Šiaulių apylinkės teismo nutarimas

Šiaulių apylinkės teismo teisėjas Silvijus Balčytis, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjo T. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenančio (duomenys neskelbtini) Šiauliuose, administracinio teisės pažeidimo bylą ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. K. 2016 m. gruodžio 22 d., apie 12.40 val., Šiauliuose, ties (duomenys neskelbtini), konflikto metu ranka tyčia nulaužė automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priklausančio A. K., dešinės pusės veidrodėlį, tuo padarydamas 40 Eur žalą.

T. K. teismo posėdžio metu savo kaltę pripažino ir dėl pažeidimo gailėjosi, nurodė, kad atlygins padarytą 40 Eur žalą.

T. K. kaltė, be jo prisipažinimo, įrodoma ir bylos medžiaga: A. K. pareiškimu, policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, fotonuotraukomis, informacija, identifikuojančia pažeidėjo tapatybę, kitus jo asmens duomenis, informacija apie kelių transporto priemonę, pažyma apie galiojančias nuobaudas, administracinio teisės pažeidimo protokolu.

Protokolas T. K. buvo surašytas pagal teisės pažeidimo padarymo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 50³ straipsnį. Bylos nagrinėjimo metu veika atitinka nuo 2017-01-01 įsigaliojusio Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 115 straipsnyje numatyto nusižengimo požymius. Kadangi naujajame kodekse numatyta atsakomybė laikytina griežtesne – minimalios ir maksimalios baudų vidurkis didesnis, veika, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 3 punktu, 8 dalimi, pagal atitinkamą Administracinių nusižengimų kodekso straipsnį neperkvalifikuotina ir skirtina Administracinių teisės pažeidimų kodekse (toliau – ATPK) nustatyta nuobauda. Remiantis tuo, T. K. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50³ straipsnyje, veika kvalifikuota teisingai, nukentėjusiajam padaryta nežymi žala, veikoje nėra baudžiamajame įstatyme numatytų nusikalstamą veiką kvalifikuojančių požymių. T. K. kaltė pilnai įrodyta, byloje surinkti įrodymai dera tarpusavyje, vieni kitiems neprieštarauja, jų visuma pakankama asmens padarytos veikos faktinėms aplinkybėms atskleisti, veikos požymiams įrodyti ir jo kaltei pagrįsti.

Pažymėtina, kad pagal LR Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 187 str. 3 d. tas, kas sunaikino ar sugadino nedidelės vertės svetimą turtą, padarė baudžiamąjį nusižengimą. Pagal BK 190 str. 1 d. turtas yra nedidelės vertės, kai jo vertė viršija 3 MGL, bet neviršija 5 MGL dydžio sumos. Pagal LR administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 115 str. tyčinis turto sunaikinimas ar sugadinimas yra tada, kai nukentėjusiajam padaryta žala neviršija vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio (faktiškai atitinkančio MGL sąvoką). Pagal ATPK 50³ str. asmuo atsako, kai tyčinis turto sunaikinimas ar sužalojimas nepadaro nukentėjusiajam žymios žalos, t. y. iki 3 MGL. Faktiškai naujajame ANK įžvelgtina teisinio reguliavimo spraga, kadangi esant tyčiniam turto sunaikinimui ar sugadinimui, kai žalos dydis yra nuo vieno bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio iki 3 MGL, nusižengimą padaręs asmuo patenka į nereglamentuotą teisinio reguliavimo sferą. Tačiau akivaizdu, kad tokia asmens veika turi būti baudžiama. Kadangi taip pat akivaizdu, kad tokia asmens veika neužtraukia atsakomybės pagal BK, asmuo gali būti baudžiamas tik administracine tvarka. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus laikyti, kad T. K. atlikti veiksmai pagal ANK yra dekriminalizuoti, nėra jokio pagrindo. Pažymėtina, kad pagal ATPK 50³ str. atsakomybė kilo būtent iki 3 MGL žalos dydžio. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, taip pat esant galimiems ginčams dėl objektyviai padarytos žalos dydžio, asmuo baustinas vadovaujantis ATPK nuostatomis.

Motyvuojamoji dalis

T. K. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs administracinį teisės pažeidimą ir dėl jo gailėjosi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Atsižvelgiant į tai, taip pat į pažeidėją charakterizuojančius duomenis, įvertinus šių duomenų visumą, užtikrinant administracinės nuobaudos tikslų įgyvendinimą, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais, skirtina sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali piniginė bauda, adekvati pažeidėjo asmenybei ir jo padarytam pažeidimui.

Jeigu administraciniu teisės pažeidimu piliečiui, įmonei, įstaigai arba organizacijai padarytas turtinis nuostolis, administracinė komisija, savivaldybės seniūnijos kaimo vietovėje seniūnas, apylinkės teismo teisėjas, spręsdami klausimą dėl nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą, turi teisę kartu spręsti klausimą dėl to, kad kaltininkas atlygintų turtinį nuostolį, jeigu jo suma neviršija vieno šimto keturiasdešimt keturių eurų, o rajono (miesto) apylinkės teismas – nepriklausomai nuo nuostolio dydžio (ATPK 37 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, T. K. įpareigotinas atlyginti padarytą turtinį nuostolį (žalą), priteisiant iš jo atitinkamą sumą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 dalimi, 636, 646, 664 straipsniais,

nutaria:

T. K. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (galiojusio iki 2016 m. gruodžio 31 d.) 50³ straipsnyje, ir skirti administracinę nuobaudą – 28 Eur (dvidešimt aštuonių eurų) baudą.

Priteisti A. K. iš T. K. padarytą turtinį nuostolį – 40 Eur (keturiasdešimt eurų).

Apeliacinis skundas gali būti paduotas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo šio nutarimo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.