Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2014-09-04 · Administracinė byla Nr. I-777-609/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-04
Bylos Nr.
I-777-609/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-13298-2013-0
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Eglė Kiaurakytė, Vida Stonkuvienė, Dalia Gumuliauskienė
Pareiškėjas
Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos
Atsakovas
L. P.
Administracinė byla Nr. I-777-609/2014Teisminio proceso Nr. 2-06-3-13298-2013-0Procesinio sprendimo kategorija 38; 74 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 4 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Eglės Kiaurakytės (pirmininkaujanti ir pranešėja), Vidos Stonkuvienės, Dalios Gumuliauskienės, sekretoriaujant Vidai Rutkauskienei, dalyvaujant pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Julijai Paulikienei viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos prašymą atsakovei L. P. dėl piniginės socialinės paramos permokos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja Klaipėdos miesto savivaldybės administracija kreipėsi į teismą, prašydama iš atsakovės L.P. priteisti 444,51 Lt piniginės socialinės paramos permoką.

Prašyme (b.l.2-3) nurodė, kad vadovaujantis Išmokų vaikams įstatymu ir Europos Parlamento ir tarybos reglamento (EB) Nr. 883/2004 68 straipsniu, atsižvelgiant į atsakovės L. P. 2006-12-04 prašymą, nuo 2006-09-01 iki 2008-05-16 buvo paskirta ir mokama išmoka vaikui J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini). 2006-12-04 prašyme atsakovė nurodė, kad vienas iš J. P. tėvų dirba Lietuvoje, o kitas- Norvegijoje, bei įsipareigojo ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti. Teigia, jog 2008-06-12 Klaipėdos savivaldybės administracijos Socialinio departamento Vaikų teisių apsaugos tarnyba raštu Nr. VS-2078 informavo apie L. P. vaikams nustatytą vaiko laikinąją globą, pagal išvykstančios dirbti į užsienio valstybę L. P. prašymą. Pažymi, kad atsakovė L. P. Socialinės paramos skyriaus neinformavo apie tai, kad ji Lietuvoje nebedirba nuo 2007-08-30. Pažymi, kad Socialinės paramos skyrius 2008-08-04 gavo informaciją iš Norvegijos kompetentingos įstaigos, skiriančios ir mokančios išmokas vaikams Norvegijoje, apie M. P. darbinę veiklą Norvegijoje nuo 2007-06-15 bei jam nuo 2007-07-01 paskirtą ir mokamą išmoką už vaiką J. P. Atsižvelgiant į pateiktą informaciją, Socialinės paramos skyriaus vedėjas 2008-08-22 įsakymu Nr. SP1-1837 nustatė, kad L. P. nuo 2007-08-30 iki 2008-05-16 susidarė 444,51 Lt išmokos vaikui permoka, nes tuo metu nė vienas iš tėvų nedirbo ir nevykdė prilyginamos darbui veiklos Lietuvoje. Teigia, jog šis sprendimas su lydraščiu buvo išsiųstas atsakovei. Jame buvo nurodytą apie pareigą atsakovei grąžinti permoką per 3 mėnesius. Atsakovei permokos laiku negrąžinus, 2008-11-19 jai buvo išsiųstas priminimas, o 2011-03-08- pakartotinis priminimas, tačiau atsakovė į priminimus nereagavo ir permokos negrąžino.

Teismo posėdžio metu pareiškėjos atstovė nurodė, kad prašymo reikalavimą palaiko ir prašymą prašo patenkinti prašyme išdėstytų motyvų pagrindu.

Atsiliepimas

Atsakovė L. P. atsiliepime į prašymą (b.l. 47-48) nurodė, kad su prašymo reikalavimu grąžinti permoką ji nesutinka. Teigia, jog prašymo reikalavimui priteisti permoką už laikotarpį nuo 2007-08-30 iki 2008-05-16 yra suėjęs ieškinio senaties terminas pagal CK 1.125 str. 9 d. ir prašo jį taikyti. Teigia, kad prašyme nėra nurodytas prašymo reikalavimo teisinis pagrindas, nes nėra suformuluota ir aiškiai nurodyta, kokie teisės aktai buvo pažeisti mokant išmokas J. P. Nurodė, kad prašyme teigiama, jog išmoka vaikui buvo mokama nepagrįstai, nes 2008-06-12 buvo gautas pranešimas apie J. P. nustatytą laikiną globą pagal L. P. prašymą, jai išvykstant į užsienį. Taip pat teigiama, kad L. P. nepranešė, jog ji Lietuvoje nebedirba, tačiau kokie teisės aktai buvo pažeisti, nenurodoma. Nurodė, jog Išmokų vaikams įstatymo redakcijos, galiojusios nuo 2007-06-21 iki 2008-08-01, 6 straipsnyje nurodyta, kad šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį. Nurodytu laikotarpiu L. P. šeimoje augo sūnus J. P., gimęs 1999 metais, kuris lankė vidurinę mokyklą Lietuvoje, todėl jis atitiko nurodytus įstatymo reikalavimus. To paties įstatymo 7 dalyje reglamentuoti atvejai, kada išmoka vaikui yra nemokama. Vienu iš tokių atvejų yra aplinkybė, kada vaikas yra globojamas, išskyrus atvejus, kai vaiko laikinoji globa (rūpyba) nustatyta tėvų prašymu dėl jų laikino išvykimo iš Lietuvos Respublikos. Pažymi, kad įstatyme reglamentuota, jog laikinoji globa, vaikui nustatyta dėl tėvų laikino išvykimo į užsienį, nėra pagrindas vaikui nemokėti išmokos. Teigia, jog teisės aktuose nėra reikalavimo, jog tėvai privalo dirbti Lietuvoje. Be to atkreipia dėmesį, jog atsakovė Lietuvoje nedirbo ne tik nurodytu laikotarpiu, bet ir anksčiau, netgi prašymo pateikimo laiku, nes tuo metu buvo vaiko priežiūros atostogose. Teigiama, jog išmoka už J. P. jo tėvui M. P. Norvegijoje buvo mokama, tačiau iš jos buvo minusuojama suma, mokama Lietuvoje.

Konstatuojama

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau - ir Įstatymas). Įstatymo 3 straipsnis prie išmokų, skiriamų vaikams, inter alia priskiria išmoką vaikui, kurios mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis.

Lietuvos Respublikos Seimas, konstatuodamas, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų prognozės rodo nuolat didėjantį deficitą, nulemtą Lietuvos ūkį apėmusios ekonomikos krizės; pabrėždamas būtinybę stabilizuoti Lietuvos Respublikos valstybės ir Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetų deficito didėjimą ir subalansuoti pinigų srautus; siekdamas kiek įmanoma apsaugoti socialiai jautrių asmenų grupes ir ekonomikos krizės laikotarpiu užtikrinti išmokų mokėjimą laiku; įvertindamas, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą konstatavo, jog išimtiniais atvejais, kai valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis (ekonomikos krizė, gaivalinė nelaimė ir pan.), kai neįmanoma sukaupti tiek lėšų, kiek yra būtina išmokoms mokėti, išmokų santykių teisinis reguliavimas gali būti koreguojamas ir laikinai, kol valstybėje yra susidariusi ypatinga padėtis, išmokos mažinamos tokiu mastu, kokiu būtina gyvybiškai svarbiems visuomenės interesams užtikrinti ir kitoms konstitucinėms vertybėms apsaugoti, 2009-12-09 priėmė Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinąjį įstatymą (toliau ir laikinasis įstatymas). Laikinojo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 9 punktas numatė, jog jis inter alia taikomas asmenims, gaunantiems išmoką vaikui, skiriamą ir mokamą pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymą. Vadovaujantis Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio nuostatos šio įstatymo galiojimo laikotarpiu netaikomos. Pagal Laikinojo įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų auginamam ir (ar) globojamam vaikui yra skiriama ir mokama 0,4 bazinės socialinės išmokos dydžio per mėnesį, jeigu vidutinės šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų pajamos, nustatytos Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturinčioms šeimoms ir vieniems gyvenantiems asmenims įstatymo 15 straipsnyje, vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės negu 1,5 valstybės remiamų pajamų dydžio: 1) kai vaikas yra nuo 2 iki 7 metų; 2) kai vaikas yra nuo 7 iki 18 metų, jeigu šeima ar bendrai gyvenantys asmenys augina ir (ar) globoja tris ar daugiau vaikų. Išmoka mokama, kol kiekvienam vaikui sukaks 18 metų, jei šeimos ar bendrai gyvenančių asmenų vyresni kaip 18 metų vaikai ar buvę globojami vaikai mokosi pagal bendrojo lavinimo programą, pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal dieninės studijų formos nuosekliųjų studijų programą ar nuolatinės studijų formos programą (įskaitant ir akademinių atostogų laikotarpį), bet ne ilgiau kaip iki jiems sukaks 24 metai. Įstatymo 12 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išmokas, išskyrus globos (rūpybos) išmoką, skiria ir moka savivaldybės, kurios teritorijoje asmuo, turintis teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, deklaruoja gyvenamąją vietą, administracija, o jeigu jis gyvenamosios vietos neturi, - savivaldybės, kurioje šis asmuo gyvena, administracija.

Motyvuojamoji dalis

Byloje nustatyta, kad atsakovė 2006-12-04 Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento paramos skyriui (toliau – Socialinės paramos skyrius) pateikė prašymą išmokai vaikui gauti (b.l. 4,5). Prašyme pažymėjo, kad vienas iš vaiko tėvų dirba arba gauna pensiją ar nedarbo socialinio draudimo išmoką (mokymo stipendiją) Lietuvoje, o vienas iš tėvų dirba arba gauna pensiją ar bedarbio pašalpą Europos Sąjungos (ES) ar Europos ekonominės erdvės (EEE) šalyse.

Prašyme išmokai vaikui gauti atsakovė pažymėjo, kad ji įsipareigoja ne vėliau kaip per mėnesį pranešti apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokai skirti ir (ar) mokėti.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus 2006-12-28 sprendimu (b.l. 7) nuo 2006-09-01 iki 2008-05-01 paskirta po 50 Lt, o nuo 2008-05-01 iki 2008-05-16- po 24,19 Lt išmoka J. P.i, gimusiam (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo nustatytų išmokų skyrimo ir mokėjimo tvarką detaliau reglamentuoja Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-28 nutarimu Nr. 801 patvirtinti Išmokų vaikams skyrimo ir mokėjimo nuostatai (toliau ir Nuostatai). Atsižvelgiant į tai, kad asmens (šeimos) gaunamų pajamų suma yra kintantis dydis, įstatymų leidėjas, siekdamas užtikrinti, jog išmokos vaikams bus teikiamos tiems vaikams, kuriems dėl šeimos materialinės padėties jos labiausiai reikia bei siekiant racionaliai naudoti turimus išteklius, Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1 punktu įpareigojo išmokos gavėjus, kreipiantis dėl išmokos pateikti visą teisingą informaciją, įrodančią asmens teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas, ir būtinus išmokoms gauti dokumentus, o 2 punktu nustatė pareigą pranešti savivaldybės administracijai apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos dydžiui ar mokėjimui, per mėnesį nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos.

Įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 1 punktas suteikia teisę savivaldybių administracijoms apklausti asmenis, kurie kreipiasi dėl šio įstatymo nustatytų išmokų ar kurie jas gauna, tikrinti jų pateiktus dokumentus ir reikalauti papildomos informacijos, įrodančios teisę gauti šio įstatymo nustatytas išmokas.

Išmokų vaikams rūšis, jų dydžius, asmenų, turinčių teisę gauti išmokas, kategorijas, šių išmokų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, tvarką ir finansavimą nustato Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymas (toliau - Įstatymas), o Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2004 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. A1-288 patvirtintas Europos Tarybos Reglamento Nr. 1408/71/EEB ir Reglamento Nr.574/72/EEB nuostatų, susijusių su išmokomis šeimai ir išmoka mirties atveju, įgyvendinimo tvarkos aprašas (toliau – Tvarkos aprašas) nustato asmenis, turinčius teisę gauti išmokas šeimai ir išmokas mirties atveju; išmokų šeimai bei išmokų mirties atveju skyrimo migruojančių asmenų šeimoms tvarką; pagrindinių įstaigų, atsakingų už šių reglamentų nuostatų įgyvendinimą, funkcijas; jų tarpusavio bendradarbiavimą, keitimąsi informacija bei statistinės informacijos apie išmokėtas išmokas teikimą.

Išmokų vaikams įstatymo 3 straipsnis prie išmokų, skiriamų vaikams, inter alia priskiria išmoką vaikui, kurios mokėjimo ir apskaičiavimo tvarką reglamentuoja Įstatymo 6 straipsnis. Įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2006-07-01 iki 2007-01-01.) 6 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad šeimoje, auginančioje vieną ar du vaikus, kiekvienam vaikui nuo 3 iki 18 metų ir vyresniam, kuris mokosi dieninėje bendrojo lavinimo mokykloje, skiriama 0,4 MGL dydžio išmoka per mėnesį.

Tvarkos aprašo (redakcija galiojusi nuo 2006-10-12 iki 2009-05-06) 5 punkte nurodyti asmenys, turintys teisę gauti išmokas šeimai ir išmoką mirties atveju: 5.1. dirbantys asmenys, kurie pagal Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymą privalomai draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, ir asmenys, užsiimantys veikla, prilyginama darbui, kaip apibrėžta Europos Bendrijų Darbuotojų migrantų socialinės apsaugos administracinės komisijos sprendime Nr. 207; 5.2. bedarbiai, gaunantys bedarbio pašalpą, o nuo 2005-01-01 – nedarbo draudimo išmoką; 5.3. asmenys, gaunantys valstybinio socialinio draudimo pensijas (senatvės, invalidumo, našlių ar našlaičių); 5.4. studentai.

Tvarkos aprašo 6.1 punkte nurodyta, kad kai vienas iš vaiko tėvų dirba, o kitas nedirba ir nėra vienas iš asmenų, nurodytų šios Tvarkos aprašo 5 punkte, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra darbo vietos valstybė, neatsižvelgiant į tai, kad šeimos nariai gyvena kitoje valstybėje. Jeigu gyvenamosios vietos valstybėje šeimai priklauso didesnio dydžio išmoka negu darbo vietos valstybėje, gyvenamosios vietos valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šioje valstybėje priklausančios išmokos dydžio ir darbo vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio.

Tvarkos aprašo 6.2 punkte numatyta, kad kai abu vaiko tėvai dirba skirtingose valstybėse ir vaikas gyvena su vienu iš jų, skiriant išmokas šeimai kompetentinga valstybė yra vaiko gyvenamosios vietos valstybė. Jeigu kito iš tėvų darbo vietos valstybei priklausanti išmoka šeimai yra didesnė, ši valstybė moka priedą, kuris lygus skirtumui tarp šiose valstybėje priklausančios išmokos dydžio, ir vaiko gyvenamosios vietos valstybėje priklausančios išmokos dydžio.

Byloje esantys įrodymai (b.l. 10,11,13,14, 50-59) patvirtina, kad 2008-08-04 Socialinės paramos skyriuje buvo gauta informacija iš Norvegijos apie M. P. darbinę veiklą Norvegijoje nuo 2007-06-15 ir apie tai, kad nuo 2007 07 01 M. P. Norvegijoje buvo mokamas skirtumas tarp Norvegijoje nustatytos išmokos vaikams iš EEE šalies, kurioje gyvena vaikas, skirtos išmokos, kadangi vienas iš tėvų dirba Norvegijoje, o kitas- šalyje, kurioje gyvena vaikas, nes Norvegijoje ši išmoka yra didesnė.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008-06-09 įsakymais (b.l.8,9) A. P., gimusiai (duomenys neskelbtini), ir J. P., gimusiam (duomenys neskelbtini), buvo nustatyta vaiko laikinoji globa, atsižvelgus į išvykstančios dirbti į užsienio valstybę L. P. prašymą.

Be to buvo nustatyta, jog nuo 2007-08-30 atsakovė L. P. Lietuvoje nedirba.

Iš to, kas nustatyta, darytina išvada, kad nepranešdama apie aplinkybes, turinčias įtakos išmokos mokėjimui, atsakovė pažeidė Išmokų vaikams įstatymo 19 punkte įtvirtintą pareigą, kas lėmė nepagrįstą išmokų vaikams laikotarpiu nuo 2007-08-30 iki 2008-05-16 mokėjimą.

Įstatymo 14 straipsnio, reglamentuojančio išmokų neprimokėjimo, permokėjimo ir išskaitymo iš jų tvarką, 3 dalis numato, jog dėl išmokos gavėjo kaltės permokėta išmokos suma turi būti grąžinama ar išskaičiuojama savivaldybės administracijos sprendimu. Iš gavėjui pagal šį įstatymą priklausančių išmokų išskaitoma ne daugiau kaip po 20 procentų mokėtinos išmokos sumos per mėnesį, išskyrus atvejus, kai gavėjas sutinka, kad būtų išskaičiuojama daugiau kaip 20 procentų mokėtinos išmokos sumos, tol, kol bus visiškai padengta išieškoma suma. Jei išmokos mokėjimas gavėjui nutraukiamas, o visa permokėta išmokos suma negrąžinta arba neišskaičiuota, likęs įsiskolinimas išieškomas teismo tvarka, jei su išieškojimu susijusios administravimo išlaidos neviršija išieškotinos sumos.

Nustatyta, jog Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vėdėjo 2008-08-22 įsakymu „Dėl išmokos vaikui mokėjimo L. P.“ Nr. SP1-1837 (b.l. 40) buvo nustatyta, kad L. P. nuo 2007-08-30 iki 2008-01-01 permokėti 211,35 Lt, o nuo 2008-01-01 iki 2008-05-16- 233,16 Lt išmokos vaikui ir atsakovei pasiūlyta permokėtą 444,51 Lt išmokos vaikui sumą grąžinti, pervedant ją į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos sąskaitą.

Byloje esantys Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus raštai (b.l. 15,16,18) patvirtina, kad atsakovei ne kartą buvo siunčiami raginimai permokėtą išmokos sumą grąžinti jos paskutinės gyvenamosios vietos adresu (b.l. 85), tačiau permoka nėra grąžinta.

Teisminio nagrinėjimo metu nustatyta, kad sutrumpintas ieškinio senaties terminas, reglamentuotas CK 1.124 straipsnio 9 dalyje, nėra praleistas, nes byloje esantys įrodymai (b.l. 100) patvirtina, jog dėl permokos išieškojimo į teismą pareiškėja kreipėsi 2013-08-19.

Vertinant Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vėdėjo 2008-08-22 įsakymą „Dėl išmokos vaikui mokėjimo L. P.“ Nr. SP1-1837 teisėtumo aspektu pažymėtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi būti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktiką, yra pažymėjęs, kad viešojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi būti aiškūs, tikslūs, nedviprasmiški, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008). Pagal Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas, individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Ši teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008, A756-422/2009).

Įvertinus minėto 2008-08-22 įsakymo „Dėl išmokos vaikui mokėjimo L. P.“ Nr. SP1-1837 turinį, pripažintina, jog šis administracinis aktas iš esmės atitinka Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus - yra pagrįstas nustatytais faktais ir teisės aktų normomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Socialinio departamento Socialinės paramos skyriaus vėdėjo 2008-08-22 įsakymas „Dėl išmokos vaikui mokėjimo L. P.“ Nr. SP1-1837 nėra nuginčytas.

Pripažinus, kad 444,51 Lt išmokos vaikui permoka susidarė būtent dėl atsakovės L. P. neteisėto neveikimo – Įstatymo 19 straipsnio 1 dalies 1-2 punktuose įtvirtintų pareigų nevykdymo bei konstatavus, jog atsakovė iki šiol nėra grąžinusi 444,51 Lt permokos sumos, prašymas tenkintinas ir 444,51 Lt išmokos vaikui permoka iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai priteistina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi , teismas

nusprendžia:

prašymą patenkinti visiškai.

Priteisti iš L. P. 444,51 Lt (keturis šimtus keturiasdešimt keturis litus, 51 ct) Klaipėdos miesto savivaldybės administracijai.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui arba per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Eglė KiaurakytėVida StonkuvienėDalia Gumuliauskienė