- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-03-29
- Bylos Nr.
- 1S-402-498/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Olegas Šibkovas (pirm.), Daiva Jankauskienė, Kęstutis Dargužis
- Nuteistasis
- R. K.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija susidedanti iš kolegijos pirmininko Olego Šibkovo, teisėjų Kęstučio Dargužio ir Daivos Jankauskienės rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. K. skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutarties, kuria netenkintas R. K. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos Marijampolės pataisos namuose (toliau – Komisija) 2016 m. sausio 27 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuriuo atmestas R. K. prašymas taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. K., gim. (duomenys neskelbtini) nuteistas Šiaulių miesto apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 302 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnio 1, 2 dalis 5 dalies 1 punktą 9 mėnesiams laisvės atėmimo. Pritaikius LR BK 64 straipsnį paskirta galutinė bausmė – 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Vadovaujantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi subendrinta su 2015-05-13 nuosprendžiu ir galutinė bausmė paskirta 3 metai 6 mėnesiai laisvės atėmimo. Bausmės pradžia – 2014-04-16, bausmės pabaiga – 2017-10-14. Anksčiau teistas 7 kartus.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-01-27 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta nuteistajam R. K. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos. Šiuo nutarimu jam nustatytos socialinės reabilitacijos ir nusikalstamo elgesio rizikos mažinimo rekomendacijos: tęsti pataisą pagal individualų socialinės reabilitacijos planą; gerai elgtis, nepažeidinėti režimo reikalavimų; tęsti mokslus; dalyvauti programoje „Kitoks“.
Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016-02-29 nutartimi netenkino R. K. skundo dėl 2016-01-27 Komisijos nutarimo.
Atsiliepimas
Iš skundo turinio matyti, kad nuteistasis R. K. prašo panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016-02-19 nutartį ir patenkinti jo skundą. Skunde nurodo, kad prokurorė atsiliepime į jo skundą, labai plačiai aprašė jo pažeidimą pataisos namuose, kad jis turėjo peilį. Nurodo kad visi nuteistieji turi peilius, kuriuos naudoja kaip stalo įrankius. Skunde nurodo, kad jis skatintas 5 kartus, baustas 1 kartą, dirba VĮ „(duomenys neskelbtini)“, padeda žmonai išlaikyti vaiką.
Šalies argumentai
Nuteistasis skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 41 straipsnio 2 dalis ir 8 straipsnio 1 daliai prieštarauja šio įstatymo 157 straipsniui, nuteistojo nuomone tarp šių normų yra kolizija. Dėl šių priežasčių turi būti taikoma jo padėtį lengvinanti norma. Taip pat skunde nurodo, kad asmenims auginantiems vaiką iki 7 metų bei du ar daugiau nepilnamečių vaikų laisvės atėmimo bausmė negali viršyti 6 metų. Jis laisvėje bus įdarbintas, todėl turės pastovias pajamas. Nurodo, kad nuteistojo darbas pataisos įstaigoje yra svarbus kriterijus svarstant lygtinio paleidimo klausimą. Lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos nereiškia visišką atleidimą nuo paskirtos bausmės.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo R. K. skundas atmestinas.
Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – LR BVK) 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų. Taigi sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga ją mažinant. Iš komentuojamo straipsnio lingvistinio aiškinimo taip pat seka, kad būtent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką, ją vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukšta, turi sudaryti pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad R. K. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs privalomą įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą. Tačiau, kaip jau minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat būtina sąlyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sąlygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga ją mažinant. Taigi sprendžiat klausimą dėl galimybės taikyti lygtinį paleidimą, šiuo atveju turi būti įvertina tiek, nusikalstamo elgesio rizikos balas, tiek pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir nustatymas aplinkybės, ar ji sudaro pagrindą manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad R. K. priklauso vidutinės rizikos grupei – 65 balai, todėl šiuo atveju nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką turi būti akivaizdi bei įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką nustatoma vertinant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytų priemonių įgyvendinimą, dalyvavimą elgesio pataisos programose bei šių priemonių ir programų įtaką nuteistojo kriminogeniniams veiksniams ir nusikalstamo elgesio rizikai (Socialinio tyrimo išvados rengimo metodinių rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2012 m. birželio 14 d. įsakymu Nr. 1R-159 15.2 punktas). Kaip teisingai pažymėjo apylinkės teismas, nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika nors ir sumažėjo, tačiau sumažėjo tik 2 balais ir išlieka vidutinė. Be to iš socialinio tyrimo išvados matyti, kad išlieka nuteistojo kriminogeniniai veiksniai: ankstesni nusikalstami veiksmai (teistumai, sąlygų pažeidimas bausmės vykdymo atidėjimo metu); lėšų tvarkymas ir pajamos (vyrauja nusikaltimai turtinėms teisėms ir turtiniams interesams); gyvenimo stilius ir draugai (netinkamas elgesio modelio pasirinkimas bei neigiama draugų įtaka). Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad nuteistasis buvo pažeidęs pataisos namų vidaus tvarkos taisykles už ką jam buvo skirta nuobauda. Be to, aukštesniojo teismo nuomone, tokie faktai, kaip bausmės atidėjimo metu teismo paskirtų įpareigojimų nesilaikymas, anksčiau taikyto lygtinio paleidimo metu padaryti nusikaltimai neleidžia teismui pasitikėti R. K. ir nesudaro pagrindo manyti, kad paleistas lygtinai jis laikysis įstatymų ir nenusikals.
Nuteistojo skunde nurodomos aplinkybės, kad jis turi vaiką, bus įdarbintas turi geras gyvenimo sąlygas nesudaro absoliutaus pagrindo jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą. Dėl nuteistojo skunde nurodomos teisės normų kolizijos (LR BVK 41 str. 2 d. ir 8 str. 1 d. prieštaravimo LR BVK 157 str.) aukštesnysis teismas pažymi, kad LR BVK 157 straipsnis reglamentuoja lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygas. LR BVK 41 straipsnio 2 dalis reglamentuoja viešųjų darbų atlikimo sąlygas, o šio įstatymo 8 straipsnis reglamentuoja bausmių vykdymo individualizavimo ir visuomenės dalyvavimo nuteistųjų pataisos procese principą. LR BVK 8 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad atskirų bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuojančiuose šio Kodekso skyriuose numatytos pataisos priemonės nuteistiesiems taikomos atsižvelgiant į jų asmenybę bei elgesį bausmės atlikimo metu, taip pat į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir pobūdį. Taigi, kaip matyti, šios normos ne tik kad nesudaro jokios kolizijos, bet ir reglamentuoja skirtingus dalykus bausmių vykdymo procese.
Atsižvelgus į visas šias aplinkybes, darytina išvada, jog nors nuteistasis R. K. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dirba pataisos namuose, tačiau aukštesnysis teismas sprendžia, kad jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką yra nepakankama, todėl nėra pagrindo išvadai, kad nuteistasis išėjęs į laisvę laikysis įstatymų ir nenusikals.
Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, aukštesnysis teismas konstatuoja, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartis pagrįsta ir teisėta, todėl ją keisti ar naikinti nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,
nutarė:
nuteistojo R. K. skundą atmesti ir Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. vasario 29 d. nutartį palikti galioti.
Nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.