Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio (pranešėjas),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. L. bei A. L. (A. L. ) apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendžio, kuriuo:

R. L. pripažinta kalta pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteista laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. L. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 10 (dešimčiai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

Iš R. L. priteista 195, 70 (vienas šimtas devyniasdešimt penki litai, septyniasdešimt centų) Lt Lietuvos logistikos centro naudai už automobilio Mercedes Benz, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) saugojimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apyagardos teismas nustatė, kad R. L. 2008 m. spalio mėnesį, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti ir veikdama kartu su A. L. , įgijo 17,888 g miltelių, kurių sudėtyje yra labai didelis kiekis - nemažiau kaip 10,128 g narkotinės medžiagos - heroino, kurios dalį - 0,270 g narkotinės medžiagos – heroino 2008 m. spalio 22 d., apie 19.21 val., bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), R. L. už 180 Lt pardavė NVIM dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. l, kitas nenustatytas dalis išplatino nenustatytiems asmeninis. Kitą dalį - 0,071 g narkotinės medžiagos - heroino ji, kartu su A. L. laikė R. L. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o likusią dalį - 9,787 g minėtos narkotinės medžiagos ji kartu su A. L. laikė pastarojo bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini)iki 2008 m. lapkričio 11 d., kai tą pačią dieną, 17.15 val., dalį - 2,581 g narkotinės medžiagos - heroino ji paėmė iš A. L. buto ir laikydama su savimi automobiliu Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki 17.30 val., kai Vilniuje, Pergalės g., buvo sulaikyta policijos pareigūnų, kurie Vilniaus apskrities VPK NTV NKS tarnybinėse patalpose tą pačią dieną, 19.30 val., atliktos asmens kratos metu rado ir paėmė. Kitą dalį - 7,206 g narkotinės medžiagos - heroino A. L. laikė su savimi iki tos pačios dienos – 2008 m. lapkričio 11 d., kai 18.15 val., Vilniuje, prie Pelesos g. 39 namo buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie atliktos jo - A. L. asmens kratos metu rado ir paėmė dalį - 1,794 g minėtos narkotinės medžiagos, o kitą dalį - 5,412 g narkotinės medžiagos - heroino policijos pareigūnai rado ir paėmė tą pačią dieną 18.55 val., atliktos kratos metu A. L. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), po ko tą pačią dieną, t. y., 2008 m. lapkričio 11 d., 21.40 val. atliktos kratos metu R. L. bute, esančiame Vilniuje, (duomenys neskelbtini), buvo rasta ir paimta likusi dalis - 0,071 g narkotinės medžiagos - heroino.

Skirdamas bausmę apeliantui, apygardos teismas nepagrįstai neatsižvelė į sunkią A. L. šeimos padėtį. Jo sutuoktinė yra po operacijos, šeimoje yra trys vaikai, kuriuos reikia išlaikyti bei prižiūrėti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų R. L. ir A. L. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

Liudytojas R. J. apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 11 d. sulaikius R. L. , ji buvo pristatyta į VPK Narkotikų kontrolės skyrių, kur pareigūnė L. M. atliko pirminę nuteistosios asmens apžiūrą. Įtarus, kad R. L. narkotines medžiagas gali slėpti lytiniuose organuose, buvo nutarta atikti jos ginekologinę apžiūrą Vilniaus gimdymo namuose. Apžiūrint R. L. ginekologiškai, dalyvavo policijos pareigūnės L. M. , E. V. , teismo medicinos ekspertas J. M. Paliulis bei Vilniaus gimdymo namų personalo darbuotoja. Pats liudytojas R. J. patvirtino nebuvo užėjęs į patalpas R. L. ginekologinės apžiūros metu. Taip pat patvirtino tai, kad iš R. L. makšties išskyros DNR tyrimui nebuvo paimtos. Ginekologinės apžiūros metu pas R. L. nebuvo rastos draudžiamos medžiagos, todėl ji buvo parvežta atgal į VPK patalpas. Ten dar kartą buvo atlikta nuodugni R. L. asmens ir drabužių apžiūra, kurios metu R. J. nuteistosios striukės rankogalyje rado šlapią polietileninį maišelį, kuriame buvo supakuoti penki paketai su baltos spalvos milteliais, kaip vėliau paaiškėjo – narkotine medžiaga. Liudytojas R. J. savo parodymuose teigė, kad šį paketą nuteistoji po sulaikymo galimai slėpė burnoje, kadangi jis buvo visas šlapias, matėsi, kad ant jo yra žmogaus seilės. Važiuojant iš gimdymo namų R. L. antrankiai buvo užsegti priekyje, todėl ji turėjo galimybę iš burnos paketą išimti ir paslėpti jį striukės rankogalyje. Be to, tą aplinkybę, kad R. L. paketą su narkotine medžiaga galimai slėpė burnoje, liudytojo teigimu, patvirtina tai, kad nuo sulaikymo iki narkotinės medžiagos suradimo nuteistoji R. L. buvo nekalbi, o vos tik suradus paketą, ji pradėjo rėkti ir koneveikti policijos pareigūnus (t. 5 b.l. 97-100). Tokius liudytojo R. J. parodymus patvirtina ir policijos pareigūnių L. M. bei E. V. parodymai. Apeliacinės instancijos teisme apklausta liudytoja L. M. paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 11 d. sulaikius R. L. , VPK Narkotikų kontrolės skyriuje buvo atlikta pirminė jos asmens apžiūra, po kurios nuspręsta sulaikytąją apžiūrėti ginekologiškai Vilniaus gimdymo namuose. Patalpoje, kurioje atlikta apžiūra, buvo ekspertas J. M. Paliulis ir policijos patrulė E. V. . Liudytoja L. M. tuo metu buvo šalia esančiame kabinete, kur pildė asmens apžiūros protokolą. Liudytoja teigė, kad iš nuteistosios lyties organų tepinėlis paimtas nebuvo. L. M. dar prieš apžiūrą informavo ekspertą J. M. Paliulį, kad tokio tepinėlio imti nėra būtinybės. Grįžus į VPK patalpas, toliau buvo tęsiama R. L. asmens apžiūra. Apžiūrėjęs R. L. striukę, jos rankogalyje pareigūnas R. J. surado šlapią paketą, kuriame buvo supakuoti penki mažesni paketėliai (t. 5 b.l. 93-96). Liudytoja E. V. savo parodymuose patvirtino, kad dalyvavo apžiūrint nuteistąją R. L. Vilniaus gimdymo namuose. Ginekologinės apžiūros metu pas nuteistąją nieko rasta nebuvo. Ar buvo paimti tepinėliai iš R. L. lytinių organų liudytoja nepamena, tačiau jai asmeniškai jokie tepinėliai perduoti nebuvo. Apžiūros metu R. L. buvo nekalbi, į klausimus atsakydavo tik “taip” arba “ne”. Grįžus į VPK patalpas, liudytoja kartu su tyrėja L. M. gėrė arbatą, kuomet į kabinetą užėjo tyrėjas R. J. ir pasakė, kad pas R. L. surado narkotinių medžiagų (t. 5 b.l. 96). Apklaustas apeliacinės instancijos teisme ekspertas J. M. Paliulis patvirtino dalyvavęs R. L. ginekologinėje apžiūroje, taip pat nurodė, kad užduotis dėl tepinėlio paėmimo iš R. L. lytinių organų pateikta nebuvo (t.5 b.l. 91-93). Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. 140-(9102)-IS1-4186 matyti, kad tyrimo atlikimui specialistams buvo pateikti R. L. seilių lyginamasis pavyzdys, polietileninė plėvelė ir penki bespalvio plastiko maišeliai. Atlikus DNR tyrimą nustatyta, kad ant tirti pateiktų penkių maišelių ir polietileninės plėvelės, paimtų 2008 m. lapkričio 11 d. asmens kratos metu iš R. L. , rastų žmogaus biologinių pėdsakų genotipas sutampa su R. L. genotipu. Apeliacinės instancijos teisme apklausta šią išvadą davusi specialistė D. Kairienė patvirtino savo išvadas ir papildomai paaiškino, kad tyrimui pateikti objektai ir lyginamieji pavyzdžiai buvo tinkamai supakuoti, įpakavimai perduodant juos specialistams pažeisti nebuvo.

Taigi, pirmiau aptartais duomenimis paneigiama nuteistosios R. L. versija, pagal kurią ginekologinės apžiūros metu buvo paimtas tepinėlis iš apeliantės lytinių organų ir užteptas ant paketų su narkotinėmis medžiagomis, tokiu būdu suklastojant DNR tyrimus. Visi apklausti pareigūnai ir ekspertas J. M. Paliulis kategoriškai patvirtino, kad tokie lyginamieji pavyzdžiai ginekologinės apžiūros metu paimti nebuvo. Nuteistoji R. L. savo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodo, kad policijos pareigūnų parodymais tikėti negalima, kadangi jie apeliantę apkalba kerštaudami. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius duomenis, konstatuoja, jog nėra jokio pagrindo išvadai, kad policijos pareigūnai nuteistąją R. L. kaltinančius parodymus davė siekdami susidoroti, patraukiant ją baudžiamojon atsakomybėn. Iš pirmiau aptartų policijos pareigūnų parodymų matyti, kad R. L. jiems buvo žinoma kaip narkotikų prekeivė. Jos atžvilgiu buvo atliekamas ilgalaikis operatyvinis tyrimas, o jo metu surinkti duomenys buvo realizuoti pradėjus ikiteisminį tyrimą šioje byloje. Atlikus kratas R. L. ir A. L. namuose bei jų asmens kratas, turėta informacija visiškai pasitvirtino. Juolab, kad policijos pareigūnų parodymus apie tai, kad ginekologinės apžiūros metu iš R. L. lytinių organų tepinėlis paimtas nebuvo, patvirtino apeliacinės instancijos teisme apklausta Vilniaus gimdymo namų gydytoja M. D. , dalyvavusi apeliantės apžiūroje. Ji patvirtino, kad tepinėlis iš R. L. lytinių organų paimtas nebuvo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti šios liudytojos parodymais, kadangi iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. D. nei su apžiūroje dalyvavusiais policijos pareigūnais, nei su R. L. anksčiau pažįstama nebuvo.

Taigi, pirmiau aptartais bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad nuteistoji R. L. disponavo labai dideliu kiekiu (10, 128 g) narkotinės medžiagos – heroino, laikydama jį įvairiose vietose: 0, 270 g heroino laikė savo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2008 m. spalio 22 d., kuomet šią narkotinę medžiagą pardavė įslaptintam liudytojui Nr.1; 0, 071 g heroino laikė savo bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuomet kratos metu ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų; 9, 787 g heroino kartu su nuteistuoju A. L. laikė pastarojo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuomet dalis (2, 581 g) šios narkotinės medžiagos buvo surasta ir paimta R. L. asmens kratos metu, A. L. asmens kratos metu (1, 794 g) ir A. L. gyvenamosios vietos kratos metu (5, 412 g).

BK 260 straipsnio 3 dalis, pagal kurią pripažinta kalta R. L. , nustato baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekiu. Šiame straipsnyje numatyti įrodinėtini nusikaltimo sudėties objektyvieji požymiai yra nusikalstama veika – neteisėtas labai didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimas, perdirbimas, įgijimas, laikymas, gabenimas, siuntimas, pardavimas ar kitoks platinimas. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas esant kaltininko tiesioginei tyčiai. Už šių veiksmų padarymą asmuo atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat nors apytikriai suprato, koks yra jų kiekis.

Kaip pagrįstai nurodo R. L. savo apeliaciniame skunde, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių manyti, kad pati nuteistoji vartoja narkotines ar psichotropines medžiagas ir kad minėtą kiekį heroino ji laikė asmeniniam vartojimui. Tačiau pirmiau aptarti bylos duomenys leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos R. L. disponavo turėdama tikslą ją išplatinti (parduoti). Tai patvirtina byloje nustatytos aplinkybės: dalies narkotinės medžiagos pardavimas įslaptintam liudytojui Nr. 1; heroino svėrimas ir pakavimas į mažesnius kiekius, atitinkančius asmeniniam vartojimui reikalingus kiekius; R. L. kriminalinė praeitis. Įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog apeliantės aiškinimas, pagal kurį labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – heroino buvo skirtas išimtinai tik sergančios Z. A. gydymo tikslams, yra naivus ir neįtikinamas. Byloje surinkti duomenys apie tai, kad R. L. buvo žinoma kaip asmuo, prekiaujantis narkotinėmis medžiagomis, tai, kad buvo rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos bei duomenys apie R. L. ankstesnę kriminalinę patirtį leidžia daryti pagrįstą išvadą, jog R. L. neteisėtai disponuodama labai dideliu kiekiu heroino veikė tiesiogine tyčia. Todėl R. L. nusikalstama veika pagrįstai ir teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

Pagal nusistovėjusią teismų praktiką, BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas vertinamas kaip vienas tęstinis nusikaltimas, jei tam tikri veiksmai – neteisėtas gaminimas, pardavimas, laikymas ar kt., buvo padaryti ne vieną kartą, bet atlikti pagal vieną sumanymą, turint konkretų tikslą, siekiant tam tikro apibrėžto rezultato, pavyzdžiui, kai pagal susitarimą su pardavėju asmuo vieną kartą nupirktas narkotines ar psichotropines medžiagas iš jo atsiima dalimis ne vienu metu, kai asmuo sumanęs pasigaminti tam tikrą medžiagų kiekį, jas gamina kelis kartus, kai kartą įsigijęs medžiagų turėdamas tikslą parduoti, jas pardavinėja, ne vieną kartą parduodamas dalimis vienam ar keliems asmenims ir pan. Esant tęstiniam nusikaltimui, narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis yra sumuojamas ir asmuo atsako pagal BK specialiosios dalies straipsnį, numatantį baudžiamąją atsakomybę už visą neteisėtai disponuojamą narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekį.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad pati R. L. narkotinių ar psichotropinių medžiagų nevartoja. Iš pirmiau aptartų duomenų matyti ir tai, kad R. L. pardavė narkotines medžiagas asmeniui, kuris kaip vėliau tapo žinoma, veikė pagal NVIM. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visą jai inkriminuotą narkotinės medžiagos – heroino kiekį apeliantė įgijo turėdama vieningą tyčią jį išplatinti. Vadinasi, visi jos nusikalstami veiksmai – labai didelio kiekio heroino laikymas, atskirų jo dalių gabenimas, buvo atlikti pagal vieną sumanymą. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad R. L. nusikalstami veiksmai pagrįstai kvalifikuoti kaip vienas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas tęstinis nusikaltimas.

Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas R. L. kalta ir nuteisdamas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, be kita ko nustatė, kad ji ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu nenustatytomis aplinkybėmis ir nenustatytu laiku, neteisėtai įgijo labai didelį kiekį – 10, 128 g narkotinės medžiagos – heroino ir nenustatytą dalį šios narkotinės medžiagos nenustatytomis aplinkybėmis išplatino nenustatytiems asmenims.

BPK 305 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės: jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės. BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikalaujama, kad nuosprendžio aprašomojoje dalyje būtų nurodomi įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais remiantis teismas atmetė kitus įrodymus. Kaip jau buvo minėta pirmiau, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis alternatyviomis veikomis – gaminimu, perdirbimu, įgijimu, laikymu, gabenimu, siuntimu, pardavimu ar kitokiu platinimu. Bet kurios iš šių alternatyvių veikų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Šioje byloje teismas, pripažindamas R. L. kalta dėl neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo nenustatytu laiku ir nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytos dalies šios narkotinės medžiagos išplatinimo nenustatytiems asmenims, šių nuostatų nesilaikė. Nuosprendyje visiškai nenurodyta kada, iš kokio asmens apeliantė narkotines medžiagas įgijo ir kokiomis aplinkybėmis bei kokią dalį šios narkotinės medžiagos išplatino. Labai didelio kiekio narkotinių medžiagų įgijimo ir dalies jos išplatinimo faktas nebuvo nustatytas jokiais byloje surinktais duomenimis. Pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog R. L. labai didelį kiekį narkotinių medžiagų įgijo ir nenustatytą dalį jos išplatino nenustatytiems asmenims, neatitinka faktinių byloje nustatytų aplinkybių. Todėl šie R. L. inkriminuoti BK 260 straipsnio 3 dalies objektyvieji požymiai iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintini.

Tačiau, net ir pašalinusi iš kaltinimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pirmiau minėtus objektyviuosius požymius apeliantės veikoje, jai paskirtoji laisvės atėmimo bausmė nemažintina. Byloje nenustatyta nei R. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. R. L. anksčiau teista tris kartus už nusikaltimus, susijusius su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, bausta administracine tvarka. Šios aplinkybės rodo nuteistosios polinkį sistemingai daryti nusikalstamas veikas, susijusias su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Tokio pobūdžio nusikalstamos veikos kelia didelį pavojų žmonių sveikatai ir gyvybei, padeda plisti narkomanijai ne tik tarp suaugusiųjų, bet ir nepilnamečių. Atsižvelgdama į pirmiau nurodytas bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes, ir įvertinusi R. L. skunde nurodytą aplinkybę, kad ji turi sunkiai sergančią seserį, kuriai reikalinga priežiūra, teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliantei pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtoji laisvės atėmimo bausmė dvylikai metų nelaikytina akivaizdžiai per griežta, todėl nešvelnintina.

Dėl nuteistojo A. L. apeliacinio skundo.

Pirmosios instancijos teismas A. L. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nustatęs, kad jis veikdamas bendrai su R. L. įgijo, laikė ir gabeno labai didelį kiekį (10, 128 g) narkotinės medžiagos – heroino. Byloje neginčijamai nustatyta tai, kad 2008 m. lapkričio 11 d. kratos metu pas A. L. namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), policijos pareigūnai surado ir paėmė 5, 412 g narkotinės medžiagos – heroino. Tą pačią dieną A. L. asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė dar 1, 794 g narkotinės medžiagos – heroino. Nuteistasis A. L. šių objektyviais bylos duomenimis nustatytų aplinkybių neneigia, nurodo, kad šias medžiagas jo bute paliko nuteistoji R. L. , nepasakydama, kad tai yra narkotinė medžiaga – heroinas. Apeliantas, neigdamas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties sujektyviojo požymio – kaltės buvimą jo veiksmuose, teigia pagrįstai manęs, kad jo bute palikta medžiaga galėjo būti vaistai, skirti Z. A. gydymui.

Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviaisiais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį bylose dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, svarbią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys.

Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu A. L. parodė, kad keletą mėnesių prieš sulaikymą pas jį į namus atvažiavo R. L. ir atvežė polietileninį maišelį su šviesios spalvos milteliais bei elektronines svarstykles. Paaiškinusi, kad tai yra vaistai, skirti Z. A. gydymui, paprašė apelianto miltelius pasverti ir supilstyti į atskirus maišelius po 1 g. Taip pat R. L. paprašė minėtus miltelius pasaugoti, už tai pažadėdama A. L. atsilyginti pinigais ir maisto produktais. Apeliantas su tokiu pasiūlymu sutiko ir supilstytus į atskirus paketėlius miltelius paslėpė drabužių spintoje. R. L. pati atvažiuodavo pasiimti miltelių arba prašydavo juos atvežti apelianto. 2008 m. lapkričio 11 d. pas A. L. buvo atvykusi R. L. , pasiėmė kelis maišelius su milteliais ir paslėpė juos liemenėlėje. R. L. išvykus, apeliantas nusprendė važiuoti į miestą bei pasiėmė dar tris maišelius, manydamas, kad R. L. gali paprašyti juos atvežti (t. 2 b.l. 141-142, 147-149). Apklaustas pirmosios instancijos teisme nuteistasis A. L. iš dalies pakeitė savo parodymus ir ėmė neigti matęs, kad 2008 m. lapkričio 11 d. R. L. iš jo namų paėmė kelis paketėlius su narkotine medžiaga – heroinu ir paslėpė juos liemenėleje. A. L. tvirtino, kad nežinojo ir negalėjo žinoti, jog R. L. užsiima prekyba narkotinėmis medžiagomis, bei tai, kad jas laiko jo namuose. Tačiau ir šiuose parodymuose apeliantas patvirtino, kad paprašytas R. L. , svėrė narkotines medžiagas, pilstė jas į atskirus maišelius bei slėpė savo namuose (t. 4 b.l. 12-131).

Taigi, nuteistojo A. L. parodymais nustatyta, kad: paprašytas R. L. , jis sutiko savo namuose paslėpti baltos spalvos miltelius, kurie, kaip paaiškino R. L. , yra vaistai, skirti jos sesers gydymui; A. L. atvežtus miltelius pasvėrė elektroninėmis svarstyklėmis ir supilstė į atskirus maišelius po 1 g; paketėlius su milteliais paslėpė drabužių spintoje. Nuteistojo A. L. keliama versija, pagal kurią jis pagrįstai manęs, kad savo bute, paprašytas R. L. , laiko vaistus, visiškai nelogiška ir atmestina, atsižvelgiant į A. L. veiksmus, byloje nustatytus pagal jo paties parodymus ir kitus byloje esančius duomenis. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys į tai, kad apelianto aiškinimas, jog jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie tai, kad R. L. jau ir seniau užsiiminėjo neteisėta prekyba narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, paneigiamas byloje esančiais duomenimis. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nurodė, kad su R. L. dukra N. L. susituokė 2008 metų liepos mėnesį, prieš tai artimai bendravęs su ja maždaug trejus metus. Vadinasi, 2006 m. balandžio 20 d., kuomet Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį R. L. atžvilgiu dėl nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, apeliantas su N. L. jau buvo pažįstami ir artimai bendravo. Todėl visiškai neįtikinamas A. L. aiškinimas, kad jis nežinojo apie R. L. ankstesnius teistumus. Taigi A. L. , būdamas suaugęs, normalaus protinio išsivystymo žmogus, žinodamas apie kriminalinę R. L. praeitį, akivaizdžiai suprato, jog jo bute laikoma medžiaga skirta ne Z. A. gydymo tikslams, o yra narkotinė medžiaga. Šią aplinkybę patvirtina ir apelianto veiksmai – jis miltelius pats pasvėrė, supilstė į atskirus maišelius po 1 g, tokiu būdu paruošdamas juos pardavimui, ir paslėpė drabužių spintoje. Nors A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad legalioje apyvartoje naudojami vaistai jo namuose yra laikomi įvairiose, matomose vietose – ant stalo, sekcijoje ir pan., tačiau negalėjo pateikti logiško paaiškinimo, kodėl R. L. atvežtus miltelius, kuriuos ji taip pat įvardino vaistais, apeliantas, pats, savarankiškai, paslėpė drabužių spintoje, o ne laikė juos kartu su kitais bute esančiais vaistais. Tokie nuteistojo A. L. veiksmai, atsižvelgiant į kitus byloje surinktus duomenis – jo bute laikytų miltelių sudėtį ir paskirtį; R. L. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, - įrodo, kad apeliantas žinojo, jog savo bute laiko ne vaistus, o narkotinę medžiagą, suprato, kad veikia nusikalstamai ir norėjo taip veikti.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad A. L. pagrįstai inkriminuotas ir 2, 581 g narkotinės medžiagos – heroino laikymas, kurią R. L. 2008 m. lapkričio 11 d. iš apelianto namų paėmė ir gabeno iki Pergalės g., Vilniuje, kur buvo sulaikyta policijos pareigūnų. Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. L. dėl šių aplinkybių parodė, kad R. L. jo namuose laikė miltelius, kurie, kaip paaiškėjo ikiteisminiame tyrime, yra narkotinė medžiaga. Taip pat apeliantas šios apklausos metu patvirtino, kad 2008 m. lapkričio 11 d. R. L. buvo atvykusi pas jį ir pasiėmė dalį maišelių su narkotine medžiaga bei paslėpė juos liemenėleje (t. 2 b.l. 147-149). Policijos pareigūnai G. M. ir R. J. pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad 2008 m. lapkričio 11 d. pastebėjo R. L. įeinančią į A. L. butą. Išėjusią iš ten, pareigūnai sekė iki Pelesos g., Vilniuje, kur nuteistoji ir buvo sulaikyta. Tą pačią dieną atliktos asmens kratos metu pas R. L. buvo surasti penki paketėliai, kuriuose, kaip nustatė objektų tyrimą atlikęs specialistas, buvo 2, 581 g narkotinės medžiagos – heroino. Taigi, iš šių duomenų matyti, kad 2008 m. lapkričio 11 d. R. L. buvo užėjusi į butą pas A. L. , iš kur, kaip nurodė pastarasis, pasiėmė paketus su narkotinėmis medžiagomis. Išėjusią iš A. L. buto, pareigūnai R. L. nepertraukiamai stebėjo iki kol ji buvo sulaikyta Pergalės gatvėje. Tą pačią dieną R. L. asmens kratos metu buvo surastos ir paimtos narkotinės medžiagos. Vadinasi, 2, 581 g narkotinės medžiagos – heroino iki 2008 m. lapkričio 11 d. R. L. apsilankymo buvo laikomi A. L. bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuteistasis A. L. savo parodymus apie tai, kad R. L. minimą dieną iš jo paėmė paketus su narkotine medžiaga, pirmosios instancijos teisme pakeitė ir ėmė teigti, kad nematė, kaip R. L. iš jo namų paėmė heroiną ir slėpė jį liemenėlėje. Tačiau šios apklausos metu apeliantas negalėjo nurodyti įtikinamų parodymų keitimo priežasčių. Tuo tarpu A. L. pirmiau aptarti ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai sutampa su kitas byloje esančiais duomenimis, todėl pirmosios instancijos teismas jais rėmėsi pagrįstai.

A. L. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį be kita ko nuteistas ir už tai, kad neteisėtai disponavo – įgijo, laikė ir išplatino: 0, 270 g narkotinės medžiagos – heroino, kurią 2008 m. spalio 22 d. R. L. pardavė NVIM dalyviui; 0, 071 g narkotinės medžiagos – heroino, kuri 2008 m. lapkričio 11 d. atliktos kratos R. L. gyvenamojoje vietoje, esančioje(duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo surasta ir paimta policijos pareigūnų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apygardos teismas padarė išvadą, jog A. L. veikė bendrai su R. L. , todėl neteisėtas disponavimas ir šiomis narkotinėmis medžiagomis – heroinu inkriminuoti A. L. .

Bendrininkavimas yra kelių nusikalstamą veiką darančių asmenų ryšys, atitinkantis įstatyme nustatytus bendrininkavimo požymius. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį, bendrininkavimas yra tyčinis, bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių, pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimo požymiai skirstomi į objektyviuosius ir subjektyviuosius. Įstatyme išskiriami du objektyvieji bendrininkavimo požymiai: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; kelių asmenų veikos bendrumas. Prie subjektyviųjų bendrininkavimo požymių priskiriamas susitarimas daryti nusikaltimą ir tyčia bendrininkauti. Svarbus bendrininkų tyčios aspektas yra tas, kad kiekvienas kaltininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitais asmenimis ir nori taip veikti.

Pirmiau aptartais bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad A. L. ir R. L. , veikdami tiesiogine tyčia, susitarė apelianto namuose laikyti narkotinę medžiagą – heroiną, kurią dalimis pasiimdavo R. L. . Tačiau, byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistųjų susitarimas ir tyčia bendrininkauti apėmė ir disponavimą narkotine medžiaga, kurią 2008 m. spalio 22 d. R. L. pardavė įslaptintam liudytojui Nr. 1 (0, 270 g) ir iki 2008 m. lapkričio 11 d. laikė savo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), Vilniuje (0,071 g). Byloje nėra jokių patikimų duomenų apie tai, kad nuteistasis A. L. žinojo kada ir kokiomis aplinkybėmis R. L. šias narkotines medžiagas įgijo, kokį narkotinių medžiagų kiekį R. L. laikė savo namuose, kam ir kokius kiekius šios narkotinės medžiagos ji turėjo ketinimą realizuoti. Vadinasi, nėra pagrindo išvadai, kad apeliantas turėjo tiesioginę tyčią 0, 071 g narkotinės medžiagos – heroino laikyti R. L. gyvenamojoje vietoje bei 0, 270 g šios narkotinės medžiagos parduoti NVIM dalyviui. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes, konstatuoja, kad A. L. inkriminuotoje veikoje dėl disponavimo 0, 270 g (išplatintų NVIM dalyviui) ir 0, 071 g (rastų kratos metu R. L. namuose) nėra visų būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neiginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes. Visos byloje iškilusios abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai. Nuosprendį priėmęs teismas šių reikalavimų nesilaikė, todėl šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo nuosprendis keistinas.

Kaip jau buvo minėta pirmiau, bylos duomenimis patikimai nustatyta, kad iki 2008 m. lapkričio 11 d. A. L. savo bute, esančiame(duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė 9, 787 g (1, 794 g rastų A. L. asmens kratos metu; 5, 412 g rastų A. L. gyvenamosios vietos kratos metu; 2, 581 g rastų R. L. asmens kratos metu) narkotinės medžiagos – heroino. Vadovaujantis LR Sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijomis, šis kiekis narkotinės medžiagos – heroino laikomas dideliu. Tuo tarpu pagal šias rekomendacijas pripažįstama, kad kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu heroino, kai šios narkotinės medžiagos kiekis viršija 10 g. Byloje surinktais įrodymais patikimai nustatyta ir tai, kad apeliantas šias medžiagas laikė turėdamas tikslą jas platinti. Tokie A. L. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį. Pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų.

Taip pat teisėjų kolegija sprendžia, kad iš kaltinimo A. L. šalintinas objektyvusis požymis – labai didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimas nenustatytomis aplinkybėmis iš nenustatyto asmens, veikiant bendrai su R. L. . Motyvus dėl šio objektyviojo požymio pašalinimo iš kaltinimo apeliacinės instancijos teismas nurodė atsakydamas į nuteistosios R. L. apeliacinį skundą, todėl šioje dalyje jų nekartoja.

Atsižvelgiant į pirmiau išdėstytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta kaltinimo A. L. formuluotė keistina, išdėstant ją taip:

A. L. , veikdamas kartu su R. L. , turėdamas tikslą platinti, savo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), Vilniuje, laikė didelį kiekį – 9, 787 g narkotinės medžiagos – heroino iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuomet apie 17. 15 val., dalį – 2, 581 g narkotinės medžiagos – heroino, R. L. paėmė iš A. L. buto ir laikydama su savimi automobiliu Chrysler Stratus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno Vilniaus miesto gatvėmis iki 17. 30 val., kai Vilniuje, Pergalės gatvėje buvo sulaikyta policijos pareigūnų; kitą dalį – 1, 794 g narkotinės medžiagos – heroino A. L. laikė iki 2008 m. lapkričio 11 d., 18. 15 val., kuomet buvo sulaikytas policijos pareigūnų ir ši narkotinė medžiaga buvo surasta jo asmens kratos metu; 5, 412 g narkotinės medžiagos A. L. laikė savo namuose, esančiuose(duomenys neskelbtini), iki 2008 m. lapkričio 11 d., kuomet ši narkotinė medžiaga buvo surasta ir paimta gyvenamosios vietos kratos metu. Tokie A. L. nusikalstami veiksmai atitinka BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį, todėl jam inkriminuota nusikalstama veika iš BK 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuotina į BK 260 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas A. L. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnyje nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgia į tai, jog apeliantas padarė sunkų nusikaltimą, anksčiau neteistas, baustas administracine tvarka. Byloje nenustatyta nei A. L. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių. Teisėjų kolegija, skirdama bausmę, atsvelgia ir į tai, kad A. L. turi šeimą, mažamečių vaikų, kuriuos išlaiko bei jais rūpinasi. Teismas, atsižvelgdamas į visas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, daro išvadą, kad A. L. skirtina laisvės atėmimo bausmė, lygi BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės minimumui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 3 punktais,

nusprendžia:

Vilniaus apygardos teismo 2009 m. gruodžio 23 d. nuosprendį pakeisti.

A. L. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę – laisvės atėmimą aštuoneriems (8) metams.

R. L. ir A. L. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti įrodytomis pripažintas aplinkybes, kad R. L. ir A. L. , veikdami kartu, narkotinę medžiagą – heroiną įgijo 2008 metų spalio mėnesį nenustatytomis aplinkybėmis bei nenustatytą kiekį šios medžiagos išplatino nenustatytiems asmenims.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.