Kauno apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, bedarbis, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neturintis galiojančių administracinių nuobaudų, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalį, 123 straipsnio 5 dalį, 127 straipsnio 2 dalį, 130 straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

M. J. 2016-10-13, apie 15.40 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)gatvių sankryžoje vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio gretima juosta važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino. Vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra, ir neapdraustą privalomuoju draudimu. Tokiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 14, 104 punktų reikalavimus.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo M. J. pažeidimus pripažino iš dalies, gailisi. Parodė, kad vairuodamas automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepajuto, kad kliudė kitą automobilį ir nuvažiavo. Vakare pats nuvyko į policiją, nes pamatė, kad ant automobilio galinio buferio kairės pusės yra kito automobilio pilkos spalvos dažai. Automobilio apžiūrai nepateikė, nes jį pirko dalims ir jis jau buvo pradėtas ardyti. Teisės vairuoti transporto priemones neturi, buvo atimta už ankstesnį pažeidimą.

Liudytoja L. P. parodė, kad važiuojant automobiliu Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Lukšio g. sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui antroje eismo juostoje. Iš pirmos eismo juostos atvažiavęs automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kirto ištisinę eismo juostą norėdamas įvažiuoti į antrą eismo juostą. Jis arti sustojo ir ji išlipo pažiūrėti, ar jis nekliudė jos automobilio, nes labai arti jos automobilio sustojo. Kito automobilio vairuotojas nuvažiavo, pasigirdo metalo girgždėjimo garsas. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad jis apgadintas - nubrozdinti automobilio dešinės pusės priekinis bamperis ir sparnas, kuris dar ir įlenktas. Ji pranešė apie eismo įvykį policijai. Dėl automobilio apgadinimo patyrė žalą, kreipėsi į draudimą.

Liudytojas L. J. parodė, kad važiavo su M. J. automobiliu. Prieš šviesoforą M. J., važiuodamas pirma eismo juosta, norėjo rikiuotis į antrą eismo juostą, paprašė vairuotojos užleisti jį į antrą eismo juostą priekyje jos. Moteris pradėjo rėkti, reiškė nepasitenkinimą. Kai M. J. sustojo, atstumas buvo iki antroje eismo juostoje sustojusio automobilio apie metrą, automobilių kontakto nebuvo. Kito automobilio vairuotoja išlipo iš automobilio, po to sėdo į savo automobilį, o M. J. nuvažiavo į dešinę, kadangi iš pirmos eismo juostos galima buvo sukti tik į dešinę.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ir ATPK) 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies pažeidimų faktą ir M. J. kaltę įrodo: administracinio teisės pažeidimo protokolas, iš kurio matyti, jog jame yra užfiksuotos viso esminės padarytų pažeidimų aplinkybės (b. l. 1-2), M. J. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad susidūrimo su kitu automobiliu nepajuto, todėl nuvažiavo (b. l. 1), tarnybiniai pranešimai, iš kurių matyti, kad nuvykus pagal gautą pranešimą įvykio vietoje rastas apgadintas pranešėjos automobilis Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavo L. P., ji paaiškino, kad sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui antroje eismo juostoje, iš pirmos eismo juostos atvažiavęs žalios spalvos automobilio, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kirto ištisinę eismo juostą norėdamas chuliganiškai įvažiuoti į antrą eismo juostą ir kliudė jos vairuojamo Audi priekinį bamperį ties dešiniuoju kampu. Ji sustojo, o minėtas automobilis nuvažiavo toliau. Praėjus kelioms valandoms į Kauno AVPK atvyko M. J., kuris paaiškino, kad vairavo minėtą žalios spalvos automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) važiavo P. Lukšio gatve norėjo kirsti Savanorių pr. ir važiuoti į Kovo 11-osios g., tačiau jis važiavo pirma eismo juosta, iš kurios galima buvo sukti tik į dešinę. Norėjo persirikiuoti, tačiau jo neužleido. Kito automobilio vairuotoja supykusi pradėjo važiuoti iš lėto ir atsirėmė į jo automobilio galinį bamperį. Jis nieko nepajutęs nuvažiavo. Tik grįžęs namo pamatė kito automobilio dažus ant savo automobilio ir nuvažiavo į policiją (b. l. 3-4), pranešimo ataskaita (b. l. 5-6), eismo įvykio vietos schema, iš kurios matyti automobilio Audi A4, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) stovėjimo vieta, sankryža, padaryti apgadinimai – dešinės pusės priekinis bamperis (b. l. 7), L. P. paaiškinimas, iš kurio matyti, kad sustojo sankryžoje degant raudonam šviesoforo signalui antroje eismo juostoje, iš pirmos eismo juostos atvažiavęs žalios spalvos automobilio, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas kirto ištisinę eismo juostą norėdamas chuliganiškai įvažiuoti į antrą eismo juostą ir kliudė jos vairuojamo Audi A4 priekinį bamperį ties dešiniuoju kampu, girdėjosi nubrozdinimo garsas. Ji sustojo, o minėtas automobilis nuvažiavo (b. l. 8), M. J. paaiškinimai, iš kurių matyti, kad minėtą dieną vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) prašė vairuojamo Audi automobilio vairuotojos užleisti jį į priekį, tačiau ji važiavo į priekį ir atsirėmė į galinį jo automobilio bamperį. Nieko nepajutęs, nuvažiavo, grįžęs namo ant savo automobilio pastebėjo kito automobilio dažus ir atvyko į policiją. Minėtą automobilį pirko ardymui ir jau pradėjo ardymo darbus, todėl apžiūrai jo nepateikė. Vairuotojo pažymėjimo neturi (b. l. 9-10), nuotraukos, iš kurių matyti automobilio Audi, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimai – nubrozdinimai ant dešinės pusės priekinio sparno (b. l. 11), išrašas apie VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) iš kurio matyti, kad techninė apžiūra neatlikta, draudimas negalioja, eksploatacija leidžiama (b. l. 12), transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis, pažyma sąskaita, turto perdavimo-priėmimo aktas, iš kurių matyti, kad VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilis priklauso M. J. (b. l. 13-14, 46), išrašas apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus, iš kurio matyti, kad M. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 15-35), informacija apie asmenį (b. l. 36-39), asmens duomenys (b. l. 40-42), L. P. vairuotojo pažymėjimo kopija, automobilio Audi A4 dokumentų kopijos (b. l. 43), M. J. asmens dokumento kopija (b. l. 44), kita bylos medžiaga.

Motyvuojamoji dalis

M. J. kaltę dėl aptariamo pažeidimo patvirtina ne tik byloje esantys aukščiau išvardinti rašytiniai įrodymai, bet ir liudytojų teismo posėdyje apklaustų L. P. ir L. J. parodymai, iš kurių nustatyta, kad vairuodama automobilį sustojo prie Lukšio g. ir Savanorių pr. sankryžos, nes degė raudonas šviesoforo signalas. Iš dešinės pusės labai arti sustojo automobilis. Ji išlipo apžiūrėti savo automobilio, o kitas automobilis, kurį vairavo M. J., nuvažiavo. Apžiūrėjusi automobilį pamatė, kad yra nubrozdintas priekinis bamperis ir sparnas. Apie eismo įvykį pranešė policijai. Kartu su M. J. važiavęs L. J. nepastebėjo, kad M. J. vairuojamas automobilis kliudė kitą automobilį, kurį vairavusi moteris neužleido M. J. kelio, todėl jis pasuko į dešinę, nes iš pirmos eismo juostos galėjo tik sukti į dešinę, ir nuvažiavo.

Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d. nustatyta administracinė atsakomybė už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, nulėmusį kitiems asmenims priklausančių kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą). Kelių eismo taisyklėse pateikta eismo įvykio sąvoka – tai įvykis kelyje, viešose arba privačiose teritorijose, kurio metu, judant transporto priemonei, žuvo ar buvo sužeista žmonių, sugadinta ar apgadinta bent viena transporto priemonė, krovinys, kelias, jo statiniai ar bet koks kitas įvykio vietoje buvęs turtas. Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 1 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonių, neįregistruotų (neperregistruotų) nustatyta tvarka arba be valstybinės techninės apžiūros, arba turinčių gedimų, dėl kurių Kelių eismo taisyklės draudžia važiuoti, arba kurių padangos neatitinka nustatytų techninių ar padangų naudojimo reikalavimų, arba neturint vidaus reikalų ministro nustatyta tvarka išduoto leidimo naudotis kelių transporto priemone su stiklais, kurių šviesos laidumas mažesnis negu leistina, vairavimą, o 5 d. nustatyta administracinė atsakomybė už transporto priemonės vairavimą neapsidraudus transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu arba nesant apdraustam šiuo draudimu.

Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. J. neturėdamas teisės vairuoti, vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustą privalomuoju draudimu, nesiėmė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio gretima juosta važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 p., 14 p. reikalavimus.

M. J. padarytas pažeidimas pagrįstai kvalifikuotas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 127 str. 2 d.

Dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo.

Administracinis teisės pažeidimas M. J. buvo inkriminuotas ir pagal ATPK 130 str. 1 d., t. y. dėl to, kad jis įvykus eismo įvykiui nepasiliko eismo įvykio vietoje, neužpildė eismo įvykio deklaracijos ir nepranešęs policijai, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo.

Nagrinėjamu atveju iš byloje surinktų įrodymų matyti, kad M. J., vairuodamas automobilį, persirikiuodamas iš pirmos eismo juostos į antrą, nedavė kelio gretima eismo juosta važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino, tačiau to nepastebėjo ir nuvažiavo. Tokia išvada darytina iš paties M. J. parodymų, iš kurių nustatyta, kad jis norėjo persirikiuoti į kitą eismo juostą, kurioje važiavusi automobiliu vairuotoja nepraleido jo, todėl jis pasuko į dešinę ir nuvažiavo, jokio automobilių kontakto nepajuto, tačiau grįžęs namo pastebėjęs ant savo automobilio kito automobilio dažus, pagalvojo, kad galėjo būti kontaktas su kitu automobiliu ir pats nuvažiavo į policiją. Tą patį patvirtino ir liudytojas L. J..

Apgadinimų pobūdis leidžia teigti, kad automobilių kontaktas nebuvo smūginis, L. P. automobiliui padaryti nežymūs apgadinimai, todėl, teismo vertinimu, M. J. galėjo nesuprasti, kad įvyko kontaktas ir jis apgadino kitą automobilį. Byloje nėra duomenų, kad jis vairavo neblaivus, todėl neturėjo motyvo pasišalinti iš eismo įvykio vietos.

Taigi, M. J. veiksmai – nuvažiavo iš įvykio vietos – formaliai atitinka ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviuosius požymius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad pagal šio nusižengimo esmę, jo padarymo kaltė gali pasireikšti tik sąmoningu veikimu – tyčia. Todėl, baudžiant asmenį pagal šią normą, būtina nustatyti, kad jis suprato sukėlęs eismo įvykį ir sąmoningai pasirinko elgesio variantą – pasišalino iš įvykio vietos, suprasdamas, kad elgiasi neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas analizuojant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2012-06-19 nutartis Nr. 2AT-11-2012).

Byloje esančių įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog M. J. veiksmuose tyčios, pasišalinant iš įvykio vietos, nėra, nes jis nesuprato, kad kliudė kitą automobilį ir jį apgadino, ir nesiekė išvengti atsakomybės už savo veiksmus, todėl nesant administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 130 str. 1 d., sudėties, bylos teisena šioje dalyje nutrauktina (ATPK 250 str. 1 d. 1 p.).

Dėl nuobaudos skyrimo.

Surinktų ir teismo ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad M. J. vairavo automobilį neturėdamas teisės vairuoti, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų asmenų turto saugumui, persirikiuodamas neįsitikino, kad tai daryti bus saugu, nedavė kelio gretima juosta važiavusiai transporto priemonei, ją kliudė ir apgadino. Vairavo transporto priemonę, kuriai nebuvo atlikta privalomoji techninė apžiūra ir neapdraustą privalomuoju draudimu, tai yra padarė ATPK 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus, todėl yra baustinas.

M. J. neturi galiojančių administracinių nuobaudų. Jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes, M. J. skirtinos nuobaudos, numatytos ATPK 123 straipsnio 1 dalies, 123 straipsnio 5 dalies, 127 straipsnio 2 dalies sankcijų ribose (ATPK 24 str. 3 d., 30 str. 2 d.). Manytina, kad pritaikius būtent tokias nuobaudas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai.

Išskirtinių aplinkybių, leidžiančių taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, nenustatyta.

Jeigu asmuo padarė kelis administracinius teisės pažeidimus, kurių bylas nagrinėja tas pats organas, galutinai šiam asmeniui skiriama nuobauda parenkama sankcijos, nustatytos už sunkesnį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose (ATPK 33 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 24 straipsniu, 30 straipsniu, 30² straipsniu, 33 straipsniu, 123 straipsniu, 127 straipsniu, 250 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 286 straipsniu, 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 313 straipsniu

nutaria:

M. J., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, 123 straipsnio 5 dalyje, 127 straipsnio 2 dalyje, ir :

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 1 dalyje, skirti 35 eurų (trisdešimt penkių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 123 straipsnio 5 dalyje, skirti 28 eurų (dvidešimt aštuonių eurų) baudą;

- už administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 127 straipsnio 2 dalyje, skirti 434 eurų (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Pritaikyti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalį ir paskirti nuobaudą sankcijos, numatytos už sunkesnįjį iš padarytųjų administracinių teisės pažeidimų, ribose, t. y. galutinę nuobaudą paskirti 434 eurų (keturių šimtų trisdešimt keturių eurų) baudą.

Administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 straipsnio 1 dalyje, bylos teiseną nutraukti, nesant šio pažeidimo sudėties.

Paskirtoji bauda ne vėliau kaip per 40 dienų nuo nutarimo įteikimo dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT247300010112394300 AB banke ,,Swedbank“, (banko kodas 73000), įmokos kodas 1001, unikalaus mokėjimo kodo laukelyje nurodyti - ROIK: 16062512245.

Po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimus sprendžia Valstybinė mokesčių inspekcija Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Jeigu pažeidėjas nesumoka baudos per šio kodekso 313 straipsnyje nustatytą terminą, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstine tvarka (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 314 str. 1 d.).

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.