Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą, iškeltą pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – LR ATPK) 45 str. 1 d.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto savivaldybės administracija Civilinės saugos ir viešosios tvarkos departamento Viešosios tvarkos skyriaus vyr. specialistė Ž. Chiminienė, vadovaujantis 2010-12-14 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Vilniaus miesto žemėtvarkos skyriaus žemės naudojimo patikrinimo aktu Nr. 01-49-31, 2011-01-26 apie 13.40 val. J. S. L. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, jog jis, adresu (duomenys neskelbtini), savavališkai užėmė valstybinę žemę, aptverdamas ja tvora, tuo padarydamas pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d.

J. S. L. teismo posėdžio metu dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo savo kaltės nepripažino. Paaiškino, kad adresu (duomenys neskelbtini), esančios tvoros jis nestatė, kadangi ji stovėjo jau labai seniai. Į šį žemės sklypą jam yra atstatyta nuosavybės teisė. Jo tėvas 1935 ar 1933 metais sklype pastatė namą ir ši žemė priklausė jų šeimai. Tvora, kiek jis prisimena, buvo pastatyta nuo 1945 metų. Šios tvoros jis pats nestatė, jos neremontavo, kokia buvo tokia ir paliko.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato Andžejaus Seliavos manymu, administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas nepagrįstai, todėl jo atstovaujamajam administracinio teisės pažeidimo teisena turi būti nutraukta. Nors protokole nurodoma, kad pažeidimas yra tvoros pastatymas, tačiau tvora registruota maždaug nuo 1961 metų. Plane, taip pat nurodoma, kad tvora minėtame sklype egzistuoja, todėl nėra pažeidimo sudėties. Pažymėjo, jog iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad viskas yra suderinta su atitinkamomis įstaigomis, atsakingomis už kontrolę. Jokių pretenzijų pareikšta niekada nebuvo. Todėl jeigu ir būtų padarytas pažeidimas, pretenzijas dėl jo turėjo būti pareikštos anksčiau, kadangi patraukimo administracinėn atsakomybėn terminas yra seniai pasibaigęs.

LR ATPK 45 str. l d. įtvirtinta nuostata, kad savavališkas privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimas arba savavališkas privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimas užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. Šio pažeidimo kvalifikavimui yra reikšminga nustatyti pažeidimą kvalifikuojančias aplinkybes – tai savavališką valstybės ar privačios nuosavybės teise priklausančios žemės užėmimą.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo gali būti traukiamas tik tuomet, kada ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka abejonės, kad šis asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Be to, LR ATPK 9 str. įtvirtinta nuostata, jog administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą tarp kitų reikšmingų bylai aplinkybių turi būti nustatyta asmens kaltė nusižengimo padarymu (ATPK 284 str. 1 d.). Taigi, norint taikyti administracinę teisinę atsakomybę už padarytą pažeidimą, privaloma nustatyti, kad asmuo veikė kaltai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad formuojamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009-06-05 nutartį administracinėje byloje Nr. N575 – 1007/2009) taip pat laikomasi pozicijos, jog administracinio teisės pažeidimo, numatyto LR ATPK 45 str. l d., sudėties subjektyvusis elementas yra tyčia, o kvalifikuojant veiką pagal LR ATPK 45 str. l d. privalo būti įrodyta, jog asmuo tyčia, sąmoningai ir savavališkai užėmė ir naudoja valstybinį ar privatų žemės sklypą, aiškiai suprasdamas kas yra ginčo žemės sklypo savininkas.

Motyvuojamoji dalis

LR ATPK 248 straipsnyje nustatyta, kad administracinių teisės pažeidimų bylos teisenos uždaviniai yra laiku, visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinti kiekvienos bylos aplinkybes, išspręsti ją tiksliai pagal įstatymus. Lietuvos vyriausias administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Tiek baudžiamajame, tiek administraciniame procese sprendžiama dėl įstatyme numatytų sankcijų taikymo, prieš tai nustačius, kad buvo padaryta įstatymo draudžiama veika. Administracinių teisės pažeidimų procese, kaip ir baudžiamojoje teisėje, galioja nekaltumo prezumpcija. Priimant nutarimą skirti asmeniui administracinę nuobaudą negali kilti jokių abejonių dėl pažeidimo fakto ir pažeidimą padariusio asmens kaltės. Nutarimas skirti asmeniui administracinę nuobaudą turi būti tinkamai motyvuotas, pagrįstas nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-01-26 nutartis administracinėje byloje Nr. N15-156/2007, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2006-06-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N9-62-677/2006, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N1-978/2007).

J. S. L. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas dėl LR ATPK 45 str. 1 d. numatytos veikos, t. y. dėl to, kad savavališkai užėmė valstybinę žemę, aptverdamas ja tvora. LR ATPK 45 str. 1 d. numatyto pažeidimo būtinasis subjektyvusis požymis tyčinė kaltė. Tai reiškia, kad asmuo turi suvokti daromo pažeidimo pobūdį ir to norėti arba sąmoningai leisti kilti įstatymo numatytiems padariniams. Pažymėtina, kad nors administracinio teisės pažeidimo byloje nurodant, jog J. S. L. savavališkai užėmė valstybinę žemę ją aptverdamas tvora, bei tiksliai nenurodant, būtent kokia Lietuvos Respublikai priklausančios žemės dalis (jos plotas ir pan.) buvo savavališkai užimta (duomenys neskelbtini), tačiau tiek iš surašyto administracinio teisės pažeidimo protokolo, tiek iš žemės naudojimo patikrinimo akte užfiksuotų duomenų bei pateiktų nuotraukų, negalima spręsti, kad J. S. L. tyčia užėmė valstybinę žemę. Šie visi minėti dokumentai neįrodo J. S. L. kaltės, t. y. savavališkumo, siekimo tyčia užimti valstybinę žemę. Teismui Pateiktose nuotraukose yra užfiksuota dabartinė žemės sklypo situacija, o ne tas momentas, kai tariamai valstybei priklausančiame žemės plote buvo tveriama tvora. Be to, iš teismui pateiktų duomenų matyti, kad Vilniaus apskrities viršininko administracijos 2000-04-27 sprendimu Nr. 79452-142, J. S. L. atkurtos nuosavybės teisės į 1,02 ha žemės, esančios (duomenys neskelbtini). Šiuo sprendimu Vilniaus apskrities viršininko administracija nutarė J. S. L. atkurti nuosavybės teises į tenkančią nekilnojamojo turto dalį (0,2980 ha žemės), perduodant neatlygintinai nuosavybėn naudojamą 0,2980 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Iš pateikto pažymėjimo apie nekilnojamojo turto registre įregistruotą žemės sklypą ir teises į jį matyti, kad minėtas sklypas 2000-06-09 buvo įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis J. S. L. priklausančiame žemės sklype be gyvenamojo namo ir kitų statinių sklype įregistruoti ir kiemo statiniai, tarp jų ir tvora, kuri fiksuota jau nuo 1990-05-07 namų valdybos techninės apskaitos kortelėje ir 1962-09-20 namų valdos techninės apskaitos byloje. Iš esančių duomenų matyti, kad dėl šių statinių nebuvo priimti jokie administraciniai aktai, patvirtinantys savavališkos statybos faktą. Esant išdėstytom aplinkybėm, taip pat įvertinus administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens jo atstovo paaiškinimus duotus teismo posėdžio metu, bei byloje surinktą medžiagą teismas daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje nėra pakankamų įrodymų pagrindžiančių J. S. L. kaltę, padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 45 str. 1 d. Byloje esantys duomenys neįrodo, kad J. S. L. veikdamas tyčia, užėmė valstybinę žemę.

LR ATPK 250 str. l p. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus teismas konstatuoja, kad J. S. L. atžvilgiu iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal LR ATPK 45 str. 1 d., nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., 250 str., 286 str., 287 str., 288 str., teismas,

nutarė:

Administracinio teisės pažeidimo bylos, kurioje J. S. L., a. k. (duomenys neskelbtini) traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 45 str. 1 d., teiseną nutraukti.

Nutarimas per 10 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui.