Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, kurią sudaro kolegijos pirmininkė Erika Misiūnienė, kolegijos teisėjai Bronius Valius, Virginija Nijolė Griškevičienė, sekretoriaujant Rimai Zigmantienei, viešame teismo posėdyje dalyvaujant ieškovės V. R. atstovui advokatui H.Mackevičiui, atsakovui A. R., atsakovo atstovui advokatui A.Devėnui, apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės V. R. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės V. R. ieškinį atsakovui A. R. dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe, jo padalijimo, turto kompensacijos bei skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė V. R. ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama pripažinti atsakovo A. R. vardu registruotą butą, esantį (duomenys neskelbtini) jos ir atsakovo bendrąja jungtine nuosavybe, nustatyti lygias bendro turto (buto) dalis abiems bendraturčiams, padalyti ginčo butą, natūra jį perduodant atsakovui, priteisti ieškovei iš atsakovo 68 370 Lt piniginę kompensaciją už atsakovui tenkančią ieškovei priklausančią buto dalį bei 12 071,07 Lt skolą už komunalines paslaugas, priteisti iš atsakovo jos turėtas bylinėjimosi išlaidas (b.l. 3).

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2007 m. kovo 1 d. sprendimu (b.l. 84-85) ieškovės V.R. ieškinį atmetė. Iš ieškovės V. R. atsakovui priteisė 2000 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pažymėjo, kad teismų praktikoje yra suformuluota taisyklė, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, todėl nėra reikalaujama absoliutaus teismo įsitikinimo, o padaryti išvadą apie fakto buvimą įrodymų pakanka, jei iš byloje esančių įrodymų galima daryti labiau tikėtiną išvadą, kad tas faktas buvo, negu, kad jo nebuvo. Konstatavo, kad ginčo butas yra atsakovo asmeninė nuosavybė, nes buvo įgytas po santuokos tarp šalių nutraukimo. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra pagrindas taikyti ieškinio senatį, ir taikė ją kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti.

Apeliaciniu skundu (b.l. 86-88) ieškovė prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti. Apeliantė pažymi, kad teismas neteisingai įvertino faktines bylos aplinkybes, netinkamai taikė teisės normas, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, todėl priėmė neteisėtą sprendimą, kuris naikintinas. Pažymi, kad ginčo butas kaip fizinis objektas sukurtas ieškovei ir atsakovui dar esant santuokoje, ir nežiūrint į tai, kad buto teisinė registracija atlikta vieno iš sutuoktinių vardu jau po santuokos nutraukimo, vadovaujantis tuo metu galiojusiu Santuokos ir šeimos kodeksu, butas išsaugo bendrosios jungtinės nuosavybės statusą. Teigia, kad vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika tam, kad pasibaigtų vieno iš sutuoktinių nuosavybės teisė į jo dalį bendrojoje nuosavybėje, reikalingas papildomas juridinis faktas – turto pasidalijimas, perleidimas ar kitoks sandoris, kuris pakeistų buvusių turto savininkų civilines teises ir pareigas. Pažymi, kad nesutinka, jog praleido ieškinio senaties terminą, nes apie savo pažeistas teises sužinojo tik 2006 m. Nurodo, kad teismas savo iniciatyva negalėjo konstatuoti, kad tarp ginčo šalių dėl ginčo objekto buvo susiklostę panaudos teisiniai santykiai.

Atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 101-102) atsakovas prašo apeliacinį skundą atmesti ir palikti nepakeistą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimą. Nurodo, kad teismo sprendimas atitinka įstatymo keliamus reikalavimus, yra teisingas ir pagrįstas, todėl nėra jokio teisinio ir faktinio pagrindo jį naikinti. Nurodo, kad ginčo butas buvo įgytas už jo asmenines lėšas, ieškovė neįrodinėjo, kad ji prisidėjo prie buto įsigijimo asmeninėmis lėšomis, todėl butas yra jo asmeninė nuosavybė. Pažymi, kad teismas pagrįstai taikė ieškinio senatį, nes ieškovė žinojo, jog ginčo butas 1997 m. buvo perleistas atsakovo sūnui, ir jau tada jai tapo žinoma, kad ginčo butas asmenine nuosavybe priklauso atsakovui.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentu taikyti ieškinio senatį ir pripažinti tai, kaip savarankišką pagrindą ieškiniui atmesti. Pažymėtina, kad šioje byloje ieškinio senatis neturi būti taikoma, nes pirmosios instancijos teismas nepagrįstai ieškinio senaties termino pradžią susiejo su dovanojimo sutarties sudarymu 1997-06-05. Šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra pažymėjęs, kad ieškinio senaties termino dėl sutuoktinių turto padalijimo po santuokos nutraukimo eiga prasideda nuo tos dienos, kai sutuoktinis sužinojo ar turėjo sužinoti, kad pažeista jo subjektyvinė teisė naudotis, valdyti arba disponuoti bendrąja jungtine nuosavybe. Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė naudojosi ginčo butu tiek po santuokos nutraukimo, tiek po 1997-06-05 dovanojimo sutarties sudarymo, taigi šiuo atveju ieškovės subjektyvinių teisių pažeidimas su dovanojimo sutarties sudarymu nesutapo, nėra duomenų, kad šalys būtų ginčo butą dalijęsi anksčiau, taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškinio senaties terminas nėra praleistas (CK 1.127 str. 1 d.)

Šioje byloje nustatyta, kad santuoka tarp ginčo šalių ieškovės V. R. ir atsakovo A. R. sudaryta 1976 m. spalio 16 d. (b.l. 6). Po santuokos sudarymo sutuoktiniai nutarė kooperatiniu būdu statytis ir įsigyti butą. Klaipėdos mesto vykdomojo komiteto 1981 m. birželio 1 d. sprendimu buvo įkurtas gyvenamųjų namų statybos kooperatyvas „Sūkurys“, ieškovės ir atsakovo, tuo metu 3 asmenų, šeimai skirtas trijų kambarių butas (b.l. 7-8). Ieškovės ir atsakovo santuoka nutraukta 1986 m. kovo 5 d. (b.l. 9). Ginčo buto teisinė registracija atlikta 1996 m. sausio 8 d. atsakovo A. R. , kaip buvusio gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Sūkurys“ nario, vardu. Atsižvelgdamas į šią aplinkybę bei konstatuodamas, kad vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo būdų yra santuokos nutraukimas, pirmosios instancijos teismas sprendė, jog ginčo butas yra ne bendroji jungtinė ieškovės ir atsakovo, bet asmeninė A. R. nuosavybė. Su tokia Klaipėdos miesto apylinkės teismo išvada dėl ginčo buto teisinio statuso teisėjų kolegija nesutinka.

Ginčo buto teisinės registracijos metu galiojusio įstatymo „Dėl gyvenamųjų namų statybos kooperatyvų“ 1 straipsnio nuostata, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys, visiškai išmokėjęs pajų už butą, tampa buto savininku ir nustoja būti kooperatyvo nariu, nereiškia, jog visais atvejais buto savininku išmokėjus tampa tik kooperatyvo narys. Šia įstatymo nuostata nepaneigiama galimybė sutuoktiniams kooperatinį butą įsigyti bendrosios jungtinės nuosavybės teise nepriklausomai nuo to, jog gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo narys buvo tik vienas iš sutuoktinių, kurio vardu kooperatinis butas ir yra teisiškai įregistruojamas. Santuokos ir šeimos kodekso 21 straipsnyje numatyta, jog turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė. Sutuoktiniai turi lygias teises šį turtą valdyti, juo naudotis ir disponuoti. Šio straipsnio 3 dalyje reglamentuota, kad turtas, įgytas santuokos metu, laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Vadinasi, nustatant kooperatinio buto teisinį statusą privalu atsižvelgti į tai, kokiomis bendromis santuokinėmis ar asmeninėmis vieno sutuoktinio lėšomis yra atsiskaityta už kooperatinį butą. Iki santuokos nutraukimo už kooperatinį butą sumokėta iš bendrų santuokinių lėšų pajinių įnašų dalis sudaro bendrąją jungtinę šalių nuosavybę ir tokios įmokos asmenine vieno iš sutuoktinių, taigi ir kooperatyvo nario, nuosavybe netampa, jeigu nesusitarta kitaip (CK 3.88 str. 1 d. 1p., Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 str.).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pradinis 3422,28 rublių įnašas už butą, esantį Smiltelės g. 4-72, Klaipėdoje buvo sumokėtas 1981 metais - šalims dar esant santuokoje. Pažymėtina, kad tikslių duomenų apie ginčo buto įsigijimo (statybos) kainą išlikę nėra. Remiantis byloje esančia medžiaga nustatyta, kad tokio paties ploto tame pačiame name, adresu Smiltelės g. 4, Klaipėdoje, statytame gyvenamųjų namų statybos kooperatyvo „Sūkurys“, įsigijimo kaina siekia 4482 rublius, tačiau byloje atsakovo A. R. yra pateiktas indėlininko pavedimas (b.l. 52), kuriuo 1992 m. liepos 17 d. atsakovas įmokėjo likusį 1626,93 rublių pajinį įnašą už ginčo butą, todėl darytina išvada, kad ir ginčo buto įsigijimo kaina buvo 5049,21 rubliai. Kaip jau minėta, ginčo šalių santuokos metu, už kooperatinį butą buvo sumokėti 3422,28 rubliai, t.y. 68 procentai buto statybos (įsigijimo) kainos, todėl pripažintina, jog 68/100 ginčo buto dalys yra bendroji jungtinė buvusių sutuoktinių V. R. ir A. R. nuosavybė. Likusią pajaus dalį – 1626,93 rublius atsakovas sumokėjo jau po santuokos nutraukimo, šio fakto ieškovė nepaneigė ir neįrodinėjo priešingos situacijos leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl pripažintina, kad 32/100 ginčo buto dalys pripažintinos atsakovo asmenine nuosavybe. Dėl tos priežasties, jog ginčo buto teisinė registracija atlikta 1996 m. sausio 8 d., t.y. jau po ginčo šalių santuokos nutraukimo, ir tik vieno iš sutuoktinių – atsakovo A. R. vardu, šio buto teisinis statusas nesikeičia, t.y. ginčo butas dalis išsaugo bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės statusą. Taigi, darytina išvada, kad nutraukus santuoką pajiniai įnašai dalijami kaip bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, o atsižvelgiant į tai, jog po santuokos nutraukimo keičiasi ir sutuoktinių turtui taikytas teisinis rėžimas, vėliau sumokėti pajiniai įnašai tampa vieno iš sutuoktinių asmenine nuosavybe (CK 3.100 str. 4 p.). Todėl konstatuotina, kad ieškovei priklauso 34/100, atsakovui – 66/100 dalys buto, esančio (duomenys neskelbtini).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog bendro ūkio vedimas po santuokos nutraukimo nesukuria bendrosios jungtinės nuosavybės formos. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 3.229 straipsnyje numatyta, kad partnerystė (bendras gyvenimas neįregistravus santuokos) registruojama įstatymų nustatyta tvarka. Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo ir įgyvendinimo įstatymo 28 straipsnis nustato, kad Civilinio kodekso trečiosios knygos XV skyriaus normos dėl bendro gyvenimo neįregistravus santuokos įsigalioja nuo įstatymo, reglamentuojančio partnerystės įregistravimo tvarką, įsigaliojimo momento. Partnerystės įstatymas nėra priimtas, todėl Civilinio kodekso normos, reglamentuojančios partnerystės teisinius santykius nėra taikomos, o negaliojant partnerystės teisinius santykius reglamentuojančioms teisės normoms, negalioja ir sugyventinių bendrai naudojamo turto teisinis rėžimas.

Įvertinus ieškovei tenkančią bendrojoje nuosavybėje buto dalį (34/100) ir teismo nustatytą buto rinkos vertę, kurią pateikė ieškovė, o atsakovas jos neginčijo (136 740 Lt), atsakovui pripažinus nuosavybės teisę į visą butą, ieškovei iš atsakovo priteistina 46 491,60 Lt dydžio piniginė kompensacija. Butas nėra dalijamas natūra, nes nei ieškovė, nei atsakovas nepareiškė tokio prašymo, o patys pasirinko tokį bendro turto padalijimo būdą.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl atsisakymo priteisti dalį buto išlaikymo (komunalinių) išlaidų iš atsakovo paliktina nepakeista, nes atsakovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas laikotarpiu, už kurį ieškovė prašo šias išlaidas priteisti, gyveno ginčo bute, t.y. naudojosi teikiamomis komunalinėmis paslaugomis. Be to, ieškovė nepateikė įrodymų, kokią būtent buto eksploatavimo išlaidų dalį ji sumokėjo už atsakovą kaip bendraturtį, turintį išlaikyti bendrą turtą, o savo reikalavimą grindė tik įrodymais apie sumokėtus komunalinius mokesčius.

Pakeitus byloje priimtą sprendimą, atitinkamai pasikeičia ir teismo išlaidų, kurias turėjo šalys nagrinėjant bylą, paskirstymas. CPK 93 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu ieškinys patenkinamas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų daliai. Šios bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklės taikomos ir žyminiam mokesčiui, kurį šalys moka paduodamos apeliacinį mokestį (CPK 93 str. 3 d.). Ieškovės pareikšto ieškinio suma – 80 441,07 Lt, jai priteistina 46 491,60 Lt piniginė kompensacija, todėl, atsižvelgiant į patenkintų reikalavimų proporciją, V. R. iš A. R. priteistina 1400 Lt pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio ir 1400 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą. Taip pat V. R. iš A. R. priteistina 1027 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme. Proporcingai mažinamas ir iš V. R. A. R. priteistinas išlaidų advokato pagalbos apmokėti dydis, ir A. R. iš V. R. priteistina po 1160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 325-330 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2007 m. kovo 1 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir santuokoje įgyto turto padalijimo, panaikinti ir šią ieškinio dalį tenkinti.

Pripažinti butą, esantį (duomenys neskelbtini), bendrąją jungtine V. R. ir A. R. nuosavybe.

Padalyti ieškovės V. R. ir atsakovo A. R. santuokos metu įgytą butą, esantį (duomenys neskelbtini), ieškovei priteisiant 34/100 dalis, o atsakovui – 66/100 dalis buto. A. R. asmeninės nuosavybės teise priteisti butą, esantį (duomenys neskelbtini), o V. R. iš A. R. priteisti 46491,60 Lt piniginę kompensaciją už jai tenkančią 34/100 buto dalį.

Iš V. R. A. R. pirmosios instancijos teisme priteistas advokato pagalbos išlaidas sumažinti iki 1160 Lt.

Priteisti V. R. iš A. R. 1400 Lt pirmosios instancijos teisme sumokėto žyminio mokesčio ir 1400 Lt žyminio mokesčio sumokėto paduodant apeliacinį skundą.

Priteisti V. R. iš A. R. 1027 Lt bylinėjimosi išlaidų, turėtų pirmosios instancijos teisme.

Priteisti A. R. iš V. R. 1160 Lt išlaidų advokato pagalbai apmokėti, turėtų apeliacinės instancijos teisme.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.