130 str. nuostatai, kad įskaityti galima tik tuos reikalavimus, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Atsakovas negali užskaityti ieškovės mokėjimų vykdomų į namo kaupiamųjų lėšų sąskaitą, kadangi šios lėšos yra skirtos ne atsakovui, o trečiajam asmeniui namo bendrijai, kuri šias lėšas kaupia specialioje sąskaitoje, o atsakovas tėra tik tarpininkas pagal sutartį su namo bendrija surenkantis šias lėšas. Atsakovui atlikus tokią „užskaitą“ namo bendrija ateityje galimai pareikalaus iš ieškovės kaupiamųjų lėšų nepriemokos. Net ir tuo atveju, jeigu pirmos instancijos teismo vertinimu laikyti minėtą įskaitymą leistinu ir įvykusiu, atsakovas atliko įskaitymą 45,33 Eur sumai, kai tuo tarpu ieškinio suma yra 45,35 Eur (t. y. 0,02 Eur didesnė). Taigi, ieškovės argumentai (dėl sumos dydžio ir ieškinio reikalavimo įvykdymo/neįvykdymo fakto) akivaizdžiai parodo, kad ginčas egzistuoja. Ginčo dalykas yra ieškovės permokėta ir atsakovo nesugrąžinta suma. Ieškovės reikalavimas yra pagrįstas byloje esančiais įrodymais. Todėl teismo išvada, kad nebėra jokio ginčo dalyko šioje civilinėje byloje yra klaidinga, ignoruoja ieškovės interesą apginti savo pažeistas turtines teises ir nėra pagrįsta įrodymais byloje.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
8. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio (pagal pareigas) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Šioje byloje teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė, todėl byla nagrinėjama neperžengiant apeliacinio skundo ribų.
9. Šioje byloje ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui dėl 45,35 Eur permokos už pastato bendrojo naudojimo objektų priežiūrą grąžinimo. Atsakovas teigia, kad ginčo sumą (45,33 Eur) 2020 m. birželio 30 d. sąskaitoje atėmė iš ieškovės mokėtinų sumų už paslaugas iš šios sumos nebereikalaus iš ieškovės. Be to, atsakovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. padengė ieškovės už ieškinį mokėtiną žyminį mokestį. Pirmosios instancijos teismas remdamasis šiomis aplinkybėmis konstatavo, jog nebeliko ieškinio dalyko ir ieškinį atmetė. Ieškovė, nesutikdama, su tokiu teismo sprendimu pateikė apeliacinį skundą. Apeliancinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, sprendžia, kad apeliacinis skundas yra nepagrįstas, nes tarp šalių kilęs ginčas yra išspręstas.
10. CPK 2 straipsnyje yra nurodyta, kad civilinio proceso tikslai – ginti asmenų, kurių materialinės subjektinės teisės ar įstatymų saugomi interesai pažeisti ar ginčijami, interesus, tinkamai taikyti įstatymus teismui nagrinėjant civilines bylas, priimant sprendimus bei juos vykdant, taip pat kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių, aiškinti bei plėtoti teisę.
11. CK 1.138 straipsnio 2 punkte yra nurodyta, kad civilines teises įstatymų nustatyta tvarka gina teismas, neviršydamas savo kompetencijos atkurdamas buvusią iki teisės pažeidimo padėtį.
12. Kaip minėta, ieškovė ieškiniu siekė, kad atsakovas jai grąžintų jos teigimu be pagrindo nurašytą 45,35 Eur sumą. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, šioje byloje teisinė taika iš esmės yra atkurta, nes šalys yra grąžintos į iki teisės pažeidimo buvusią padėtį.
13. CPK 42 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta atsakovo teisė pripažinti ieškinį.
14. Bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu atsakovas 2020 m. rugpjūčio 20 d. pateikė pareiškimą dėl papildomų įrodymų pateikimo, kuriame prašė bylą nutraukti ir nurodė, kad pateiktoje sąskaitoje už 2020 m. birželio mėn. buvo atimta 45,33 Eur suma iš ieškovės (per klaidą nurodyta – atsakovės) sąskaitos ir tokiu būdu buvo grąžinta ieškiniu reikalauta permoka.
15. Atsakovas prie šio pareiškimo pridėjo 2020 m. birželio 30 d. sąskaitą, kurioje nurodyta „skolos nurašymas 45,33 Eur“, bei 2020 m. rugpjūčio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 487, kuriuo kompensavo ieškovės sumokėtą žyminį mokestį.
16. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors atsakovas tiesiogiai ir nenurodė, bet tokiais savo veiksmais (ginčo sumos išminusavimas ir žyminio mokesčio kompensavimas, prašymas nutraukti bylą) jis su ieškiniu sutiko ir pripažino, kad 45,33 Eur sumą iš ieškovės sąskaitos nurašė nepagrįstai. Atsakovas, pripažinęs ieškinį, turėjo teisę pasirinkti būdą kaip ieškovei grąžinti nepagrįstai nurašytas lėšas.
17. Apeliantė teigia, kad pagal CK 6.130 straipsnį įskaityti galima tik tuos reikalavimus, kurių įvykdymo terminas yra suėjęs. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu teiginiu nesutinka.
18. CK 6.130 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, kad prievolė baigiasi, kai įskaitomas priešpriešinis vienarūšis reikalavimas, kurio terminas suėjęs arba kurio terminas nenurodytas ar apibūdintas pagal pareikalavimo momentą.
19. Taigi, šioje teisės normoje nurodyta, kad gali būti įskaitomas ne tik priešpriešinis reikalavimas, kurio terminas suėjęs, tačiau ir toks, kurio terminas nenurodytas.
20. Ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini) Vilniuje savininkė, o atsakovas yra šio namo administratorius. Taigi, ieškovę ir atsakovą sieja paslaugų, susijusių su daugiabučio namo administravimo teikimu, teisiniai santykiai. Ieškovė nenurodo, kad šie santykiai dėl kokios nors priežasties būtų nutrūkę (pvz. pasikeitęs namo administratorius ir kt.), t. y. atsakovas teikia ir ateityje toliau teiks namo administravimo paslaugas, o ieškovė turės jas apmokėti. Esant tarp šalių susiklosčiusiems nuolatiniams sutartiniams santykiams, atsižvelgus į ginčo sumą ir ieškovės kas mėnesį atsakovui mokėtinas sumas, darytina išvada, kad ginčo suma bus (yra) padengta per nedidelį laiko tarpą. Taigi, atsakovas pagrįstai pasirinko vieną iš pinigų ieškovei grąžinimo būdų – išminusuodamas ginčo sumą iš sąskaitų, išrašytų ieškovei už administravimo paslaugų teikimą.
21. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodo, kad atsakovas jai turi grąžinti ne 45,33 Eur, o 45,35 Eur dydžio sumą. Toks ieškovės teiginys yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad atsakovas užskaitė būtent tokią sumą, kokią ir buvo realiai paskaičiavęs, o ieškovė neįrodė, kad ginčo suma yra dviem centais didesnė už atsakovo nurodomą sumą.
22. Iš to, kas išdėstyta, darytina išvada, kad atsakovas dar iki teismo sprendimo pirmosios instancijos teisme priėmimo visiškai atsiskaitė su ieškove, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė ieškinį.
Dėl bylos baigties
23. Atsižvelgęs į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė su ginču susijusias teisės normas, todėl skundžiamas sprendimas yra teisėtas, pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jo naikinti. Dėl išvardintų priežasčių apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas.
24. Kiti apeliacinio skundo argumentai iš esmės nėra teisiškai reikšmingi ir nesudaro pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą sprendimą, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų plačiau nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį (atskirąjį) skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo visiems motyvams ar esminei jų daliai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008-03-14 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.