Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Dalia Kursevičienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens G. V. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. V. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad nuo 2010-11-23 vykdydamas individualią veiklą pagal nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. 24.122-U29-166, t. y. būdamas atsakingas už darbuotojų įdarbinimą, nesudaręs su V. V., gim. (duomenys neskelbtini), rašytinės darbo sutarties ir apie asmens įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) teritoriniam skyriui, nelegaliai įdarbino ir 2016-01-27, nuo 21 val., Šilutės r., (duomenys neskelbtini)., leido apie dvi valandas dirbti V. V. miškovežiu „Valmet“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančiu G. V., ir krautuvu krauti medieną malkoms, taip pažeisdamas Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 98 straipsnio 1 dalies, 99 straipsnio 2 ir 3 dalių reikalavimus. Taip padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso (toliau ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Nesutinka su teismu, jog pažeidimo padarymo faktą patvirtina liudytojai R. P. ir K. V.. Nors jie nurodė, kad V. V. su miškovežiu dirbo kaip profesionalas, tačiau apelianto manymu, tokio įvertinimo jie pateikti negalėjo, nes jie yra valstybės sienos apsaugos pareigūnai. Be to, mano, kad nakties metu negalėjo pamatyti kaip profesionaliai atliekamos tam tikros funkcijos su miškovežiu. Byloje nėra duomenų, kad minėti liudytojai būtų tvirtinę, kad G. V. ir V. V. yra susitarę dėl darbo, žinojo, kad V. V. dirbo su G. V. leidimu, o ne savavališkai, todėl nėra jokių duomenų, kad V. V., kaip nurodė teismas, pakluso nustatytai darbo organizavimo tvarkai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliantas iš esmės ginčija savo kaltę dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir teigia, jog byloje nėra pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog jis padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą.

Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs skundžiamą apylinkės teismo nutarimą, apeliacinio skundo argumentus ir bylos medžiagą, daro išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo byloje yra surinkta pakankamai duomenų, jog G. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad G. V. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis, vykdydamas individualią veiklą pagal pažymą, leido dirbti V. V. su miškovežiu nesudaręs su juo darbo sutarties. Tarėsi su V. V. dėl priėmimo į darbą ir aptarė darbo užmokestį.

ATPK 41³ str. 1 d., numatyta administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, ši administracinio teisės pažeidimo norma yra blanketinė, t. y. ji nukreipia į kitą teisės aktą, kuriame suformuluotas konkretus draudimas. DK 98 str. 1 d. 1 p. nurodyta, kad nelegalus darbas gali pasireikšti alternatyviomis veikomis. Tai darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir kuris atitinka bent vieną iš šių požymių: 1) yra šio Kodekso 93 str. nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties; 2) darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią; 3) darbą dirba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, įdarbinti nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; 4) darbą dirba trečiosios šalies piliečiai, įdarbinti nesilaikant šio Kodekso 98¹ str. 1 d. 1, 2 ir 3 p. nustatytų reikalavimų. Atkreiptinas dėmesys, kad siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ str. pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 str. 1 d. 1 p., būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių – atliekamas konkretus darbas, asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.

Apelianto manymu, teismas nepagrįstai nevertino liudytojo V. V. duotų parodymų teismo posėdžio metu, kurie, anot apelianto, yra teisingi.

Bylos medžiaga nustatyta, kad liudytojas V. V. teismo posėdžio metu paaiškino, kad su G. V. išvažiavo į Karceviškių k. mišką norėdamas pamatyti kaip dirbama miškovežiu. Dėl darbo užmokesčio su G. V. nesitarė, bet važiuojant į mišką kalbėjo, kad jei jį įdarbins, tai mokės po 15 – 20 Eur už dieną. Miškovežiu dirbo pats savininkas G. V., o jis sėdėjo šalia jo. Po 21 val., trūkus miškovežio hidraulinės sistemos žarnai ir pradėjus tekėti tepalui, G. V. paliko jį saugoti užvestą miškovežį. Liepė sėdėti ir šildytis, o pats išvažiavo namo atsivežti minėtos žarnos. G. V. išvažiavus jis savavališkai, be savininko leidimo, pradėjo važinėtis miškovežiu pirmyn atgal, bet krautuvu medienos rąstų nebandė krauti ir nekrovė, nes to nebūtų galėjęs padaryti dėl trūkusios hidraulinės sistemos žarnos.

Tokius paaiškinimus teismas pagrįstai vertino kaip siekimą padėti G. V. išvengti administracinės atsakomybės. Pažymėtina, kad teismo posėdžio metu duoti liudytojo V. V. paaiškinimai yra prieštaraujantys ne tik pirminiams jo duotiems paaiškinimams, bet iš dalies prieštaraujantys ir pažeidėjo duotiems paaiškinimas. Be to, jie visiškai nesutampa su liudytojų R. P. ir K. V. duotais paaiškinimais, kurie yra nuoseklūs nuo pat pradžių.

Liudytojas V. V. teismo posėdžio metu parodė, kad jis savavališkai, be savininko leidimo, pradėjo važinėtis miškovežiu pirmyn atgal, bet krautuvu medienos rąstų nebandė krauti ir nekrovė, nes to nebūtų galėjęs padaryti dėl trūkusios hidraulinės sistemos žarnos. Tačiau pažeidėjas G. V. 2016-04-25 paaiškinimuose nurodė, kad po 21 val. leido V. V. pačiam pabandyti iškrauti medieną ir tuo pačiu pasimokyti dirbti su traktoriumi, o pats tuo metu išvyko paimti detalių (b. l. 13). G. V. 2016-05-26 teismo posėdžio metu parodė, kad jo 2016-04-25 užfiksuoti parodymai yra teisingi (b. l. 24–26), nors apeliaciniame skunde vėl teigiama, kad jis neleido dirbti V. V. su miškovežiu. Kad V. V. dirbo su miškovežiu patvirtinta ir liudytojų R. P. ir K. V. parodymais, kurie patvirtino matę, jog V. V. kėlė rąstus, o techniką išjungė tik jiems atvykus. Atmestini apelianto argumentai, jog jie nakties metu negalėjo matyti, kad su miškovežiu buvo dirbama. Abu liudytojai patvirtino, kad miškovežis buvo apšviestas, todėl aiškiai matėsi, kad V. V. pakėlė rąstus. Taip pat argumentai, jog šių liudytojų parodymais nėra pagrindo remtis, nes jie, būdami valstybės sienos apsaugos tarnybos pareigūnais, negalėjo patvirtinti, kad su miškovežiu buvo dirbama profesionaliai, atmestini kaip neturintys reikšmės bylai. Vien faktas, kad buvo matyti, jog yra dirbama su miškovežiu, kad yra keliami rąstai, patvirtina realaus darbo atlikimo faktą. Kaip tas darbas atliktas, ar profesionaliai ar ne, neturi jokios reikšmės. Esmė, kad jis buvo atliekamas. Be to, pats V. V. iš pradžių nurodė, jog jam G. V. leido dirbti su miškovežiu ir dirbo apie 2 valandas (b. l. 8). Tokie parodymai sutampa ir su paties G. V. 2016-04-25 duotais paaiškinimais ir kitų liudytojų parodymais. Kadangi pirminiai V. V. parodymai visiškai sutampa su liudytojų R. P. ir K. V. parodymais bei pažeidėjo 2016-04-25 duotais paaiškinimais, todėl teismas pagrįstai nevertino teismo posėdžio metu duotų V. V. parodymų kaip patikimų. Remdamasis nustatytais duomenimis, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad V. V. realiai atliko darbus, kuriuos jam nurodė G. V..

Bylos duomenimis taip pat patvirtina, kad buvo susitarta ir dėl darbo užmokesčio, kuris turėjo būti už dieną apie 15–20 Eur. Tokias aplinkybes nurodė V. V. pirminiuose parodymuose, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo, bei liudytojai R. P. ir K. V., kuriems pats V. V. patvirtino, jog jam už darbą žadėta mokėti 15–20 Eur.

Nagrinėjamu atveju tiriant įrodymus tiek kiekvieną atskirtai, tiek jų visumą, darytina išvada, kad byloje yra pakankamai duomenų, kad G. V. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje. Apeliacinės instancijos teismas vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvados motyvuotos ir pagrįstos išsamia surinktų duomenų analize, Administracinių teisės pažeidimų kodekso nuostatos nepažeistos. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su visais pirmosios instancijos teismo išdėstytais motyvais, jų visų nekartodamas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas ir jo naikinti ar keisti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo, todėl paliktinas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti Šilutės rajono apylinkės teismo 2016 m. birželio 14 d. nutarimą nepakeistą ir G. V. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.