- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-05-04
- Bylos Nr.
- e2S-898-343/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-07805-2020-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Palubinskaitė
- Atsakovas
- I. Z., D. Z.
- Ieškovas
- S. V.
- Kategorijos
- 2.6.38Taikos sutartis
- 3.3.2.3Atskirojo skundo nagrinėjimas
- 3.5.14Vykdomasis raštas
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės I. Z. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. ieškinį atsakovams D. Z. ir I. Z. dėl skolos ir baudos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Kauno apylinkės teisme išnagrinėta civilinė byla pagal ieškovės S. V. (toliau – ieškovė) ieškinį atsakovams D. Z. ir I. Z. (toliau – atsakovai) dėl skolos ir baudos priteisimo. Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi patvirtinta taikos sutartis.
2. Teisme 2021 m. sausio 26 d. gautas ieškovės prašymas išduoti vykdomąjį raštą civilinėje byloje Nr. e2-16407-1107/2020 dėl 25 785 Eur (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų, su nustatyta priverstine hipoteka žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam adresu (duomenys neskelbtini). Prašyme nurodoma, kad pagal taikos sutarties sąlygas yra sumokėtas 3 200 Eur dydžio įsiskolinimas. Likusi nesumokėta skolos dalis sudaro 20 785 Eur. Pagal taikos sutarties 3 punktą atsakovė įsipareigojo sumokėti 5 000 Eur baudą, jeigu pilnai neatsiskaitys ar pažeis mokėjimo terminą, o ieškovė turi teisę prašyti teismo išduoti vykdomąjį raštą dėl visos skolos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų.
Atsiliepimas
3. Atsakovė atsiliepime į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo, prašo jį atmesti. Nurodo, kad įsipareigojimus taikos sutartyje ji prisiėmė neturėdama teisinio išsilavinimo ir kvalifikuotos pagalbos. Šalių sudaryta taikos sutartis akivaizdžiai neatitiko Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 straipsnyje įtvirtintų teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimų, ja buvo iškreipta šalių interesų pusiausvyra. Teigia, kad ieškovė į teismą kreipėsi Lietuvos Respublikoje paskelbto karantino metu, kai atsakovė, turizmo įmonės akcininkė ir vadovė, jau nebegalėjo vykdyti jokios veiklos ir ši situacija turėjo būti vertinama kaip nenugalima jėga. Anot atsakovės, dėl šios priežasties ji turėjo teisinį pagrindą prašyti ją laikinai atleisti nuo įsipareigojimų vykdymo ir baudos mokėjimo. Tvirtina, kad ji gyvena tik iš valstybės paramos įmonei, svyruojančios nuo 1 243,08 Eur / mėn iki 962,54 Eur / mėn., kuri panaudojama išmokėti darbo užmokestį, sumokėti būtinus mokesčius, kurie yra beveik 500 Eur / mėn. Tuo tarpu atsakovės darbo užmokestis sudaro vos 438,95 Eur. Teigia, kad įmonė 2020 m. lapkričio 30 d. patyrė 4 968 Eur nuostolį. Atsižvelgiant į tai, kad nenugalimos jėgos aplinkybės dar nėra pasibaigusios, atsakovės įsipareigojimų vykdymas turi būti atidėtas iki išnyks šios aplinkybės. Anot atsakovės, vykdomojo rašto išdavimas esant force majeure aplinkybėms pažeistų CK 6.212 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatytus reikalavimus bei protingumo, teisingumo ir sąžiningumo principus.
Šalies argumentai
4. Atsakovė teismui 2021 m. vasario 26 d. (teisme užregistruotas 2021 m. kovo 1 d.) pateikė prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką, bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti. Prašyme nurodo, kad ji šiuo metu neturi jokios galimybės įvykdyti teismo sprendimo, kadangi yra veikiama force majeure aplinkybių. Atsakovė neabejoja, kad turto pardavimas iš varžytinių nebus efektyvus ir tikėtinai nepadengs visos skolos. Tuo tarpu radus ieškovei priimtiną pirkėją įmanoma turtą realizuoti už gerą kainą ir tokiu būdu visiškai atsiskaityti. Tikina, kad ji intensyviai ieško įkeistam turtui pirkėjo, tačiau tam reikalingas ne trumpesnis nei 6 mėn. terminas. Pažymi, kad atsakovė nesiekia išvengti prievolės. Ji iš savo itin menkų pajamų sumokėjo net 3 200 Eur, kas įrodo, kad atsakovė, kiek leido jos galimybės, siekė įvykdyti sutartį. Akcentuoja, kad procesiškai klausimas dėl pareigos mokėti baudą už taikos sutarties neįvykdymą negali būti sprendžiamas šioje civilinėje byloje, kadangi šioje civilinėje byloje sprendžiamas klausimas tik dėl vykdomojo rašto išdavimo.
II. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
5. Kauno apylinkės teismas 2021 m. kovo 2 d. nutartimi ieškovės prašymą tenkino iš dalies. Teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 25 785 Eur (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) išieškojimo solidariai iš atsakovų pagal tarp ieškovės ir atsakovų sudarytos ir 2020 m. rugsėjo 21d. nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygas; kitoje dalyje (dėl priverstinės hipotekos nustatymo) prašymą atmetė.
6. Teismas reikšminga aplinkybe laikė tai, kad pasirašydama taikos sutartį atsakovė pati įsipareigojo atsiskaityti su ieškove taikos sutartyje nustatytais terminais, t. y. šalys laisva valia nusistatė taikos sutarties vykdymo tvarką, jokių pretenzijų dėl taikos sutarties sąlygų nereiškė nei iki taikos sutarties pateikimo teismui, nei po teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties per jos apskundimo termino laikotarpį. Pažymėjo, kad atsakovė yra verslininkė, kuriai taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, todėl turėjo įvertinti taikos sutarties sąlygas ir savo galimybes šias sąlygas tinkamai įvykdyti.
7. Konstatavo, jog atsakovė praktiškai visą laiką po taikos sutarties patvirtinimo netinkamai vykdė ja prisiimtus įsipareigojimus (nemokėjo įmokų pagal taikos sutartyje numatytą mokėjimų grafiką), kas, teismo vertinimu, suponuoja išvadą, kad jau pasirašant taikos sutartį atsakovei turėjo būti žinoma jos sunki finansinė padėtis ir apsunkintos galimybės taikos sutartį įvykdyti. Teismas vertino, kad atsakovė galėjo tartis su ieškove dėl palankesnių skolos grąžinimo sąlygų, tačiau to nepadarė. Pažymėjo ir tai, kad atsakovė taikos sutartyje nustatytus įsipareigojimus prisiėmė pasibaigus pirmojo karantino Lietuvoje terminui, todėl sudarydama taikos sutartį turėjo įvertinti savo galimybes dėl šių sąlygų tinkamo įgyvendinimo, kai buvo kalbama, kad karantinas galimai vėl bus paskelbtas. Be to, esant tokiai rizikai, atsakovė savo interesų gynybai turėjo visas galimybes pasitelkti kvalifikuotus teisininkus, kaip tai padarė šiuo atveju.
8. Teismas netenkino atsakovės prašymo pratęsti taikos sutarties vykdymo terminą 6 mėnesiams, o bylą dalyje dėl papildomos baudos už taikos sutarties nevykdymą nutraukti. Konstatavo, kad atsakovė neįrodė išimtinių aplinkybių, kurios pagrįstų objektyviai egzistuojantį pagrindą atidėti teismo sprendimo įvykdymą, o vien atsakovės pageidavimas sprendimą (teismo nutartį) įvykdyti jai patogiu būdu negali būti priežastis suteikti atsakovei prioritetą prieš ieškovę ir jos interesų apsaugą.
III. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Atskirajame skunde atsakovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Teismas pažeidė esmines proceso normas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnį, 142 straipsnį, 285 straipsnio 3 dalies 3 punktą, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą). Teigia, kad apeliantė teismui 2021 m. vasario 26 d. pateikė prašymą, kuriuo reiškė du savarankiškus prašymus – pakeisti 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką bei bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti. Vadovaujantis CPK 42 ir 142 straipsniais, apie šį atsakovės prašymą turėjo būti pranešta kitiems proceso dalyviams, nustatant terminą pateikti atsiliepimus, tačiau teismas to nepadarė, o priėmė skundžiamą nutartį, kurioje nors ir minimi atsakovės išdėstyti prašymai, tačiau rezoliucinėje dalyje dėl jų nepasisakoma. Tokiu būdu teismas ne tik veikė proceso dalyviams už akių ir nagrinėjo prašymą, apie kurį kiti proceso dalyviai nebuvo informuoti, tačiau prašyme išdėstytų reikalavimų iš esmės neišsprendė.
1.2. Teismas neatsižvelgė į Lietuvos apeliacinio teismo praktiką (civilinė byla Nr. 2-388-790/2019) ir skyrė atsakovei 5 000 Eur baudą, nors tam, kad skirti baudą už taikos sutarties nevykdymą, turėjo būti pradėta atskira civilinė byla.
1.3. Jeigu teismas būtų surengęs žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinęs taikos sutarties sudarymo pasekmes, atsakovė būtų pakeitusi savo valią ir prašiusi teismo taikos sutarties netvirtinti. Be to, nors skundžiamoje nutartyje teismas nurodė, kad atsakovei kaip verslininkei taikomi didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, tačiau šioje byloje atsakovė veikė ne kaip verslininkė, o kaip fizinis asmuo.
1.4. Nesutinka su teismo argumentais, kuriais buvo nurodoma, jog atsakovė turėjo numatyti pandemijos trukmę, teismo proceso metu samdytis profesionalų atstovą. Pasak apeliantės, pandemijos pasekmių nenumatė daugybė žmonių visame pasaulyje, Vyriausybė net ir šiuo metu nenurodo kada bus galima grįžti prie įprasto gyvenimo, todėl neteisinga tvirtinti, esą atsakovė galėjusi visa tai numatyti. Atitinkamai ir kaltinimas nesisamdžius profesionalaus atstovo, situacijoje, kai asmuo negali dirbti, neturi pinigų, neatitinka teisingumo bei sąžiningumo reikalavimų.
10. Atsiliepimas į atskirąjį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl atskirojo skundo faktinių ir teisinių pagrindų.
12. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsakovės atžvilgiu išduotas vykdomasis raštas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
13. Nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutartimi tarp šalių buvo patvirtinta taikos sutartis. Šios sutarties 2 punktu atsakovė įsipareigojo sumokėti ieškovei 23 000 Eur skolą tokia tvarka ir terminais: 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. rugsėjo 30 d., 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. spalio 31 d., 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. lapkričio 30 d. ir 5 750 Eur sumokėti iki 2020 m. gruodžio 31 d. Taikos sutarties 3 punktu buvo sulygta, kad iki 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovei visiškai neatsiskaičius ar pažeidus bet kurios įmokos terminą, atsakovė įsipareigoja sumokėti papildomą 5 000 Eur baudą, o ieškovė turi teisę kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų. Ieškovė, atsižvelgdama į aplinkybę, kad atsakovė tinkamai nevykdė taikos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų, pateikė teismui prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo (dėl skolos ir baudos priverstinio išieškojimo solidariai iš abiejų atsakovų, su nustatyta priverstine hipoteka žemės sklypui). Atsakovė su ieškovės prašymu dėl vykdomojo rašto išdavimo nesutiko. Be atsiliepimo į ieškovės prašymą, atsakovė taip pat teismui pateikė savarankišką prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką ir bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti.
14. Pirmosios instancijos teismas ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino iš dalies. Teismas išdavė ieškovei vykdomąjį raštą dėl 25 785,00 Eur (20 785 Eur skolos ir 5 000 Eur baudos) neįvykdytos taikos sutarties dalies, o prašymą dalyje dėl priverstinės hipotekos, atmetė. Apeliantė skundžiamą teismo nutartį kvestionuoja iš esmės trimis argumentais: pirma, teismas pažeidė esmines proceso normas; antra, teismas, skirdamas baudą, turėjo šį klausimą spręsti ne šioje civilinėje byloje, bet užvesti naują civilinę bylą; trečia, jeigu teismas būtų surengęs žodinį bylos nagrinėjimą ir išaiškinęs atsakovei taikos sutarties sudarymo pasekmes, ji būtų prašiusi taikos sutarties netvirtinti.
15. Apeliacinės instancijos teismas, vertindamas skundžiamos nutarties teisėtumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, sutinka su apeliante, kad apylinkės teismas pažeidė civilinio proceso normas. Tokia išvada darytina dėl to, kad apeliantė pirmosios instancijos teismui be atsiliepimo į ieškovės prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo pateikė ir savarankišką prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką bei bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti. Iš civilinėje byloje esančių duomenų matyti, kad apylinkės teismas apie šio prašymo gavimą kitų bylos dalyvių neinformavo, nenustatė termino atsiliepimams į jį pateikti, o jo priėmimo klausimą išsprendė paprasčiausia rezoliucija „Pridėti į bylą“, t. y. gavus minėtą prašymą visiškai nebuvo sprendžiamas jo nagrinėjimo klausimas. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, svarbia aplinkybe nagrinėjamu atveju laikytina ir tai, kad nors skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje buvo nurodyta, kad sprendžiamas klausimas dėl vykdomojo rašto išdavimo, tačiau iš nutarties motyvuojamosios dalies matyti, kad joje visgi abstrakčiai pasisakoma ir dėl atsakovės pateikto prašymo.
16. Pažymėtina, kad CPK 42 straipsnyje yra įtvirtintos šalių teisės ir pareigos. Šio straipsnio 1 dalyje, be kitų teisių yra nurodyta teisė pateikti prašymus, duoti teismui paaiškinimus žodžiu ir raštu, teikti savo argumentus ir samprotavimus visais bylos nagrinėjimo metu kylančiais klausimais, prieštarauti kitų dalyvaujančių byloje asmenų prašymams, argumentams ir samprotavimams ir kt. Nagrinėjamu atveju, teismui nepasiūlius kitiems proceso dalyviams pateikti atsiliepimų į atsakovės prašymą, darytina išvada, kad teismas iš esmės veikė proceso dalyviams už akių ir nagrinėjo prašymą, apie kurį proceso dalyviai nebuvo informuoti, nors akivaizdu, kad turi suinteresuotumą. Nesant kitų proceso dalyvių pozicijos dėl atsakovės pateikto prašymo bei atsižvelgiant į aplinkybę, kad dėl prašymo motyvuojamoje nutarties dalyje pasisakoma abstrakčiai, iš esmės nevertinant jame nurodytų argumentų, spręstina, kad prašymo reikalavimai nebuvo išnagrinėti, dėl prašymo nepasisakyta ir rezoliucinėje skundžiamos nutarties dalyje.
17. Apeliacinės instancijos teismas, apibendrindamas tai, kas nurodyta, daro išvadą, kad šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, priėmęs atsakovės prašymą pakeisti Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarką bei bylą dalyje dėl baudos skyrimo nutraukti, turėjo apie tai informuoti kitus byloje dalyvaujančius asmenis, pasiūlant jiems pateikti atsiliepimus, o to nepadaręs ir abstrakčiai pasisakęs dėl pateikto prašymo, pažeidė CPK 42 straipsnį, 142 straipsnį, 329 straipsnio 2 dalies 7 punktą. Be to, neišsprendęs minėto prašymo, negalėjo spręsti klausimo dėl vykdomojo rašto išdavimo. Darytina išvada, kad šiuo atveju yra pagrindas panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo (337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).
18. Atkreiptinas dėmesys, kad apeliacinės instancijos teismas dėl kitų atskirojo skundo argumentų (dėl baudos skyrimo ir taikos sutarties sudarymo aplinkybių), nepasisako ir jų pagrįstumo nevertina, kadangi esant iš esmės neišspręstam atsakovės prašymui dėl Kauno apylinkės teismo 2020 m. rugsėjo 21 d. nutarties vykdymo tvarkos pakeitimo bei bylos dalyje dėl baudos skyrimo nutraukimo, jų teisinis vertinimas nesukeltų jokių pasekmių.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu
nutaria:
panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. kovo 2 d. nutartį ir perduoti klausimą dėl vykdomojo rašto išdavimo, vykdymo tvarkos pakeitimo, baudos pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.