- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-15
- Bylos Nr.
- e2-290-178/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alvydas Poškus
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Jaukaus būsto meistras“
- Ieškovas
- E. A.
- Kategorijos
- 126.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Poškus teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės (kreditorės) E. A. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutarties civilinėje byloje Nr. B2-1636-826/2014, kuria atsisakyta atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Jaukaus būsto meistras“ iškelti bankroto bylą pagal ieškovės E. A. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Byloje nagrinėjamas klausimas, susiję su bankroto bylos juridiniam asmeniui iškėlimu, įmonės mokumo vertinimu.
Šalies argumentai
Ieškovė E. A. prašė iškelti atsakovui UAB „Jaukaus būsto meistras“ bankroto bylą, paskirti įmonės bankroto administratoriumi UAB „Atenegro“. Reikalavimą iškelti atsakovui bankroto bylą ieškovė motyvavo tuo, kad atsakovas yra skolingas ieškovei jos sumokėtą 12 380 Lt sumą už virtuvinius baldus, kadangi tarp šalių sudaryta 2014-01-30 užsakymo sutartis Nr. KL-B-401-944, kuria atsakovas buvo įsipareigojęs pagaminti, pristatyti ir sumontuoti virtuvinį komplektą, nėra įvykdyta tinkamai. Ieškovė ne kartą kreipėsi į atsakovą dėl ginčo išsprendimo, tačiau atsakovas nepateikė ieškovei konkretaus pasiūlymo dėl skolinių įsipareigojimų įvykdymo, kas kelia abejones atsakovo mokumu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Klaipėdos apygardos teismas 2014-11-21 nutartimi atsisakė iškelti UAB ,,Jaukaus būsto meistras“ bankroto bylą. Teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo atsakovui klausimą, vadovavosi atsakovo pateiktu 2014-09-30 balansu, kurio duomenys patvirtina, kad atsakovo turtas sudaro 361 463 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 124 762 Lt, o po vienerių metų mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 269 771 Lt. Byloje nustatyta, kad pradelstos skolos tiekėjams 2014-10-30 sudaro 28 367,57 Lt, valstybės biudžetui skolų atsakovas neturi, bylų, kuriose atsakovu būtų patrauktas UAB „Jaukaus būsto meistras“, LITEKO duomenimis neiškelta. Konstatavus, kad abejoti balanso duomenimis nėra pagrindo, teismas sprendė, kad atsakovas yra mokus, todėl atsisakyta kelti bankroto bylą. Iš ieškovės atsakovui priteisė 1 500 Lt bylinėjimosi išlaidų.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
Ieškovė E. A. atskirajame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014-11-21 nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas, spręsdamas klausimą dėl bankroto bylos iškėlimo ir įmonės finansinės padėties, nesurinko pakankamai duomenų, iš kurių būtų galima nustatyti realią atsakovo finansinę padėtį ir spręsti dėl jo (ne)mokumo fakto. Teismo nutartis, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, turėtų būti panaikinama, kaip priimta neatskleidus nagrinėjamo klausimo esmės.
2. Teismas, vertindamas įmonės turtinę padėtį, neįvertino trumpalaikio turto (338 612 Lt) realumo, kuris sudaro didžiąją įmonės turto dalį (ar balanse nurodyta trumpalaikio turto vertė yra reali, ar šis trumpalaikis turtas gali būti panaudotas atsiskaitymui su kreditoriais ir pan.). Iš įmonės finansinių dokumentų matyti, kad 2014-09-30 dienai trumpalaikis turtas įkainotas net perpus daugiau nei praėjusiais finansiniais metais, kai trumpalaikį turtą sudarė 128 071 Lt.
3. Teismas neatsižvelgė, kad įmonės įsipareigojimams padidėjus nuo 212 544 Lt iki 394 533 Lt, atsakovas nepateikė teismui detalių duomenų apie atsakovo turimas skolas kreditoriams – kam ir kokias terminais turi grąžinti balanse įrašytą įsipareigojimų sumą. Nepateikdamas visų savo turimų kreditorių sąrašo, atsakovas siekė nuslėpti savo esamą finansinę padėtį bei išvengti galimų kilsiančių padarinių.
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Jaukaus būsto meistras“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašė atskirąjį skundą atmesti ir nutartį palikti nepakeistą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepimą į skundą grindžia šiais argumentais:
1. Teismas buvo pakankamai aktyvus, vadovaudamasis ĮBĮ nuostatomis, įpareigojęs atsakovą pateikti reikiamus dokumentus, todėl apeliantės argumentai dėl teismo pasyvumo nepagrįsti.
Šalies argumentai
2. Apeliantė, teigdama, kad balanse nurodyti duomenys apie trumpalaikį turtą kelia abejonių, nepateikė tam pagrįstų įrodymų. Įmonės balanse nurodyta, kad įmonės trumpalaikį turtą sudaro atsargos, kurios yra būtinos įmonei verčiantis gamybine veikla.
3. Apeliantės argumentas, kad byloje nebuvo pateikti dokumentai, kas sudaro įmonės įsipareigojimus, yra nepagrįstas, kadangi atsakovas pateikė visus dokumentus, kuriuose yra nurodyta informacija apie skolas ir didžioji dalis skolų yra nepradelstos.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, išskyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas išimtis.
Apeliacijos dalyką sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atsisakyta iškelti bankroto bylą, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Žemesnės instancijos teismas
Bankroto bylos nagrinėjamos pagal CPK įtvirtintas taisykles, išskyrus išimtis, nustatytas kitų įstatymų (CPK 1 str. 1 d.). Specialusis įstatymas bankroto bylų nagrinėjimui yra Įmonių bankroto įstatymas (toliau – ir ĮBĮ), o kitų įstatymų nuostatos, susijusios su bankroto procesu, taikomos tiek, kiek jos neprieštarauja ĮBĮ nuostatoms. Pagrindai bankroto bylai iškelti numatyti ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų.
Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar atsakovui UAB „Jaukaus būsto meistras“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Kaip minėta, ĮBĮ kaip vienas iš savarankiškų bankroto bylos iškėlimo pagrindų yra įtvirtintas įmonės nemokumas, kuris apibrėžiamas kaip įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.). Iš šių teisinių nuostatų darytina išvada, kad įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Įmonės nemokumas gali būti nustatytas išanalizavus jos ūkinės finansinės veiklos rezultatus, kurie atsispindi finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikšmės įvertinant realią įmonės finansinę būklę (įmonės balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, kapitalo pokyčių ataskaita, pinigų srautų ataskaita bei aiškinamasis raštas ir kiti įmonės finansinės veiklos rezultatus atspindintys dokumentai). Tuo atveju, jei ištyrus pateiktus ir teismo išsireikalautus įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus paaiškėja, jog įmonė turi pakankamai turto finansiniams įsipareigojimams įvykdyti ir nėra sąlygų įmonės nemokumui konstatuoti, teismas privalo atsisakyti skolininkui iškelti bankroto bylą.
Pirmosios instancijos teismas atsisakė iškelti atsakovui bankroto bylą, įvertinęs aktualius įmonės finansinės atskaitomybės dokumentus ir nurodęs, kad atsakovo pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į jo balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 str. 8 p.), taip pat nenustatė kitų bankroto bylos iškėlimo pagrindų (ĮBĮ 9 str. 7 d.). Iš atsakovo į bylą pateikto aktualaus įmonės 2014-09-30 balanso nustatė, kad atsakovo turtas sudaro 361 463 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudaro – 124 762 Lt. Atsakovo į bylą pateiktas kreditorių sąrašas patvirtina 28 367,57 Lt pradelstas skolas. Teismui prieinamais teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad bylų, kuriose UAB „Jaukaus būsto meistras“ būtų patrauktas atsakovu, nėra. Atsakovo veikla per mokestinį laikotarpį iki 2014-09-30 buvo pelninga, įmonės pelną sudarė 22 589 Lt.
Atskirasis skundas iš esmės grindžiamas aplinkybe, kad teismas, spręsdamas bankroto bylos iškėlimo klausimą, nenustatė įmonės tikrosios finansinės padėties, nes buvo remtasi vien tik abejotinais ir nepagrįstais atsakovo pateiktų finansinių dokumentų duomenimis. Teismui neišsireikalavus, o atsakovui nepateikus objektyvių įrodymų, pagrindžiančių, kas sudaro įmonės trumpalaikį turtą, kuris įvertintas 338 612 Lt bei nepateikus duomenų apie atsakovo turimus įsiskolinimus kreditoriams – kam ir kokiais terminais atsakovas turi grąžinti balanse įrašytą 394 533 Lt įsipareigojimų sumą, anot apeliantės, įmonės mokumo klausimas išspręstas netinkamai. Su tokiais apeliantės argumentais nesutiktina.
Pagal bendrąją taisyklę, faktinė įmonės mokumo būsena turi būti vertinama pagal aktualių (naujausių) finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinių duomenis (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1273/2010, 2013 m. lapkričio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2599/2013). Kadangi nagrinėjant bankroto kėlimo klausimą byloje nebuvo pateikti jokie įrodymai, paneigiantys atsakovo pateiktus finansinės atskaitomybės dokumentus, kreditorių bei debitorių sąrašus, o finansinės atskaitomybės dokumentai pateikti aktualūs bankroto kėlimo dienai (už du 2014 metų ketvirčius), pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų abejoti jų, kaip įrodinėjimo priemonių, patikimumu ar įrodomąja reikšme, pagrįstai šiais duomenimis ir vadovavosi, spręsdamas dėl realios atsakovo finansinės padėties bei jo mokumo. Prielaidų abejoti įmonės finansinių duomenų pagrįstumu neturi ir apeliacinės instancijos teismas. Nors apeliantė kvestionuoja įmonės turto sudėties, t. y. trumpalaikio turto pagrįstumą, tačiau nei bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei teikiant apeliacinį skundą nepateikė jokių objektyvių įrodymų, paneigiančių įmonės trumpalaikio turto sudėties realumą bei balanse nurodytą jo vertę. Atsakovui atsiliepime į skundą nurodžius, kad įmonės trumpalaikį turtą sudaro atsargos, kurios aktualios gamybine veikla užsiimančiai įmonei, apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti įmonės 2014-09-30 dienai sudarytame balanse nurodyta trumpalaikio turto verte. Be to, kiti byloje pateikti duomenys, kad 2014-09-30 dienai įmonė dirbo pelningai (2014-09-30 pelno (nuostolių) ataskaita), 2014-10-27 dienai įmonė buvo sudariusi sutarčių už 88 933 Lt sumą (byloje pateikta lentelė – „sutartys, avansiniai mokėjimai, terminai“) taip pat patvirtina 2014-09-30 įmonės balanse nurodytą atsargų įmonei aktualumą, realiai vykdant įmonės ūkinę veiklą. Dar daugiau, apeliantei kvestionuojant teismo nutarties pagrįstumą argumentu, kad teismas neišsiaiškino balanse įrašytų 394 533 įsipareigojimų sudėties, t. y. kam ir kokiais terminais atsakovas yra skolingas, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad, viena vertus, sprendžiant įmonės nemokumo klausimą aktualus yra pradelstų įsipareigojimų ir turto santykis, o ne visų balanse nurodytų įsipareigojimų dydis, dėl ko būtinas jų detalizavimas, kita vertus, jokių objektyvių duomenų, paneigiančių byloje pradelstų 28 367,57 Lt įsipareigojimų dydžio pagrįstumą, į bylą nėra pateikta, kiti įmonės finansinių dokumentų duomenys taip pat nepaneigia jų teisingumo ar prieštaringumo įrodymų visumai.
Civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas reiškia, jog pačios šalys turi pareigą įrodinėti tas aplinkybes, kuriomis jos remiasi savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 str., 178 str.). Atsižvelgiant į tai, kad įmonių nemokumo klausimai turi reikšmės bei įtakos ne tik verslui, bet ir visai visuomenei, teismas, spręsdamas ieškinio dėl bankroto bylos iškėlimo pagrįstumo klausimą, taip pat turi būti aktyvus ir gali savo iniciatyva rinkti įrodymus tam, kad tinkamai atskleistų įmonės pradelstų įsipareigojimų bei į jos balansą įrašyto turto vertės santykį, iš kurio galima spręsti apie įmonės mokumą/nemokumą. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas buvo pakankamai aktyvus, spręsdamas įmonei bankroto bylos iškėlimo klausimą, 2014-10-16 nutartimi bei pranešimu įpareigojęs atsakovą pateikti įmonės finansinius dokumentus, išsireikalavęs duomenis iš VĮ „Registrų centras“, reikalingus teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti įmonės turtą ir pan., todėl apeliantės argumentas, kad teismas nebuvo pakankamai aktyvus ir nutartis priimta neatskleidus nagrinėjimo klausimo esmės, atmestinas kaip nepagrįstas.
Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, kad remiantis įmonės aktualiais balanso duomenimis, nemokumo konstatuoti nėra teisinio pagrindo, o 2014-09-30 pelno (nuostolių) ataskaitos duomenys dėl įmonės pelno 22 589 Lt sumai iš dalies pagrindžia gerėjančią įmonės veiklą, lyginant su praėjusių 2012 ir 2013 metų finansinių metų įmonės veiklos nuostolingumu (atitinkamai 46 202 Lt ir 32 173 Lt), skolų valstybės ir savivaldybės biudžetams įmonė neturi, yra priimtas vienintelio akcininko 2014-09-01 sprendimas padidinti įstatinį kapitalą nuo 10 000 Lt iki 110 000 Lt, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutarė, kad pakankamo pagrindo išvadai, jog UAB „Jaukaus būsto meistras“ yra nemoki, nėra. Formuojamoje teismų praktikoje pasisakyta, kad vien formalus pagrindų iškelti bankroto bylą konstatavimas ne visada sudaro pagrindą bankroto bylos iškėlimui. Pavyzdžiui, jei įmonė ir balansuoja žemiau nemokumo ribos, bet vykdo veiklą ir pateikia įrodymus apie pakankamai pagrįstas teigiamas perspektyvas, bankroto byla gali būti nekeltina (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. rugpjūčio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1949/2013, 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2615/2013).
Pažymėtina ir tai, kad teisminėje praktikoje yra konstatuota, jog kreditoriaus kreipimasis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo laikytinas ultima ratio gynybos priemone, kai išnaudoti visi pažeistų teisių gynimo būdai ir jie nedavė jokio teigiamo efekto, nes bankroto bylos iškėlimas susijęs su neigiamais teisiniais padariniais įmonei – skolininkui, t. y. apribojama jo veikla (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-249/2010). Lietuvos apeliacinis teismas taip pat yra išaiškinęs, kad bankroto bylos inicijavimas negali būti taikomas kaip paslėptas ginčijamos skolos išieškojimo būdas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-940/2012, 2012 m. balandžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-942/2012 ). Nagrinėjamu atveju kreditore save laikanti apeliantė nėra kreipusis į teismą ginčo teisenos tvarka, o kaip skolos išieškojimo būdą pasirinko bankroto bylos inicijavimą atsakovui, nepateikdama teismui objektyvių įrodymų, pagrindžiančių atsakovo nemokumą, vengimą atsiskaityti su kreditoriais ar kitas aplinkybes, sudarančių pagrindą bankroto bylai iškelti.
Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, netenkindamas ieškovės prašymo dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovui, bylą iš esmės išsprendė teisingai, nes byloje nenustatytos sąlygos bankroto bylai iškelti. Tokiu atveju skundžiama nutartis paliktina nepakeista, o atskirasis skundas atmestinas (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Dėl bylinėjimosi išlaidų
Atsakovas UAB „Jaukaus būsto meistras“, teikdamas atsiliepimą į atskirąjį skundą, prašo teismo priteisti 1 500 Lt (434,43 Eur) teisinių paslaugų išlaidų. Apeliantės atskirąjį skundą atmetus, atsakovo naudai iš apeliantės E. A. priteistina 150 Eur už atstovavimą (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 93 str. 2 d., 98 str.), atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato arba advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo 8.15 punkto nuostatą.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį palikti nepakeistą.
Priteisti iš E. A., a.k. (duomenys neskelbtini) uždarajai akcinei bendrovei „Jaukaus būsto meistras“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), 150 (vieną šimtą penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų.