Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal atsakovo K. Š. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutarties, kuria atmestas prašymas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, pritaikytas civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Tiera Logistics“ ieškinį atsakovui K. Š. dėl skolos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Kreditorė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Tiera Logistics“ kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 300 000 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų išieškojimo iš skolininko K. Š.. Kreditorė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą, lėšas ir turtines teises 301 360 Eur reikalavimui užtikrinti (civilinė byla Nr. eL2-10825-446/2024).

2. Kreditorė nurodė, kad skolininkas – kreditorės vienintelio akcininko G. Š. sūnus. Kreditorė paskolino skolininkui lėšas, o šis 2015 m. rugpjūčio 5 d. išdavė vekselį, kurio suma – 300 000 Eur. Skolininkas, padedant kreditorei, už nurodytas lėšas įsigijo apie 180 vienetų miško ir žemės ūkio paskirties sklypų. Skolininkas negrąžino net dalies skolos, nors pardavė ne mažiau kaip 18 sklypų, o už juos gautas lėšas baigia iššvaistyti. Kreditorė pažymėjo, kad skola labai didelė, skolininkas vengia ją grąžinti, lošia iš pinigų, žaidžia azartinius žaidimus, nedirba, neturi savo būsto, galbūt turi kitų skolų. Dėl to yra pagrindas manyti, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, teismo įsakymo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.

4. Kreditorė UAB „Tiera Logistics“ kreipėsi į Plungės apylinkės teismą, prašydama išduoti teismo įsakymą dėl 300 000 Eur skolos, 5 proc. procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų (861 Eur žyminio mokesčio bei 500 Eur advokato atstovavimo išlaidų) išieškojimo iš skolininko K. Š.. Pareiškimo reikalavimams užtikrinti kreditorė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti skolininko turtą, lėšas, turtines teises. Kreditorė nurodė, kad skolininkas negrąžino skolos pagal 2015 m. gegužės 20 d. vekselį (civilinė byla Nr. eL2-5123-884/2023; vėlesnis bylos Nr. eL2-5123-1054/2024)).

6. Skolininkas K. Š. pirmiau nurodytose bylose pareiškė prieštaravimus dėl kreditorės pareiškimų išduoti teismo įsakymus. Ieškovė UAB „Tiera Logistics“ pateikė teismui ieškinius dėl skolų pagal 2015 m. gegužės 20 d. ir 2015 m. rugpjūčio 5 d. vekselius priteisimo iš atsakovo K. Š. (civilinės bylos Nr. e2-172-357/2025 ir Nr. e2-182-372/2025).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

14. Atsakovas K. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį ir

14.1. įpareigoti pirmosios instancijos teismo teisėją atidžiau išnagrinėti jo prašymą, taikyti įstatymuose nustatytas normas ir procedūras arba paskirti kitą teisėją prašymui išnagrinėti. Atsakovas sutinka palaukti, kol sugrįš iš atostogų bylą nagrinėjanti kita teisėja ir išnagrinės jo prašymą;

15.3. Ieškovė neįrodė atsakovo nesąžiningumo. Pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės suvaržė ne tik atsakovo teises, bet ir sumenkino jo reputaciją. Jos – psichologinis spaudimas sudaryti taikos sutartį, pagal kurią atsakovo turtas būtų perleistas V. Š..

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

16. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame (atskirajame) skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas, ir, neperžengus skundo ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

17. Neatsižvelgdamas į apeliacinio (atskirojo) skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas ex officio (savo iniciatyva) patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėjamoje byloje nenustatė absoliučių apskųstos pirmosios instancijos teismo nutarties negaliojimo pagrindų. Teismas daro išvadą, kad nėra pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytas ribas.

18. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutartį, kuria atmestas jo prašymas panaikinti jo turto ir lėšų areštą.

Dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teisme, nepriėmimo

19. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

20. Apeliantas su atskiruoju skundu pateikė valstybės įmonės (toliau – VĮ) Registrų centro 2025 m. liepos 9 d. raštą, žemės sklypų nuomos sutartis, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos pranešimą, nepilnamečio vaiko gimimo įrašą, antstolio A. B. nurodymą, raginimą įvykdyti sprendimą, skundą VĮ Registrų centrui, Nacionalinei mokėjimo agentūrai, susirašinėjimo elektroniniais laiškais su Šilalės rajono savivaldybės administracija dėl panaudos sutarčių, VMI pranešimą dėl žemės mokesčio, žemės nuomos sutarties kopijas.

21. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad pateikti dokumentai nelaikytini naujais rašytiniais įrodymais, nes juos apeliantas pateikė pakartotinai. Apeliantas neįrodė, kad yra CPK 314 straipsnyje nustatyta bent viena išimtis iš bendrosios taisyklės, todėl teismas atsisako juos priimti į bylą.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių vertinimo

22. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį į tai, kad apeliantas ne pirmą kartą prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2024 m. liepos 18 d. ir Plungės apylinkės teismo 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimis pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones. Dėl to šių nutarčių teisėtumas ir pagrįstumas jau įvertintas anksčiau įsiteisėjusiais procesiniais teismų sprendimais (nutarties 3, 7–10 punktai). Dėl to apeliantas, prašydamas panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, turi nurodyti ne tas pačias aplinkybes, kurias jau įvertino pirmiau pareiškėjo prašymą nagrinėję teismai įsiteisėjusiuose procesiniuose sprendimuose, bet tik naujai paaiškėjusias ar pasikeitusias aplinkybes, dėl kurių išnyko pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba dėl kurių šių priemonių taikymas nebeatitinka proporcingumo ar ekonomiškumo principo.

23. Iš bylos duomenų nustatyta, kad pirmiau apelianto prašymus nagrinėję teismai įvertino aplinkybes, susijusias su Tauragės apskrities vyriausiajame policijos komisariate vykdomu ikiteisminiu tyrimu, kuriame apeliantas pripažintas nukentėjusiuoju, ieškovės galimybę suteikti paskolą, atsakovo sąžiningumą ir grėsmę galbūt ieškovei palankaus teismo sprendimo vykdymui, pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių proporcingumą ir suvaržymus tenkinti šeimos, kurioje auga nepilnametis vaikas, poreikius. Apeliantas procesiniuose dokumentuose, kuriais prašo panaikinti laikinąsias apsaugos priemones, neatsižvelgia į teismų išaiškinimus, kad visos aplinkybės, susijusios su vekselių išrašymu, paskolos suteikimo galimybe ir pan., bus įvertintos tik tada, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, išklausyti byloje dalyvaujantys asmenys ir ištirti visi įrodymai. Tai, kad teismai nurodytas aplinkybes įvertino ne taip, kaip norėjo apeliantas, ar nurodė, kad jos bus įvertintos vėliau, savaime nėra pagrindas tas pačias aplinkybes įvertinti kitaip.

24. Atskirajame skunde nurodyta, kad teismo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – psichologinio spaudimo priemonė sudaryti taikos sutartį, pagal kurią apelianto turtas būtų perleistas V. Š.. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skolininko turto areštas – procesinis institutas, suvaržantis skolininko interesus. Dėl to apeliantas patiria tam tikrų suvaržymo, negali disponuoti jam priklausančiu turtu savo nuožiūra. Vis dėlto toks suvaržymas negali būti vertinamas kaip jo reputacijos menkinimas ar psichologinis spaudimas sudaryti taikos sutartį. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis sudarė žemės sklypų nuomos ir panaudos sutartis su V. Š., kuri nemoka nuomos mokesčio, negali gauti išmokų iš Nacionalinės mokėjimo agentūros, nereikšmingos sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą byloje, kurioje sprendžiamas skolos grąžinimas pagal vekselius. Be to, apelianto nurodyti padariniai nesusiję su teismų pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis.

25. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentu, kad teismų nutartimis areštuotas visas jo turtas, kurio vertė didesnė negu pareikštas reikalavimas pagal vekselius. Šiaulių apylinkės teismas 2024 m. liepos 18 d. nutartimi areštavo apelianto nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir lėšas ieškovės 301 360 Eur reikalavimams užtikrinti (civilinė byla Nr. eL2-10825-446/2024). Plungės apylinkės teismas 2024 m. rugpjūčio 5 d. nutartimi areštavo apelianto nekilnojamąjį turtą, o jo nesant ar esant nepakankamai, kilnojamąjį turtą ir lėšas ieškovės 300 861 Eur reikalavimui užtikrinti (civilinė byla Nr. eL2-5123-884/2023). Nurodytomis nutartimis areštuotas ne visas turtas, kaip teigia apeliantas, bet tas turtas, kurio bendra vertė – 602 221 Eur. Teismas neareštuoja konkretaus turto, nenustato jo vertės – tai antstolio pareiga (CPK 675 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų nustatyta, kad Šiaulių apylinkės teismas ir Plungės apylinkės teismas tik nustatė areštuojamo turto tvarką, t. y. kad pirmiausiai areštuojamas apelianto nekilnojamasis turtas, o jo nesant ar esant nepakankamai – kilnojamasis turtas, lėšos. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog prašomos panaikinti laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia proporcingumo principą, jis negali naudotis lėšomis, gauti pajamų, išlaikyti nepilnametį vaiką bei tenkinti kitus šeimos poreikius. Areštuoto turto vertė neviršija ieškovės pareikštų reikalavimų.

Dėl bylos procesinės baigties

26. Apibendrindamas nurodytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad apeliantas nepateikė duomenų, kurie būtų pagrindas konstatuoti, jog pasikeitė aplinkybės ir dėl to pritaikytas turto areštas neproporcingai apriboja, pažeidžia ar suvaržo apelianto teises ar teisėtus interesus. Atkreipiamas apelianto dėmesys į tai, kad teismas privalo nagrinėti bylas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucija (toliau – Konstitucija), Lietuvos Respublikos tarptautinėmis sutartimis, Lietuvos Respublikos įstatymais, kitais teisės aktais. Teismas, aiškindamas ir taikydamas įstatymus bei kitus teisės aktus, privalo vadovautis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo principais (CPK 3 straipsnio 1 dalis). Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki (CPK 21 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas neturi teisės įpareigoti pirmosios instancijos teismo teisėją vienaip ar kitaip išnagrinėti bylą, nurodyti, kuris teisėjas ir kada turi nagrinėti kokį nors procesinį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas tik patikrina apskųsto pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų. Jis, naudodamasis CPK 337 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise, pirmosios instancijos teismo sprendimą gali palikti nepakeistą, pakeisti, panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės arba perduoti jį pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

27. Dėl pirmiau nurodytų priežasčių apelianto prašymai įpareigoti konkrečią teisėją atidžiau išnagrinėti jo prašymą, paskirti kitą teisėją prašymui išnagrinėti arba palaukti, kol sugrįš iš atostogų bylą nagrinėjanti teisėja L. M., atmestini. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas apskųsta nutartimi teisingai išsprendė apelianto prašymą. Atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas pakeisti ar panaikinti apskųstą nutartį, todėl ji paliekama nepakeista, o skundas atmetamas.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šiaulių apygardos teismo 2025 m. liepos 22 d. nutartį palikti nepakeistą.