- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2011-02-14
- Bylos Nr.
- N-62-444-11
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Ričardas Piličiauskas (pirm.), Antanas Ablingis (pran.), Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 45.6pavadinimo nepavyko patikrinti
- 52.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko (kolegijos pirmininkas) ir Virgilijaus Valančiaus, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimo V. D. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento (toliau – ir Institucija) 2009 m. gegužės 13 d. nutarimu V. D. pripažintas kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 142³ straipsnio 1 ir 6 dalyse, 172 straipsnio 1 dalyje numatytas veikas skiriant už tai subendrintą 750 Lt baudą. Nutarime nurodyta, jog nuobauda skirta už tai, kad V. D. 2009 m. balandžio 23 d., apie 13.45 – 14.33 val., Vytauto pr., Kaune, priešais autobusų stotį rinko reguliarių reisų autobusų stotyje laukiančius keleivius, kuriuos sodino į automobilį „Renault Espace“ ir vežė iš anksto nesudaręs keleivių vežimo sutarties bei neužpildęs keleivių vežimo lapo, taip vykdydamas neatitinkančią Kauno miesto savivaldybės išduotoje licencijoje Nr. 005681, leidžiančioje vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi, nurodytą veiklą, pažeisdamas savo veiksmais Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 punkto reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisių pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 172 straipsnio 1 dalyje. V. D. keleivius ėmė į užimtą taksi savo iniciatyva, bendrakeleiviai nebuvo pažįstami, asmens vairuojamas automobilis neturėjo pramoniniu būdu pagaminto plafono su užrašu „Taksi“, taip pažeisdamas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 10.3 ir 23 punktų reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje. V. D. taip pat vežė keleivius nesilaikydamas nustatyto tarifo, ne pagal taksometro parodymus ir ne pagal nustatytus tarifus, t. y. iš keleivių paėmė 15 litų, iš vieno keleivio - 10 litų prieš važiavimą, taip pažeisdamas Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 29 punkto reikalavimus bei padarydamas pažeidimą, numatytą ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas, išnagrinėjęs V. D. skundą, 2010 m. sausio 18 d. nutarimu Institucijos nutarimą panaikino ir už ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 350 Lt baudą, už ATPK 142³ straipsnio 6 dalyje – 75 Lt baudą, kurias subendrinus skirta 350 Lt bauda.
Teismas konstatavo, jog administracinio teisės pažeidimo protokole kaltinimas už rinkimą ir vežimą keleivių iš gatvių ir aikštelių teritorijų, kurios ribojasi su autobusų stotimis ir kurių teritorijų ribas nustato savivaldybių institucijos, pareiškėjui nėra suformuluotas, nors toks kaltinimas akivaizdžiai matomas iš ginčijamo nutarimo ir atsiliepimo į skundą. Taigi, Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Kauno regiono departamento vyriausiasis specialistas išnagrinėjo administracinę bylą neapibrėžto kaltinimo ribose, toks pažeidimas yra esminis, teismas jo pašalinti negali, todėl praėjus daugiau kaip 6 mėnesiams nuo teisės pažeidimo padarymo dienos ir šio termino nepratęsus, nutarimas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį naikintinas ir byla nutrauktina.
ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymas pasireiškė tuo, jog asmuo keleiviams nustatė 15 litų užmokestį už vežimą ne pagal taksometro parodymus ir ne pagal nustatytus tarifus, nors pagal Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 29 punkto reikalavimus taksi paslaugų tarifus, kurie turi būti nurodyti taksi vairuotojo kortelėje, nustato vežėjas. Vairuotojai už vežimą taksi užmokestį iš keleivių turi imti tik pagal taksometro parodymus. Teismo posėdžio metu liudytojų I. P. ir M. M. parodymais nustatyta, kad jos už kelionę į Vilnių pareiškėjui sumokėjo atitinkamai po 15 ir 10 litų, ir tai buvo galutinis atsiskaitymas, naudojosi pareiškėjo paslaugomis tik todėl, kad tai buvo pigiau. Tokie liudytojų parodymai neprieštarauja jų pačių paaiškinimams, atitinka keleivių D. V. ir N. L. paaiškinimus, todėl teismas atmeta skunde nurodytą aplinkybę, kad keleiviai apmokėjo tik orientacinę kainą, o galutinai turėjo atsiskaityti nuvežus juos į vietą. Teismas nurodė, jog tų pačių aplinkybių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjas pažeidė Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 23 punkto reikalavimus, todėl jo veika pagrįstai kvalifikuota pagal ATPK 142³ straipsnio 6 dalį (nutarime nurodytas klaidingas taisyklių punktas bei straipsnio dalis teisėjų kolegijos vertintini kaip rašymo apsirikimai).
III.
Nesutikdamas su Kauno apygardos administracinio teismo nutarimu, V. D. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimo dalį, pagal kurią jis nubaustas už ATPK 142³ straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, panaikinti ir šioje dalyje bylą nutraukti. Apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas nevertino tai, kad už važiavimą taksi mieste atsiskaitoma kelionei pasibaigus, važiuojant už miesto, orientacinę kelionės kainą keleivis turi apmokėti iš anksto, o galutinai atsiskaito nuvežus į vietą. Tvirtina, jog tokios Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 36 punkte įtvirtintos nuostatos netyrė ir neargumentavo. Mano, jog nubaustas remiantis tik prielaidomis.
Atsiliepdama į apeliacinį skundą Valstybinė kelių transporto inspekcija prie Susisiekimo ministerijos prašo jį atmesti iš esmės palaikydama Kauno apygardos administracinio teismo nutarimo motyvus. Papildomai nurodo, jog keleivių rinkimo vieta bei laikas, galutinė kelionės kaina rodo, jog pareiškėjas keleivius vežė ne pagal jų nurodytą maršrutą, ne pagal nustatytą tarifą ir juos ėmė į užimtą taksi savo iniciatyva. Pažymi, jog teismo nutarimo dalis dėl ATPK 172 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto pažeidimo neteisėta, nes iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matyti suformuluotas kaltinimas už tai, kad asmuo rinko reguliarių reisų autobusų stotyje laukiančius keleivius, kuriuos sodino į savo automobilį ir vežė, taip pažeisdamas Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Teigia, jog teismas nukrypo nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotos praktikos. Nurodo, jog licencijos vežti taksi turėjimas savaime nereiškia, kad keleiviai vežami būtent tokiais reisais, nes šiuo atveju pareiškėjas praktiškai neįvykdė nei vieno reikalavimo, privalomo keleivių vežimui taksi. Pažymi, jog teismas nemotyvavo, kuom remiantis nustatė, kad nuobaudos skyrimo terminas pagal ATPK 172 straipsnio 1 dalį yra pasibaigęs, o dėl tuo pačiu metu fiksuotų pažeidimų, įtvirtintų ATPK 142³ straipsnio 1 ir 6 dalyse, ne, taip pat iš nutarimo neaišku, kokiu pagrindu byla tam tikroje dalyje buvo nutraukta.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į Administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio nuostatas bei tai, kad apeliacinį skundą teikia administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir kad dėl to apeliacinės instancijos teismo sprendimu jo teisinė padėtis negali būti bloginama (non reformatio in peius principas), administracinę bylą tikrina toje dalyje, kurioje jis patrauktas administracinėn atsakomybėn. Atitinkamai atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai, liečiantys ne šiai bylai aktualius klausimus, nenagrinėti.
ATPK 142³ straipsnis numato administracinę atsakomybę už atitinkamus keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi taisyklių pažeidimas. Taigi šiuo atveju pirmiausia nustatytina, ar V. D. tokias paslaugas apskritai teikė.
Keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais taksi taisyklių 8.2 punkte numatyta, jog taksi paslauga – keleivio ir bagažo vežimas taksi, keleivio laukimas su įjungtu taksometru, važiavimas pagal iškvietimą – užsakymą, keleivių laukimas taksi stotelėje. Šiuo atveju iš bylos medžiagos matyti, kad apeliantas dirba UAB „Delita“, turinčioje kelių transporto veiklos licencijos kortelę, leidžiančią vežti keleivius lengvaisiais automobiliais taksi (b. l. 19), vairuotoju, 2009 m. balandžio 23 d. rinko savo iniciatyva ir vežė keleivius į Vilnių iš Kauno autobusų stoties, vežė ne pagal taksi skaitliuko rodmenis ir dėl to ginčo nėra. Taigi, įvertinus byloje surinktus įrodymus, darytina išvada, kad apeliantas 2009 m. balandžio 23 d., apie 13.45 – 14.33 val., Vytauto pr., Kaune, taksi paslaugų neteikė, todėl ir už minėtų taisyklių pažeidimus (ATPK 142³ straipsnis) V. D. atsakomybėn patrauktas nepagrįstai. Pažymėtina, jog tokia pozicija vertinant keleivių vežimo lengvaisiais automobiliais-taksi paslaugas jau suformuota Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo bylose (žr. nutartis bylose Nr. N438-1619/2010, N444-1933/2010).
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, darytina išvada, jog Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimas neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo byla, nesant pažeidimo sudėties, nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 2 punktu,
nutaria:
V. D. apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2010 m. sausio 18 d. nutarimą panaikinti, administracinio teisės pažeidimo bylos, iškeltos V. D. pagal ATPK 142³ straipsnio 1 ir 6 dalis, teiseną nutraukti.
Nutarimas neskundžiamas.