Tauragės apylinkės teismo nutarimas

Tauragės rajono apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mockaitis, nedalyvaujant R. T., išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

R. T., a.k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyv., traukiamas administracinė atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau-ATPK) 50³ str.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Administracinio teisės pažeidimo protokolas R. T. surašytas pagal ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d. už tai, kad jis 2014 m. gruodžio 12 d., apie 19 val. 8 min., ties Stoties g. 37, Tauragė, vairavo automobilį Mercedes B. S. 313 CDI, registruotą S. Š. vardu, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į medį. Įvykio metu sugadino automobilį, iš eismo įvykio vietos pasišalino apie tai nepranešęs policijai, nesubraižęs eismo įvykio schemos ir neužsipildęs eismo įvykio deklaracijos, tuo pažeidė (duomenys neskelbtini) 5, 220 punktų reikalavimus.

Motyvuojamoji dalis

Administracinė byla nutrauktina.

ATPK 10 straipsnis numato, kad administracinės teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Aiškinant šią teisės normą, teismų praktikoje bei teisės doktrinoje laikomasi nuostatos, jog ji įtvirtina administracinės atsakomybės už priešingą teisei veikimą ar neveikimą taikymo tik esant asmens kaltei principą. Tai reiškia, kad administracinėn atsakomybėn gali būti traukiamas asmuo, kuris padarė teisės draudžiamą veikimą (neveikimą) kaltai, t. y. suvokdamas pavojingus, žalingus visuomenei tokio savo elgesio padarinius, jų siekdamas arba sąmoningai leisdamas tokiems padariniams atsirasti.

Vadovaujantis ATPK 250 straipsnio 3 punktu, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaręs priešingą teisei veikimą arba neveikimą asmuo yra nepakaltinamumo būsenoje. Remiantis ATPK 19 straipsniu, administracinėn atsakomybėn netraukiamas asmuo, kuris, darydamas priešingą teisei veikimą arba neveikimą, buvo nepakaltinamumo būsenoje, tai yra nebegalėjo suprasti savo veiksmų esmės arba jų valdyti dėl chroniškos psichinės ligos, laikino psichinės veiklos sutrikimo, silpnaprotystės ar kitokios patologinės būsenos. Taigi, remiantis nurodytomis teisės normomis, jei asmuo veikia nesąmoningai, t. y. neturi valios laisvės, jis negali atsakyti dėl padarytos administracinio teisės pažeidimo požymius turinčios veikos.

Iš byloje T. T. rajono apylinkės teismo 2013-01-18 sprendimo matyti, kad R. T. pripažintas neveiksniu (b.l.11). Taigi nagrinėjamu atveju yra duomenų, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo jam inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 127 str. 2 d., 130 str. 1 d., padarė būdamas neveiksnus. Civilinio kodekso 2.10 straipsnio 1 dalis numato, kad teismo tvarka neveiksniu gali būti pripažintas fizinis asmuo, kuris dėl psichinės ligos arba silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti. Konstatuotina, jog dėl šios aplinkybės, atlikdamas priešingus teisei veiksmus, R. T. negalėjo suprasti jų reikšmės ar jų valdyti ir veikė nesąmoningai, o tai savo ruožtu yra pagrindas nutraukti jo atžvilgiu pradėtą administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (ATPK 250 str. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 287 str. 1 d. 2 p., 250 str. 3 p., teismas

nutarė:

Nutraukti administracinę bylą, R. T. esant nepakaltinamumo būsenoje.

Nutarimas per 20 d. nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui Lietuvos ATPK 302² – 302¹⁵ str. nustatyta tvarka.