Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Henricho Jaglinskio,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo GF FORSAKRINGSAKTIEBOLAG atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal atsakovo GF FORSAKRINGSAKTIEBOLAG pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. spalio 20 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovės A. S. ieškinį atsakovui GF FORSAKRINGSAKTIEBOLAG dėl žalos atlyginimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010 m. spalio 20 d. priėmė sprendimą už akių, kuriuo ieškinį tenkino visiškai. Nurodė, kad atsakovo atstovas į teismo parengiamąjį teismo posėdį neatvyko. Ieškovės atstovas prašo teismo priimti sprendimą už akių, kadangi atsakovo atstovas neatvyko į parengiamąjį teismo posėdį be svarbių priežasčių (CPK 230 str. 2 d.). Atsakovo atstovui apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai. Iki parengiamojo teismo posėdžio pradžios iš atsakovo atstovo nebuvo gauta jokių prašymų. Atsižvelgiant į išdėstytą, priimtinas sprendimas už akių.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentus bei motyvus, konstatuoja, kad atskirasis skundas nesudaro pagrindo apskųstai teismo nutarčiai panaikinti arba pakeisti.

CPK 287 straipsnio 1 dalis numato, kad neatvykusi į teismo posėdį šalis sprendimą už akių priėmusiam teismui per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Atsakovas GF FORSAKRINGSAKTIEBOLAG tokia teise pasinaudojo ir pareiškimą dėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010-10-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo padavė. Pirmosios instancijos teismas, šį pareiškimą išnagrinėjęs, atsisakė jį tenkinti 2010-12-03 nutartimi. Skųsdamas šią nutartį atsakovas prašo ją panaikinti ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atsakovas atskirąjį skundą grindžia aplinkybe, jog teismas nevertino atsakovo pareiškime nurodytų argumentų dėl būtinumo panaikinti sprendimą už akių, teismo nustatytos aplinkybės prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, o atsakovo pateikti argumentai paneigia teismo išvadas. Mano, kad teismas nenurodė sutrumpinto įrodymų tyrimo ir motyvų dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį teismas turi teisę panaikinti sprendimą už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės nustačius CPK 287 straipsnio 2 dalies 3-4 punktuose nurodytas aplinkybes. Tai reiškia, kad bylos nagrinėjimui atnaujinti nepakanka konstatuoti svarbias šalies pasyvumą pateisinančias priežastis – yra vertinami ir šalies argumentai bei įrodymai, susiję su sprendimo už akių teisėtumu ir pagrįstumu. Dėl šios priežasties teismas, naikindamas sprendimą už akių, turi konstatuoti tiek svarbias šalies neatvykimo į teismo posėdį priežastis ir priežastis, sutrukdžiusias apie šias aplinkybes laiku informuoti teismą, tiek duomenų, galinčių paveikti sprendimo už akių teisėtumą ir pagrįstumą, svarumą. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje, konstatavo, jog nėra nė vienos iš įstatyme nurodytų sąlygų. Teisėjų kolegija su tokia teismo išvada iš esmės sutinka.

Bylos duomenys tvirtina, kad atsakovo GF FORSAKRINGSAKTIEBOLAG atstovas neatvyko į 2010-10-20 teismo parengiamąjį posėdį, apie posėdžio laiką ir vietą jam pranešta tinkamai, dokumentų, pagrindžiančių negalėjimą atvykti į teismo posėdį nepateikė, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą ar bylą nagrinėti jam nedalyvaujant nepateikė (b.l. 143-145,170). Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas 2010-10-20 priėmė sprendimą už akių (b.l. 171-173). Atsakovas 2010-11-12 pareiškime peržiūrėti sprendimą už akių nurodė, jog atsakovo atstovas į 2010-10-20 posėdį neatvyko laiku dėl žmogiškojo faktoriaus – apsirikimo, kadangi buvo įsitikinęs, jog parengiamasis teismo posėdis paskirtas nagrinėti 14 val. Šių aplinkybių pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepripažino svarbiomis priežastimis, kurios būtų pagrindu atidėti bylos nagrinėjimą. Be to teismas pažymėjo, jog atsakovas privalėjo įrodyti, jog įprastomis pastangomis, kurias dėtų sąžiningas, apdairus bylininkas, neatvykimo į teismo posėdį priežasčių nepavyktų pašalinti. Atskirajame skunde atsakovas iš esmės nenurodo nė vienos aplinkybės, kuri leistų pripažinti, jog apeliantas į teismo posėdį neatvyko dėl svarbios priežasties. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad apsirikimas ir atvykimas į teismo posėdį 45 minutėmis vėliau, nėra laikytina svarbia neatvykimo į parengiamąjį teismo posėdį priežastimi, atsižvelgiant į tai, jog atsakovo atstovas yra savo srities profesionalas, kuris turi savo atstovaujamojo interesus atstovauti tinkamai, tiksliai, kokybiškai, nepažeisdamas teisės aktų. Pažymėtina, kad pačiame atskirajame skunde atsakovas nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad apelianto nurodytas aplinkybes nėra pagrindo vertinti kaip pakankamai svarbias neatvykimo į teismo posėdį priežastis. Dėl to pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamą pagrindą tokius atsakovo atstovo veiksmus (neatvykimą į teismo posėdį be svarbios priežasties) vertinti kaip šio asmens procesinį pasyvumą ir priimti jo atžvilgiu sprendimą už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Pagal CPK 287 straipsnio 2 dalį pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, be aplinkybių, liudijančių procesinio dokumento nepateikimo priežasčių svarbumą, turi būti nurodytos ir aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei šias aplinkybes pagrindžiantys įrodymai. Pagal CPK 288 straipsnio 4 dalį, išnagrinėjęs pareiškimą, teismas naikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą iš esmės, tik konstatavęs esant abu CPK 288 straipsnio 4 dalyje nurodytus sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iš esmės atnaujinimo pagrindus, t.y. kad šalis į teismo posėdį neatvyko dėl svarbių priežasčių, apie kurias negalėjo laiku pranešti teismui, ir kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; bei jeigu pateikiami tokie įrodymai, kurie patvirtina, kad tas sprendimas buvo akivaizdžiai neteisingas bei kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (LR Konstitucinis Teismas, Nutarimas, 2006-09-21, Žin., 2006, Nr. 102-3957 (2006-09-26)).

Atsakovas kaip aplinkybes, turinčias įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, atskirajame skunde nurodo, kad teismas netyrė motyvų dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui, t.y. apeliantas paneigė teismo padarytas išvadas, jog A. S. su atsakovu sudarė turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas A. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausantis pastatas – dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini), taip pat, jog nėra pateikta duomenų, jog sutartis būtų pripažinta negaliojanti bei tai, kad draudimo taisyklės turi užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir kad brokerių įmonė „Olvirga“ pateikė neteisingus duomenis, dėl ko galėjo būti neteisingai sudaryta draudimo sutartis.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. spalio 29 d. A. S. su Lansforskringar International Forsakringsktiebolag filialu Nordicia draudimas (dabar – GF Forsakringsktiebolag filialas) sudarė turto draudimo sutartį, kuria buvo apdraustas A. S. ir J. S. nuosavybės teise priklausantis (b.l. 80-82) pastatas – dirbtuvės, esančios (duomenys neskelbtini) (b.l. 8-10). Draudimo sutarties šalys susitarė, kad draudžiamo pastato - dirbtuvių draudimo suma yra 100 000 Lt. Neišmokomoji suma (franšizė) – 400 Lt. Pastato vertė draudimo sutartyje nėra nurodyta. 2009 m. kovo 20 d. įvyko gaisras, kurio metu buvo padaryta žala minėtam pastatui (b.l. 77). K. K. įmonėje „Turto, verslo vertinimo ir audito biuras“ nustatyta, jog pastatui – dirbtuvėms dėl įvykusio gaisro padarytos žalos rinkos vertė, apskaičiuota atkuriamosios vertės (kaštų) metodu, turto vertinimo dieną (2009-06-10) yra 120 000 Lt (b.l. 55-76). Ieškovė dėl draudiminės išmokos mokėjimo kreipėsi į atsakovą – draudiką, kuris 2009-09-28 raštu Nr. 2702 “Dėl draudimo išmokos mokėjimo“ informavo, jog priėmė sprendimą A. S. išmokėti 21 452,74 Lt draudimo išmoką (b.l. 25). Lietuvos Respublikos Draudimo priežiūros komisija 2010-02-23 nutarimu Nr. N-64 pripažino A. S. teisę į likusią draudimo išmokos dalį, lygią skirtumui tarp draudimo liudijime nurodytos draudimo sumos (100 000 Lt) ir jau išmokėtos draudimo išmokos (21 452,74 Lt), iš viso – 78 547,26 Lt (b.l. 97-96, 104). Atsakovas neneigia, jog įvykęs įvykis pripažintinas draudžiamuoju. Atsakovas prašymu, UAB „Delfa“ atlikus ekspertizę, buvo nustatyta, jog sudegusio pastato rinkos vertė yra 385 059 Lt, o atstatymo išlaidos lygios 162 228 Lt (b.l. 31-34).

Tuo tarpu atsakovas skunde nurodydamas, jog tarp A. S., J. S. ir atsakovas buvo sudaryta neteisinga sutartis, t.y. A. S. sudarydama sutartį pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamą turtą, dėl ko negalėjo būti tinkamai įvertinta draudimo rizika ir sumokėta draudimo riziką atitinkanti draudimo įmoka, šių aplinkybių nepagrindė jokiais įrodymais (CPK 178 str.). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas nesutikdamas su draudžiamo nekilnojamojo turto verte, būtų pasinaudojęs CK 6.994 straipsnio 1 dalyje teise apžiūrėti draudžiamą turtą ar atlikti turto ekspertizę jo vertei nustatyti. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, jog atsakovui draudžiamo turto duomenis pateikė jo vardu veikusi draudimo brokerių įmonė „Olvirga“, o ne pati A. S., todėl apelianto argumentai, jog ieškovė A. S. apeliantui pateikė neteisingus nekilnojamojo turto vertus duomenis, atmestini kaip nepagrįsti. Byloje taip pat nėra duomenų, jog neteisingus duomenis būtu nurodžius ir atsakovo vardu veikusi draudimo brokerių įmonė „Olvirga“. Tuo tarpu Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktika laikosi tokios nuostatos, jog vadovaujantis civilinių santykių subjektų lygiateisiškumo, sutarties laisvės, teisinio apibrėžtumo, teisėtų lūkesčių principais, draudikas, turėdamas įstatymo suteiktą teisę parengti draudimo rūšies taisykles, privalo užtikrinti sutarties sąlygų teisinį apibrėžtumą ir jų suderinamumą, taisyklėse pateiktos sąvokos turi būti kiek įmanoma aiškiau atskleistos, konkretizuotos; įtrauktos į sudarytą draudimo sutartį, jos tampa sudėtine sutarties dalimi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009-06-15 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-3-257/2009). Apelianto argumentai dėl ieškovės veiksmų, kuriais ji pateikė tikrovės neatitinkančią informaciją apie draudžiamą turtą, dėl ko negalėjo būti tinkamai įvertinta draudimo rizika ir sumokėta draudimo riziką atitinkanti draudimo įmoka, atmestini ir dėl to, kad apeliantas taip pat nepateikė jokių duomenų, kad draudimo sutartis, kurioje, apelianto teigimu, yra pateikta klaidinga informacija apie apdraustą turtą, ėmėsi kažkokių veiksmų ar būtų buvusi pripažinta negaliojanti, nuginčyta ar pakeista. Tokiu būdu nesant įrodymų dėl kaltų ieškovų ar trečiojo asmens draudimo brokerių įmonės „Olvirga“ veiksmų, kurie patvirtintų, jog atsakovui buvo suteikta neteisinga informacija apie draudžiamą objektą, pateikimu, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti, jog 2008-10-29 draudimo sutartis yra paremta neteisinga informacija apie aplinkybes, kurios galėjo turėti esminės įtakos draudiminio įvykio atsitikimo tikimybei ir šio įvykio nuostolių dydžiui. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas byloje teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei padarė teisingas ir pagrįstas išvadas, iš atsakovo priteista likusi draudimo išmoka, delspinigiai, palūkanos bei bylinėjimosi išlaidos yra pagrįsti byloje esančiais įrodymais.

Apeliantas skunde taip pat nurodo, kad byloje nėra sutrumpinto motyvų tyrimo ir motyvų dėl įrodymų, galinčių turėti įtakos sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad pagal CPK 329 straipsnio 2 dalies 4 punktą absoliučiu sprendimo ar nutarties negaliojimo pagrindu laikomas visiškas motyvų nebuvimas. Neišsamių pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovo pareiškimas dėl 2010-10-20 sprendimo už akių peržiūrėjimo, motyvų faktas, jeigu pirmosios instancijos teismo nutartis yra pakankamai motyvuota, savaime nėra absoliutus nutarties negaliojimo pagrindas. Neišsamūs motyvai reiškia CPK normų pažeidimą, tačiau toks pažeidimas turi būti vertinamas kiekvienu konkrečiu atveju visos apeliacinės instancijos teismo nutarties kontekste, t.y. tik esminis proceso teisės normų pažeidimas ir kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėtos nutarties priėmimui. Jeigu nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neišsamūs, o visa bylos medžiaga leidžia daryti išvadą apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė atsakovo pareiškimą. Pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria teismas atmetė atsakovo pareiškimą, negalima laikyti nemotyvuota, kadangi iš skundžiamos nutarties turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas apelianto pateiktus argumentus, tyrė įrodymus, nors ir kiekvienų iš jų atskirai neaprašė ir neaptarė nutartyje, nustatė bylai reikšmingas aplinkybes bei tinkamai motyvavo savo nutartį ir nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos praktikos.

Taigi atsakovas, pateikdamas pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, nepateikė aplinkybes, galinčias turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, patvirtinančių įrodymų, taip pat nepateikė įrodymų, kurie patvirtintų, kad sprendimas už akių buvo akivaizdžiai neteisingas, kad juo buvo akivaizdžiai pažeistos asmens teisės (CPK 288 str. 4 d. ).

Atsižvelgdama į šias aplinkybes, kolegija negali konstatuoti sąlygų, numatytų CPK 288 str. 4 d. buvimo, todėl sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas 2010 m. gruodžio 3 d. nutartimi pagrįstai netenkino pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir nėra pagrindo minėtos nutarties panaikinti ar pakeisti atskirajame skunde nurodytais motyvais.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.