- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-04-21
- Bylos Nr.
- 1A-174
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Aloyzo Kruopio
- Nuteistasis
- A.B.
- Kategorijos
- 1.2.3.1Nužudymas (BK 129 str. 1 d.)
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A.B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. spalio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. B. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 str. 1 d. laisvės atėmimu dešimčiai metų. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Aprašomoji dalis
nustatė:
A. B. nuteistas už tai, kad 2004 m. balandžio 17 d., apie 16 val., bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu dėl asmeninių nesutarimų su L.K., tyčia smogė keturis kartus rankomis L. K. į krūtinę, pilvą, galvą, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas krūtinės kairėje pusėje, pilve, kairės pusės 5-6 šonkaulių lūžimus ties kremzline riba, 9-10-11 dvigubus šonkaulių lūžimus menties linijoje su kraujosruvomis raumenyse, kraujosruvas pilvo kairės pusės audiniuose, blužnies plyšimą, kas sukėlė ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę, mažakraujiškumą po vidinio nukraujavimo, dėl ko L. K. 2004 m. balandžio 18 d. mirė ir taip tyčia jį nužudė.
Šalies argumentai
Nuteistasis A. B. apeliaciniu skundu prašo pakeisti apygardos teismo nuosprendį, perkvalifikuoti jo veiką pagal BK 132 str. 1 d. ir skirti negriežtą bausmę. Mano, kad nuosprendis iš dalies neteisėtas ir nepagrįstas. Teismas padarė esminius BPK pažeidimus, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, reglamentuojantį bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, nepagrįstai neatsižvelgė į apelianto atsakomybę lengvinančias aplinkybes. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 4 punkte nurodyta, kad atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą kyla tada, kai tarp kaltininko padarytos veikos ir atsiradusių padarinių yra priežastinis ryšys. Tik nustačius visus apeliantui inkriminuoto nusikaltimo požymius, galima būtų teigti, kad jis padarė šį nusikaltimą. Apeliantas teigia, kad teismas nenustatė visų BK 129 str. 1 d. numatytų nusikaltimo sudėties požymių. Teismo medicinos specialisto išvados 4.4 punkte yra nurodytas tik vieno sužalojimo sunkumo laipsnį. Šioje išvadoje nėra jokių duomenų koks kitų, išvados 4.1 punkte išvardytų sužalojimų sunkumo laipsnis. Teismas nepagrįstai netyrė šių aplinkybių ir neapklausė teismo medicinos specialisto. Šios išvados 4.4 punkte nurodyta, kad nukentėjusiojo mirtis įvyko plyšus blužniui ir to pasėkoje įvykus vidiniam kraujavimui. Tačiau šios išvados 1 punkte nurodyta, kad mirtis įvyko dėl visų sužalojimų. Nepagrįstai netirta ar nukentėjusiajam padaryti sužalojimai galėjo gautis šiam griūnant ir atsitrenkiant į stalą, koks yra blužnies plyšimo atsiradimo mechanizmas, koks kraujavimo, esant tokio pobūdžio sužalojimui, intensyvumas. Apeliantas nesutinka su teismo išvada tai, kad nukentėjusysis buvo ligotas žmogus, kvalifikacijai reikšmės neturi. Nukentėjusysis L. K. sirgo epilepsija, dėl ko jam laikotarpyje nuo 2004 m. balandžio 17 d. iki mirties buvo šeši priepuoliai, be to jis turėjo kaulų išretėjimą. Mano, kad šios nukentėjusiojo ligos turėjo įtaką sužalojimų atsiradimui griuvimo ir kontakto su stalu metu. Todėl apeliantas teigia, kad teismas nepagrįstai neapklausė teismo medicinos specialisto. Nepagrįstas teiginys, kad visi sužalojimai padaryti apelianto veikos pasėkoje, nes nenustatytas visų sužalojimų sunkumo laipsnis ir sunkiausio iš sužalojimų atsiradimo mechanizmas bei neištirtos kitos aplinkybės, galimai susijusios su sužalojimų atsiradimu. Teismas nepagrįstai teigia, kad apeliantas veikė netiesiogine tyčia, kadangi suprato, jog smogdamas į krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas, padarys sužalojimus, kurie kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, jog dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis gali mirti ir nors šių padarinių nenorėjo, tačiau sąmoningai leido jiems atsirasti. Jis sudavė ne į gyvybiškai svarbias kūno vietas, be jokių įrankių kelis smūgius nukentėjusiajam. Vienas iš smūgių, nesusijusių su pasekmėmis, nors ir suduotas į gyvybei pavojingą vietą-galvą, tačiau suduotas delnu, nesiekiant sunkesnių pasekmių. Apelianto ir nukentėjusiojo elgesys po muštynių taip pat paneigia teismo išvadą, kad apeliantas numatė galimybę, jog nukentėjusysis gali mirti. Teismas nepagrįstai neapklausė liudytojų G. B. ir G. V., nepašalino prieštaravimų tarp pastarosios liudytojos ir apelianto parodymų dėl žodinio konflikto. Taip pat teismas nepagrįstai teigia, kad nėra apelianto atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Apeliantas skunde nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu ir teisme pripažino sudavęs nukentėjusiajam L. K. smūgius ir dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi. Todėl mano, kad pripažinus šią aplinkybę jo atsakomybę lengvinančia, turi būti vadovaujamasi BK 61 str. 2 d. nuostatomis ir jam skiriamas mažesnis bausmės dydis, skaičiuojant nuo jos vidurkio.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo A. B. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei pagrįstai jį nuteisė pagal BK 129 str. 1 d. Nuteistojo A. B. kaltė įrodyta liudytojų G. V. , I. K. bei iš dalies pačio nuteistojo parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kitais byloje surinktais ir apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
Nuteistasis A. B. teisme parodė, kad išgertuvių metu su nukentėjusiuoju L. K., jis iš pykčio dešinės rankos kumščiu sudavė du smūgius nukentėjusiajam į kairę krūtinės, pilvo pusę, po to delnu sudavė vieną smūgį į kairę galvos pusę. Nukentėjusiajam nuėjus miegoti, jis su I. K. ir G. B. girtavo toliau. L. K. vienu metu atsikėlė, kartu su visais išgėrė, eidamas užkliuvo už slenksčio, pargriuvo, po ko nuteistasis jį paguldė į lovą. Liudytojos G. V. parodymai teismo posėdyje pagarsinti BPK 276 str. 1 d. tvarka. Ji parodė, kad kartu su nuteistuoju atėjo pas L. K. , kur visi gėrė alkoholinius gėrimus. Ji matė kaip A. B. sudavė nukentėjusiajam L. K. vieną smūgį į menties sritį, dar kelis suduotus smūgius girdėjo. Po to nuteistasis ir nukentėjusysis sėdėjo, vėliau atėjo G. B. su I. K. ir visi gėrė toliau. Vienu metu nukentėjusysis buvo atsikėlęs, eidamas užkliuvo už slenksčio, pargriuvo. Išgėrę alkoholinius gėrimus ir palikę nukentėjusįjį gulintį, visi minėti asmenys išėjo. Tą pačią dieną ji sugrįžo į L. K. namus, kur rado nukentėjusįjį tebegulintį ir miegantį. Liudytoja I. K. davė parodymus, analogiškus liudytojos G. V. parodymams. Ši liudytoja dar papildomai parodė, kad išgertuvių metu nuteistasis buvo piktas nukentėjusiojo atžvilgiu.
Kolegijos nuomone nėra pagrindo abejoti teismo medicinos specialisto išvada apie nukentėjusiajam padarytus kūno sužalojimus ir jų atsiradimo mechanizmą, tarp jų, ir dėl griuvimo traumos. Teismo medicinos specialisto išvadose Nr.M60/04(10) ir Nr.M5/04(10) nurodyta, kad nukentėjusiojo L. K. mirtis įvyko nuo stipraus krūtinės ir pilvo sumušimo, lydimo poodinių kraujosruvų krūtinės ląstos kairėje pusėje, pilve, kraujosruvų krūtinės kairės pusės raumenyse su 5-6 šonkaulių lūžimais ties kremzline riba, 9-10-11 šonkaulių lūžimais mentės linija, kraujosruvų pilvo minkštuose audiniuose, blužnies plyšimo, kas sukėlė ūmų vidinį nukraujavimą į pilvaplėvės ertmę (2000 ml), mažakraujiškumą po vidinio nukraujavimo. L. K. kūne rasti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais mažiausiai keturiais smūgiais, kelios-keliolika valandų laikotarpyje iki nukentėjusiojo mirties, jam būnant įvairiose padėtyse. Išvadose nurodyta, kad mažai tikėtina, jog šie sužalojimai gavosi kritimų, griuvimų pasėkoje. Tai nepaneigia apeliacinio skundo argumentų dėl nukentėjusiojo ligų, kurios nebuvo mirties priežastimi. Todėl atmestini apelianto nepagrįsti teiginiai apie neobjektyvias teismo medicinos specialisto išvadas.
Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistasis A. B. veikė netiesiogine tyčia, kadangi jis suprato, jog smogdamas į krūtinę, pilvą ir kitas kūno vietas padarys kūno sužalojimus, pavojingus nukentėjusiojo gyvybei, numatė galimybę, kad dėl padarytų sužalojimų nukentėjusysis gali mirti ir nors šių padarinių nenorėjo, bet sąmoningai leido joms atsirasti. Tai patvirtina nuteistojo tolimesnis elgesys, tai kad sumušęs nukentėjusįjį ir matydamas, kad pastarajam yra bloga ir jis griuvinėja, nesiėmė jokių priemonių iškviesti medikus ir suteikti medicininę pagalbą, toliau girtavo, o pasibaigus alkoholiniams gėrimams, išėjo iš nukentėjusiojo namų palikdamas jį vieną be priežiūros. Nukentėjusysis mirė nuo nuteistojo suduotų smūgių į krūtinę ir pilvą, o tai susiję priežastiniu ryšiu su kilusiomis pasekmėmis. Teismas teisingai konstatavo, kad padariniai atsirado dėl nuteistojo A. B. padarytų nusikalstamų veiksmų. Todėl atmestinas nepagrįstas skundo teiginys, kad apygardos teismas pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Senato 2004 m. birželio 18 d. nutarimo Nr.46 nuostatas.
Kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai ikiteisminio tyrimo metu bei teisme nepažeisti. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad liudytojai G. B. ir G. V. iš esmės pačio įvykio nematė, jie tik kartu buvo tame pačiame nukentėjusiojo L. K. bute. Liudytojos G. V. parodymai teismo posėdžio metu pagarsinti nepažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Nuteistasis A. B. teisme savo kaltę pripažino tik iš dalies, todėl apygardos teismas pagrįstai nuteistojo atžvilgiu netaikė BK 59 str. nuostatų.
Taip pat kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam A. B. paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jų pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. A. B. teistas penkis kartus, tarp jų, ir už smurtinius nusikaltimus, teistumas išnykęs, administracine tvarka baustas. Nors jo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jis charakterizuojamas neigiamai. Nusikaltimo padarymas susijęs su girtavimu. Tai rodo jo polinkį nusikalsti ir nesilaikyti visuomenės nustatytų normų. Nuteistasis A. B. įvykdė labai sunkų ir labai pavojingą nusikaltimą su negrįžtančiomis pasekmėmis bei ypatinga žala visuomenei. Kolegijos nuomone, apygardos teismas pagrįstai skyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, atitinkančią bausmės vidurkį, t.y. dešimčiai metų. Paskirta bausmė nėra per griežta, jos dydis neprieštarauja teisingumo principui. Dar labiau ją švelninti, vadovaujantis BK 62 str. nuostatomis, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo A. B. apeliacinį skundą atmesti.