- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-03-19
- Bylos Nr.
- 1A-222-238-2012
- Teisminio proceso Nr.
- 1-64-1-01398-2010-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Danguolė Šiugždinytė (pirm.), Gytis Večerskas, Algimantas Smolskas
- Nuteistasis
- Sergejui Ursului, Sergejaus Ursulo, Martynas Kovalenkovas, Martyno Kovalenkovo
- Advokatai
- Živilė Urbonavičienė
Teisėja R. Krušinys Teisminio proceso Nr. 1-64-1-01398-2010-6;
2012 m. kovo 19 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Algimanto Smolsko, Gyčio Večersko, sekretoriaujant Vidai Butiškienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, nuteistajam Sergejui Ursului, jo gynėjai advokatei Živilei Urbonavičienei, teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Sergejaus Ursulo apeliacinį skundą dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio, kuriuo Sergejus Ursulas nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 180 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu 8 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi ir 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, paskirta subendrinta laisvės atėmimo bausmė 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno miesto apylinkės teismo 2011 m. spalio 17 d. nuosprendžiu skirta bausme ir skirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 metams 9 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.
Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas Martynas Kovalenkovas, tačiau jo atžvilgiu nuosprendis neskundžiamas. Be to, tuo pačiu nuosprendžiu iš nuteistųjų Sergejaus Ursulo ir Martyno Kovalenkovo solidariai priteista K. Jasiukevičiaus prekybos įmonei 17142,46 Lt turtinei žalai atlyginti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Sergejus Ursulas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas grupėje bendrai su Martynu Kovalenkovu, panaudodami specialiai žmogui sužaloti pritaikytą daiktą, 2010 m. lapkričio 15 d., apie 9.30 val., turėdami tikslą apiplėšti, įbėgo į K. Jasiukevičiaus prekybos įmonei priklausančią juvelyrinių dirbinių parduotuvę, esančią Marijampolėje, Vytauto g. 14, kur Sergejui Ursulai dujų balionėliu papurškus pirkėjai Onai Šovienei, pardavėjoms Jūratei Kulbokienei, Diletai Vaitikonienei į veidus nenustatytos kilmės medžiaga, taip atėmus galimybę nukentėjusioms Onai Šovinei, Jūratei Kulbokinei, Diletai Vaitikoninei, Onai Bridžiuvienei priešintis ir nukentėjusioms padarius veido ir viršutinių galūnių I? cheminį nudegimą, paveikus chemiškai aktyviomis medžiagomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, Onai Šovienei – cheminių akių vokų, viršutinių kvėpavimo takų I? nudegimą, paveikus veido sritį chemiškai aktyviomis medžiagomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, Onai Bridžiuvienei - akių junginių cheminį nudegimą, paveikus veido sritį chemiškai aktyviomis medžiagomis, t. y. nežymų sveikatos sutrikdymą, Martynas Kovalenkovas betono gabalu išdaužė parduotuvės vitrinos stiklą ir iš ekspozicinio stendo pagrobė 64 vnt. (307,47 g) auksinių grandinėlių, skirtų nešioti ant kaklo moterims ir vyrams, taip bendrais veiksmais pagrobė K. Jasiukevičiaus prekybos įmonei priklausančio turto už 16842,46 Lt.
Be to, Sergejus Ursulas pagal BK 187 straipsnio 3 dalį nuteistas už tai, kad jis veikdamas bendrai su Martynu Kovalenkovu, 2010 m. lapkričio 15 d., apie 9.30 val., plėšimo iš K. Jasiukevičiaus prekybos įmonės priklausančios juvelyrinių dirbinių parduotuvės, esančios Marijampolėje, Vytauto g. 14A, metu, tyčia M. Kovalenkovui betono gabalu išdaužus vitrinos stiklą, sugadino K. Jasiukevičiaus prekybos įmonei priklausantį 300 Lt vertės turtą.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu S. Ursulas prašo Marijampolės rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 2 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu padaręs BK 180 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, panaikinti ir dėl šios dalies priimti naują išteisinamąjį nuosprendį. Skunde nurodoma, jog apkaltinamasis nuosprendis priimtas neteisingai įvertinus kito nuteistojo M. Kovalenkovo, nukentėjusiųjų parodymus bei vaizdų tyrimo ir portretų ekspertizės išvadas. Apeliantas teigia, jog Marijampolės mieste iki pirmosios apklausos jis nėra buvęs. Su M. Kovalenkovu jis susipažino tik 2010 m. lapkričio mėnesio pabaigoje ir tik vėliau su juo padarė nusikalstamas veikas Kauno mieste. Kadangi apeliantas prisipažino padaręs nusikaltimus ir padėjo tyrimui nustatyti ir kitą asmenį, t. y. M. Kovalenkovą, padariusį nusikaltimus, skundo autoriaus nuomone, pastarasis melagingus parodymus prieš jį davė kerštaudamas. Tai patvirtina M. Kovalenkovo 2010-12-23 apklausa, kurios metu jis nurodė, kad su apeliantu jis susipažino tik gruodžio pradžioje, įtariamojo M. Kovalenkovo 2011-02-03 apklausa, kurioje jis patvirtino, kad su apeliantu jis susipažino tik 2010 m. gruodžio mėnesio pradžioje. Tą patį jis patvirtino ir 2011-06-16 papildomoje apklausoje (t. 1, b. l. 137-139).
Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas neteisingai vertino ir vaizdų tyrimo ir portretų ekspertizės išvadas, kuriose nurodyta, jog tikėtina, kad tirti pateiktuose vaizdo įrašuose užfiksuotas asmuo su šviesiu gobtuvu yra apeliantas. Ekspertizė buvo atlikta vizualinių požymių palyginimo metodu, sugretinus tiriamų ir lyginamų asmenų išorės elementus charakterizuojančius požymius. Ekspertai nurodė, kad tiriamo asmens Nr. 1 ir lyginamo asmens, t. y. apelianto, požymiai sutampa tik iš dalies, sutapimai yra tik tikėtini dėl nepakankamos tiriamų vaizdų kokybės, neryškių, išplaukusių kontūrų ar pridengtų galvos vietų. Be to, nei viena iš nukentėjusiųjų ne tik kad apelianto neatpažino, bet ir nurodė nesutampančius su skundo autoriaus išore požymius. Nukentėjusioji D. Vaitikonienė parodė, kad jaunuolis, kuris purškė dujas, už ją buvo žemesnis (jos ūgis 180 cm). Tai, kad jaunuolis, kuris purškė dujas, buvo apie 174 cm ūgio, patvirtino ir kita nukentėjusioji J. Kulbokienė, nors apelianto ūgis yra 180 cm. Apelianto nuomone, visos skunde išvardintos įrodymų pakankamumo abejonės turėjo būti aiškinamos jo naudai.
Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti.
Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo S. Ursulo apeliacinis skundas atmestinas.
Baudžiamojo proceso paskirtis yra ginant žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas. Baudžiamojo kodekso 2 straipsnyje įtvirtintos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. Įstatyme numatyta, kad asmuo atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jo padaryta veika buvo uždrausta baudžiamojo įstatymo, galiojusio nusikalstamos veikos padarymo metu. Asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo galima buvo reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vykdė minėtas įstatymo nuostatas ir pagrįstai S. Ursulą pripažino kaltu padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 180 straipsnio 2 dalyje, BK 187 straipsnio 3 dalyje.
Kolegija pažymi, kad bendra įrodymų vertinimo teisme samprata yra pateikta Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje, kuri įgyvendinama taikant kitus Baudžiamojo proceso kodekso straipsnius. Įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. BPK reikalaujama, kad teisėjai įrodymus vertintų pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu.
Kolegijos nuomone, teismas tinkamai taikė įstatyme įtvirtintas baudžiamosios atsakomybės nuostatas. Teismas, tirdamas, vertindamas įrodymus ir priimdamas nuosprendį, įstatymo reikalavimus taikė tinkamai. Kolegija neturi pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje vertinant įrodymus buvo pažeistos BPK 20 straipsnio nuostatos. Teismas visas bylos aplinkybes išnagrinėjo išsamiai ir nešališkai. Įrodymai gauti baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teisminio proceso metu. Bylą nagrinėjęs teismas tinkamai įvertino surinktus ir teisme ištirtus įrodymus, patikrino kiekvieno įrodymo liečiamumą, leistinumą, įrodymų pakankamumą, jų tarpusavio ryšį. Byloje surinktų įrodymų, kurių turinys yra atskleistas teismo nuosprendyje, visuma sudaro pakankamą pagrindą daryti išvadą, kad S. Ursulas įvykdė jam inkriminuotas veikas ir jis (kartu su bendrininku) pagrįstai nuteistas pagal BK 180 straipsnio 2 dalį (plėšimas įsibrovus į patalpą).
Apeliaciniame skunde S. Ursulas teigia, kad jis nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, nes Marijampolės mieste iš viso nėra buvęs. Jo nuomone, šią versiją patvirtina nukentėjusių parodymų neatitikimai dėl jo išvaizdos (ūgio), aplinkybės, jog nukentėjusiosios jo neatpažino, tik tikėtina, t. y. pagrįsta tik prielaidomis, ekspertų išvada, užfiksuota vaizdų tyrimo ir portretų ekspertizėje, bei melagingi kito nuteisėtojo M. Kovalenkovo parodymai, sąlygoti apelianto nuoširdžių parodymų prieš pastarąjį asmenį kitoje baudžiamojoje byloje. Taigi nuteistasis S. Ursulas apeliaciniu skundu iš esmės ginčija kaltę, įrodymų vertinimą ir apylinkės teismo padarytų išvadų faktinių bylos aplinkybių neatitikimą.
Kolegija konstatuoja, kad šie apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti ir atmestini. Nuosprendyje teismas išdėstė įrodymus, kurių pagrindu padarė pagrįstas išvadas dėl S. Ursulo kaltės ir nusikalstamos veikos aplinkybių. Kaip minėta, byloje surinktų įrodymų vertinimas - išimtinė teismo kompetencija. Kiekvienu atskiru atveju teismas, kurio žinioje yra byla, sprendžia klausimą, kuriuos faktinius bylos duomenis laikyti įrodymais, kuriuos atmesti ir kaip įvertinti jų visumą. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad revizuojamas nuosprendis pagrįstas įrodymais, ištirtais teisiamajame posėdyje, o įvertinus jų visetą, padaryta teisinga išvada dėl S. Ursulo kaltės, padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Ši išvada pagrįsta nukentėjusių ir kito nuteistojo parodymais, specialistų išvadomis (dėl sužalojimų), įvykio vietos ir daiktų apžiūros protokolais, biologinių tyrimų specialisto išvadomis ir vaizdų tyrimo ir portretų ekspertizės išvadomis. Šie duomenys gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Vertindamas įrodymų patikimumą, teismas įvertino visų parodymų turinį, nuoseklumą, kitų bylos įrodymų atitikimą, ir nustatė, jog nuteistieji M. Kovalenkovas ir S. Ursulas, veikdami bendrai grupėje padarė plėšimą, panaudodami specialiai kūnui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. nenustatytos kilmės medžiaga užpildytą dujų balionėlį, iš anksto pasiskirstę vaidmenimis, prieš tai M. Kovalenkovui tarp durų padėjus medžio šakelę, kad būtų galima lengviau pasišalinti iš nusikaltimo vietos, 2010-11-15 įbėgo į juvelyrinių dirbinių parduotuvę, kur S. Ursulas dujų balionėliu purškė į veidus nukentėjusioms pirkėjai O. Šovienei, pardavėjoms J. Kulbokienei, D. Vaitikonienei nenustatytos kilmės medžiaga, taip atimdamas galimybę joms priešintis ir padarydamas nežymius sveikatos sutrikdymus. Tuo metu M. Kovalenkovas betono gabalu išdaužė parduotuvės vitrinos stiklą ir iš ekspozicinio stendo pagrobė 64 vnt. (307,47 g) auksinių grandinėlių, skirtų nešioti ant kaklo moterims ir vyrams, taip bendrais veiksmais pagrobė K. Jasiukevičiaus prekybos įmonei priklausančio turto už 16842,46 Lt. Apylinkės teismas abiejų nuteistųjų veiksmus, panaudojus specialiai kūnui sužaloti pritaikytą daiktą, t. y. dujų balionėlį su nenustatytos kilmės chemine medžiaga, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį kvalifikavo tinkamai, nes kaltinamieji dėl šių S. Ursulo veiksmų betarpiškai veikė iš anksto sutarę bei pasiskirstę vaidmenimis. Be to, apylinkės teismas S. Ursulo teiginius, jog nedalyvavo šiame plėšime teisingai vertino kaip mėginimą išvengti baudžiamosios atsakomybės, nes jo kaltę visiškai patvirtina ne tik M. Kovalenkovo parodymai, bet ir vaizdo bei portretų ekspertizės išvada. Iš pastarosios išvadų matyti, jog apelianto ir lyginamo asmens išorės elementai (veido forma ir ypatumai, antakiai (spalva, plotis, padėtis, kontūras), nosis (aukštis, iškilumas, nugarėlės kontūras iš profilio, galiuko forma, sparnelių aukštis), lūpos (viršutinės lūpos aukštis, lūpų storis), burna, smakras (aukštis, iškilumas (iš profilio), pakraščio kontūras, ypatumai (įdubimas po apatine lūpa) sutampa. Apelianto ir lyginamo asmens išorės elementų sutapimai ekspertų įvertinti kaip tikėtini tik dėl nepakankamo tiriamųjų vaizdų kokybės, neryškių, išplaukusių išorės kontūrų ir kitų duomenų trūkumo, t. y. dėl to, kad tiriamas asmuo su šviesiu gobtuvu vaizdo medžiagoje buvo būtent su daline galvos danga (kepure ir gobtuvu). Kolegijos nuomone, šios išvados nepaneigia ir nukentėjusiųjų parodymai dėl ypač nežymaus vieno iš nusikaltimą padariusio asmens, t. y. apelianto, ūgio neatitikimo, užfiksuoto nukentėjusiųjų parodymuose. Nuteistojo M. Kovalenkovo parodymai patvirtina faktą, kad jis (M. Kovalenkovas) ir S. Ursulas nusikaltimo padaryme dalyvavo. M. Kovalenkovas paaiškino, kad 2010 m. lapkričio mėnesį susipažino su S. Ursulu, nes jam reikėjo pagalbininko nusikaltimui padaryti. Iš anksto su S. Ursulu sutarė nusikaltimo padarymo aplinkybes, tai yra kad S. Ursulas papurkš dujų balionėliu pardavėjoms, o jis (M. Kovalenkovas) išmuš vitrinas ir pagrobs juvelyrinius dirbinius. Teismas nustatė, kad būtent tokia ir buvo įvykių bei nusikaltimo padarymo seka. Todėl teismas turėjo pagrindą tikėti M. Kovalenkovo parodymais, nes jie atitiko ir nukentėjusiųjų parodymus apie nusikaltimo padarymo aplinkybes, nusikaltime dalyvavusių asmenų skaičių, jų atliktus veiksmus. Teisme nuteistasis M. Kovalenkovas patvirtino, kad jis neturi piktumo ir pagrindo apkalbėti S. Ursulą. Taigi, sugretinus visus byloje esančius įrodymus bei įvertinus tai, jog kitam nuteistajam nebuvo priežasčių apkalbėti apeliantą (jis pats ikiteisminio tyrimo metu buvo nurodęs, jog kartu su M. Kovalenkovu buvo nutarę vykdyti plėšimus iš parduotuvių), daroma išvada, kad apeliantas dalyvavo padarant nusikaltimą.
Nukentėjusiųjų aiškinimas dėl asmens, kuris purškė dujas, ūgio, nepaneigia apelianto dalyvavimo nusikaltime, nes įvykio aplinkybės (užpuolimas, dujų purškimas, pakenkimas sveikatai - graužė akis, pasimetimas, šokas, trumpas laikas) nebuvo tos, kurios leido gerai įsidėmėti kaltininkų išvaizdą ir požymius bei tikslų ūgį. Todėl atmestinas apelianto skundo argumentas, kad nukentėjusiųjų parodymai paneigia jo dalyvavimą nusikaltimo padaryme.
Teisus S. Ursulas teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo metu apklaustas M. Kovalenkovas nurodė aplinkybę apie tai, kad su apeliantu susipažino po 2010 m. lapkričio 15 d. Tačiau vertinama ta aplinkybė, kad ikiteisminio tyrimo metu apeliantas apskritai neigė savo dalyvavimą padarius nusikaltimą Marijampolėje, tvirtino, kad parodymus duos teisme (t. 1, b. l. 137-138, 139), o teisme paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymų nenorėjo dėl netinkamo policijos darbuotojų elgesio ir dėl to, kad nenorėjo su jais bendradarbiauti (t. 2, b. l. 112-113). Teisme apklaustas M. Kovalenkovas kaltu prisipažino visiškai, patvirtino aplinkybę, kad nusikaltime dalyvavo jis (M. Kovalenkovas) ir S. Ursulas.
Kolegija sprendžia, jog nuteistasis S. Ursulas pagrįstai pripažintas kaltu įvykdęs plėšimą bendrininkų grupėje, sugadinęs turtą, jo veikos pagal BK 180 straipsnio 2 dalį ir BK 187 straipsnio 3 dalį kvalifikuotos teisingai.
Kolegija daro išvadą, kad nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. Todėl nuteistojo S. Ursulo apeliacinis skundas atmetamas, nuosprendis paliekamas galioti nepakeistas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutarė:
nuteistojo Sergejaus Ursulo apeliacinį skundą atmesti.