- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-04-23
- Bylos Nr.
- AS-552-301-12
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-0713-2012-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dalia Višinskienė (pirm.), Ramūnas Gadliauskas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Pareiškėjas
- R. K.
- Atsakovas
- Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Gadliausko (pranešėjas), Irmanto Jarukaičio ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka nagrinėdama pareiškėjo R. K. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. K. skundą atsakovui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos, dėl įsakymo panaikinimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I.
Pareiškėjas R. K. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymą Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-99 (toliau – ir Įsakymas).
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. kovo 7 d. nutartimi atsisakė priimti R. K. skundą, kadangi pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, kad jis pasinaudojo ikiteismine ginčo nagrinėjimo tvarka (Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Teismas nurodė, kad remiantis Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalimi, skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Todėl vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 25 straipsnio 1 dalimi ir Žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjo keliamam ginčui privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Kadangi pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, patvirtinančių, kad jis , nesutikdamas su skundžiamu 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-99 , kreipėsi į NŽT, jo skundą priimti atsisakė.
III.
Atskiruoju skundu pareiškėjas R. K. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį ir skundo priėmimo klausimą išspręsti iš esmės.
Nurodo, kad NŽT 2012 m. gruodžio 13 d. raštu Nr. 1SS-(9.5)- 3121 nurodė, kad pavedė Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui išbraukti pareiškėją iš NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2)-2744 patvirtinto sąrašo piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę iš valstybės Vilniaus rajono Dūkštų seniūnijos Dūkštų kadastro vietovėje. Pažymi, kad 2012 m. vasario 7 d. pareiškėjo įgaliotam asmeniui žemėtvarkos skyriuje buvo įteiktas 2012 m. sausio 16 d. žemėtvarkos skyriaus raštas, kuriuo pareiškėjas informuotas, kad atsižvelgiant į NŽT Žemės tvarkymo kontrolės skyriaus 2011 m. gruodžio 13 d. raštą Nr. TR-(5.34)-161, Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2012 m. sausio 11 d. įsakymu Nr. 48VĮ- (14.48.2.)-99 buvo pakeistas Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. birželio 27 d. įsakymas Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-2744 „Dėl piliečių, pageidaujančių gauti žemę, mišką, vandens telkinį nuosavybėn neatlygintinai, pirkti žemę iš valstybės Dūkštų kadastro vietovėje, Vilniaus rajone, sąrašo patvirtinimo“, išbraukiant iš 1 priedo 8 eiliškumo grupės 5 eilutėje įrašytą R. K., ir parengta Marijampolės apskrities viršininko 2007 m. sausio 16 d. patvirtinta išvada Nr. ZI-6608 „Dėl žemės, miško, vandens telkinio perdavimo neatlygintinai nuosavybėn“ negali būti tenkinama Dūkštų seniūnijoje, Dūkštų kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projekte, paskelbtame NŽT Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo 2011 m. gegužės 6 d. įsakymu Nr. 48VĮ-(14.48.2.)-1760. Teismas, atsisakydamas priimti skundą, nurodė, kad pareiškėjas turėtų Nacionalinei žemės tarnybai skųsti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriaus vedėjo įsakymą, kurį pastarasis priėmė šios tarnybos nurodymu. Mano, kad šioje situacijoje Nacionalinė žemės tarnyba, laikantis ikiteisminės ginčo nagrinėjimo tvarkos, spręsdama ginčą dėl nurodytos situacijos, jau priėmė sprendimą ir nurodė jį privalomai vykdyti Vilniaus rajono žemėtvarkos skyriui. Todėl skundžiamas Įsakymas priimtas būtent po Nacionalinės žemės tarnybos tyrimo ir nurodymo, todėl toks tyrimas ir teritoriniam žemėtvarkos skyriui privalomai vykdytinas sprendimas laikytinas ikiteisminiu ginčo sprendimu ir bet koks pakartotinis tyrimas būtų tik formalus ir beprasmis.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas netenkintinas.
Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos turi būti realizuojama laikantis procesiniuose įstatymuose nustatytos kreipimosi į teismą tvarkos, kurią įtvirtina Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 22–24, 32–33 straipsniai. Be to, būtina laikytis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalyje nustatytų teisės kreiptis į administracinį teismą prielaidų ir šios teisės tinkamo realizavimo sąlygų. Asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą teisminės gynybos tik tada, kai laikosi tai bylų kategorijai įstatymų nustatytos bylos išankstinio nagrinėjimo ne per teismą tvarkos. Jei šios tvarkos nesilaikoma, teismas atsisako priimti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas), o jei byla jau iškelta ir tokia tvarka nebegalima pasinaudoti – nutraukia bylą (ABTĮ 101 straipsnio 7 punktas), kitu atveju skundą palieka nenagrinėtą (ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-168/2009).
Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos pagal atskirąjį skundą dalykas yra tai, ar pareiškėjo skunde suformuluoti reikalavimai priklauso kategorijai tokių bylų, kurioms yra nustatyta išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka.
ABTĮ 25 straipsnio 1 dalimi nustatyta, kad prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 18 straipsnio 2 dalis, numato kad skundus dėl žemės reformos metu suformuotų žemės sklypų tinkamumo, žemės privatizavimui, nuomai ir perdavimui neatlygintinai naudotis parengtų dokumentų ir įstatymų bei kitų teisės aktų reikalavimų neatitikties iki sprendimo dėl valstybinės žemės įsigijimo, nuomos ar perdavimo neatlygintinai naudotis priėmimo nagrinėja Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniai padaliniai. Kadangi ginčas byloje kilęs nuosavybės teisių atkūrimo procese iki sprendimo dėl nuosavybės teisių atkūrimo priėmimo ir nebaigus nuosavybės teisių atkūrimo procedūrų, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad klausimas dėl Įsakymo panaikinimo (pakeitimo) turėjo būti nagrinėjamas Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio padalinio.
Kaip minėta, nurodytuose teisės aktuose reglamentuota išankstinio ginčų nagrinėjimo ne per teismą tvarka yra privaloma, todėl pareiškėjo atskirojo skundo argumentai, kuriais remiantis pareiškėjas nepripažįsta, kad šiuo atveju išankstinio bylos nagrinėjimo ne teismo tvarka buvo privaloma, kadangi skundžiamą Įsakymą Vilniaus rajono žemėtvarkos skyrius priėmė pačios Nacionalinės žemės tarnybos pavedimu, laikytini nepagrįstais.
Byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiškėjas pasinaudojo minėta tvarka, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisėtai atsisakė priimti nagrinėti pareiškėjo skundą (ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 3 punktas).
Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl tenkinti atskirąjį skundą ir ją panaikinti pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
pareiškėjo R. K. atskirojo skundo netenkinti. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. kovo 7 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.