Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-05-31 · Civilinė byla Nr. e2S-165-258/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2017-03-22Vilniaus apygardos teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2017-05-31Vilniaus apygardos teismas
  3. ApeliacijaSprendimas · 2018-06-15Vilniaus apygardos teismas
  4. Atskirasis skundasNutartis · 2018-09-25Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-05-31
Bylos Nr.
e2S-165-258/2017
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-11351-2016-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Rita Kisielienė
Atsakovas
UAB „KAZAND“
Kategorijos
  • 3.1.18.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. e2S-165-258/2017Teisminio proceso Nr. 2-68-3-11351-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.4.; 3.3.2.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gegužės 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų teisėja Rita Kisielienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi atsakovo UAB „KAZAND“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutarties, kuria teismas taikė laikinąsias apsaugos priemones civilinėje byloje pagal UAB „Hermitrans“ ieškinį atsakovui UAB „KAZAND“ dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo 13 860 EUR skolos, 1 790,19 EUR palūkanų, procesines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio reikalavimų užtikrinimui prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, areštuojant skolininko pinigines lėšas ir turtą, kadangi skolininkas, nepaisant raginimų sumokėti skolą, neįvykdė savo įsipareigojimų, be to, išsikėlė į mažesnes patalpas, įmonėje dirba nedaug darbuotojų, bankrutuojančio asmens (kuris prisiėmė įsipareigojimus ieškovui) akcininkas yra ir šios įmonės vadovu bei akcininku.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016-10-11 ieškovo prašymą tenkino ir areštavo atsakovo UAB „KAZAND“ nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai – pinigines lėšas, turtines teises priklausančias atsakovui ir esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, bendrai 15 650,19 EUR sumai, uždraudžiant perleisti areštuotą turtą. Nesant ar nepakankant piniginių reikalavimų užtikrinimui atsakovo UAB „KAZAND“ kilnojamojo ir/ar nekilnojamojo turto, teismas nurodė areštuoti atsakovo pinigines lėšas, esančias bankų ir/ar kitų kredito įstaigų sąskaitose, priklausančias atsakovui ir esančias pas jį ar trečiuosius asmenis, uždraudžiant disponuoti, kitaip suvaržyti turtą, neviršijant 15 650,19 EUR sumos, leidžiant atsiskaityti su ieškovu (UAB „Hermitrans“) pagal šioje byloje pareikštą ieškinį, išmokėti darbo užmokestį darbuotojams, mokesčius valstybei, socialinio draudimo įmokas.

3. Teismas konstatavo, kad reikalavimo suma (15 650,19 EUR) juridiniam asmeniui yra didelė. Didelė reikalavimų suma, ilgalaikis nustatytų pareigų nevykdymas leidžia manyti, kad skolininkas (šiuo atveju – atsakovas) gali vengti vykdyti ir įstatymų nustatytą pareigą – vykdyti teismo sprendimą. Dėl šių aplinkybių yra pagrindas taikyti ieškovo prašomas laikinąsias apsaugos priemones – ieškovui priklausančio kilnojamojo ir nekilnojamojo turto areštą (CPK 145 str. 1 d.).

III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į jį argumentai

4. Apeliantas (atsakovas) UAB „ KAZAND “ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atmesti. Atskirąjį skundą grindžia argumentais:

4.1. Pirmosios instancijos teismui nepranešus atsakovui apie klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sprendimą, buvo pažeistas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, CPK nuostatos (133 str. 3 d., 148 str. 1 d., 153 str. 2 d.), kooperacijos, teisės būti išklausytam, rungimosi, tinkamo teismo proceso bei kiti principai (CPK 8, 12, 17 str.).

4.2. Pagal 2015-12-31 atsakovo balanso duomenis, atsakovas UAB „KAZAND” ilgalaikio turto turėjo už 368 098 EUR, o trumpalaikio turto už 1 136 506 EUR sumą, viso turto už bendrą 1 504 604 EUR sumą. Taip pat iš šio balanso matyti, kad atsakovas 2015 metų laikotarpiu nuosavo kapitalo turėjo už 191 908 EUR., o tai, kad atsakovo turtinė padėtis yra pakankamai gera matyti ir iš 2015-12-31 Pelno (nuostolių) ataskaitos, kurioje nurodyta, kad atsakovo grynasis pelnas sudaro 81 290 EUR.

4.3. Pagal 2016-06-24 balansą bei pelno (nuostolių) ataskaitą atsakovas UAB „KAZAND” ilgalaikio turto 2016 m. turėjo už 333 593 EUR, o trumpalaikio turto už 1 560 728 EUR sumą, viso turto už bendrą 1 894 321 EUR sumą, t.y. daugiau nei 2015 m.. Atsakovas 2016 metų laikotarpiu nuosavo kapitalo turėjo už 115 493 EUR, o 2016-06-24 Pelno (nuostolių) ataskaitoje matyti, kad atsakovo bendrasis pelnas 2016 m. I ketvirtį sudarė 97 556 EUR. Taip pat skolininko gerą turtinę padėtį pagrindžia ir išrašas apie skolas SODRAI, iš kurio matyti, kad skolininkas neturi didelių, ilgalaikių ir nuolatinių skolų SODRAI, laiku atsiskaito su valstybe, o tai reiškia, kad ir su darbuotojais.

4.4. Atsakovas veikia pelningai, turi turto ir laisvų apyvartinių lėšų, laiku atsiskaito su valstybe, SODRA, darbuotojais ir kreditoriais, o ieškovo keliamas reikalavimas šioje byloje nėra ypatingai ženkli suma atsakovui, pati savaime neleidžianti daryti prielaidų apie objektyviai padidintą ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką.

Atsiliepimas

5. Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovas prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti, o pirmos instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodo tokius argumentus:

5.1. Atsakovas savo teisę būti išklausytam įgyvendino kreipdamasis į teismą su atskiruoju skundu dėl 2016-10-11 Vilniaus miesto apylinkės teismo priimtos nutarties, nesutinkant dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir prašant jas panaikinti. Taigi, atsakovo procesinės teisės nebuvo pažeistos.

5.2. Negalima sutikti ir su tuo, jog atsakovo finansinė padėtis paneigia grėsmę dėl būsimo teismo sprendimo neįvykdymo rizikos. Atsakovo pateiktas įmonės balansas už 2016 m. I ketv. bei kiti finansiniai dokumentai yra pakankamas pagrindas manyti, jog teismo sprendimo neįvykdymo ateityje grėsmė yra. Remiantis atsakovo pateiktu 2016-05-31 balansu už 2016 m. I ketv. atsakovo mokėtinų sumų ir kitų įsipareigojimų suma siekia 1 788 828 Eur, tuo tarpu, visas turtas vertinamas 1 894 321 Eur sumai. Tai rodo sunkią atsakovo finansinę padėtį.

5.3. Atsakovas šiai dienai, remiantis garantiniu raštu Nr. KAZ20160463, yra skolingas kreditoriui UAB „Nostrada“ 7 600 Eur. Taigi visa atskleista atsakovo finansinė padėtis, kelia rimtų abejonių dėl būsimo teismo sprendimo įvykdymo.

5.4. Atsakovas nenurodo, kokius neigiamus padarinius galėtų sukelti laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal jo skundžiamą nutartį. Taigi atsižvelgiant į didelę ieškinio sumą, atsakovo finansinius įsipareigojimus, teismo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atitinka teisės normų reikalavimus bei ekonomiškumo, šalių procesinio lygiateisiškumo, proporcingumo principus (CPK 17 str., 145 str. 1 ir 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

Atskirasis skundas tenkinamas.

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė, todėl pasisako tik dėl atskirojo skundo argumentų.

7. Nagrinėjamu atveju kilo ginčas dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria tenkintas ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teisėtumo ir pagrįstumo.

8. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia ieškinio reikalavimą ir, nesiėmus šių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi įstatymas laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nustato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti nėra pagrindo (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1499/2014).

9. Civiliniame procese vyrauja rungimosi principas. Juo grindžiama įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklė, pagal kurią kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybėmis, kurių nereikia įrodinėti (CPK 12, 178 str.). Taigi ieškovui, prašančiam byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones, tenka pareiga įrodyti anksčiau minėtų sąlygų egzistavimą, o atsakovui, prašančiam panaikinti taikytas laikinąsias apsaugos priemones – šias sąlygas paneigti.

10. Visų pirma, nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas nesprendžia ginčo tarp šalių, o tik patikrina, ar yra pagrindas jas taikyti, bei atsižvelgia į prašomo užtikrinti reikalavimo pobūdį, nurodomą jo faktinį pagrindą, taip pat į tai, ar laikinųjų apsaugos priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo, ekonomiškumo principų bei proceso šalių interesų pusiausvyros. Teismas, atsižvelgdamas į ieškovo nurodytas aplinkybes bei pateiktus rašytinius įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, kad pagal ieškovo pareikštą reikalavimą negalėtų būti priimtas jam palankus teismo sprendimas. Minėta, kad šios sąlygos nepakanka, nes tam kad būtų taikomos laikinosios apsaugos priemonės, dar turi būti nustatyta grėsmė ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo įvykdymui.

9. Teismų praktikoje suformuluota taisyklė, pagal kurią aplinkybė, kad teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimu, preziumuojama tuomet, kai turtinis ginčas tarp šalių atsirado dėl didelės pinigų sumos, kadangi didelė reikalavimo suma gali objektyviai padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-783/2012; 2013 m. sausio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-210/2013). Prezumpcija, jog ieškinio didelė suma gali objektyviai padidinti ieškovui galimai palankaus teismo sprendimo neįvykdymo riziką, nėra absoliuti. Kiekvienu atveju teismas turi vertinti konkrečias faktines bylos aplinkybes, atsižvelgti į atsakovo (atsakovų) finansines galimybes, t. y. ar jam (jiems) ši ieškinio suma, lyginant ją su nuosavybės teise valdomo turto verte, vykdoma veikla, gaunamu pelnu, įsipareigojimais kreditoriams, yra didelė (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-447/2009). Balansinės turto vertės ir finansinių įsipareigojimų santykis leidžia daryti išvadas apie atsakovo tikrąją turtinę padėtį (objektyvų finansinį pajėgumą) (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. sausio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-37/2010).

10. Iš apelianto su atskiruoju skundu pateiktų įrodymų, kuriuos apeliacinės instancijos teismas priima, nes apeliantas neturėjo galimybės jų pateikti pirmosios instancijos teismui, kadangi apie prašymo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjimą atsakovui nepranešta (CPK 147 straipsnio 1 dalis), matyti, kad atsakovas yra aktyviai veikianti įmonė. Apelianto 2016 m. pirmo ketvirčio balansas tvirtina, kad atsakovo turto vertė sudarė 1 894 321 Eur, iš jų trumpalaikio turto už 1 560 728 EUR sumą. 2016 m. apelianto balanso duomenimis, atsakovas 2016 metų pirmą ketvirtį turėjo 97 556 EUR bendrojo pelno, o 2015 m. 81 290 EUR grynojo pelno. Nors ieškovas atsiliepime pagrįstai nurodo, kad pateikto 2016 m. pirmojo ketvirčio balanso duomenimis, atsakovo turtas iš viso sudaro 1 894 321 Eur, o mokėtinos sumos ir kiti įsipareigojimai sudaro 1 788 828 Eur, tačiau teismo vertinimu ši aplinkybė, atsižvelgiant į finansinės atskaitomybės rodiklius, neleidžia teigti, kad atsakovo turtinė padėtis yra bloga. Apelianto per vienerius metus mokėtinos sumos ir kiti trumpalaikiai įsipareigojimai sudaro 939 796 Eur ir nėra žinoma kiek iš šių įsipareigojimų yra pradelsti. Be to, akcentuotina ir tai, kad įmonės mokumo / nemokumo klausimas šioje byloje nėra esminis, nes nesprendžiamas įmonės mokumo / nemokumo klausimas tokiu lygmeniu, kuris yra aktualus nagrinėjant bankroto bylos iškėlimo klausimą pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą.

11. Iš viešai prieinamų duomenų (http://rekvizitai.vz.lt/imone/kazand_uab/darbuotoju-skaicius/) matyti, jog apelianto įmonėje šiuo metu dirba 10 darbuotojų, apeliantas neturi įsiskolinimų Valstybinio Socialinio draudimo fondo valdybai (Sodrai) bei generuoja dideles apyvartines lėšas iš savo veiklos. Taigi, pirmosios instancijos teismo išvada apie pareikšto ieškinio sumos dydžio (15 650,19 EUR) apeliantui reikšmingumą, kas, atitinkamai, ir sudarė prielaidas laikinųjų apsaugos priemonių instituto taikymui apelianto atžvilgiu, atskirojo skundo argumentais bei juos patvirtinančiais įrodymais paneigta.

12. Byloje taip pat nėra duomenų, pagrindžiančių aplinkybę, jog apeliantas ketintų savo turimą turtą slėpti ar perleisti tretiesiems asmenims (CPK 178 straipsnis), aplinkybės, patvirtinančios galimą apelianto nesąžiningumą, taip pat nenustatytos.

13. Remiantis išdėstytu, darytina išvada, kad nėra pagrįstų prielaidų konstatuoti esant antrajai būtinajai laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygai, todėl pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria pritaikytas atsakovo turto areštas, naikintina, ieškovo prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones atmestinas (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

14. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 302 ir 338 straipsniai). Apeliantas turėjo sumokėti už atskirąjį skundą 21 Eur (CPK 80 str. 2 d. ir 7 d.), tačiau sumokėjo 28 Eur, todėl apeliantui iš ieškovo priteistinas 21 Eur žyminis mokestis, o 7 Eur grąžintini iš valstybės biudžeto.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 11 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės - atmesti ieškovo UAB „Hermitrans“ prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Priteisti atsakovui UAB „KAZAND“ (juridinio asmens kodas 302323763) iš UAB „Hermitrans“ (juridinio asmens kodas 302469558) 21 Eur žyminio mokesčio už atskirąjį skundą.

Grąžinti atsakovui UAB „KAZAND“ (juridinio asmens kodas 302323763) 7 Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2016 m. spalio 11 d. (mokėjimo nurodymas 51043201, mokėjimas atliktas per PaySera).

Išaiškinti ieškovui, kad žyminį mokestį grąžina Valstybinė mokesčių inspekcija.

Teisėja Rita Kisielienė