Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Dalė Žukauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovės I. A. ieškinį atsakovui R. G. dėl išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas nustatytu terminu nepateikė teismui atsiliepimo į pareikštą ieškinį, procesiniai dokumentai atsakovui įteikti tinkamai (Civilinio proceso kodekso 130 straipsnis). Todėl ieškovei sutinkant, priimtinas sprendimas už akių (Civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalis).

Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius šalintinas iš proceso, kadangi ginčo byloje nėra.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Formaliai ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, jog ieškovė I. A. ir atsakovas R. G. negyvendami santuokoje (duomenys neskelbtini) susilaukė sūnaus K. G. (b.l. 4). Nuo vaiko gimimo atsakovas išlaikymo sūnui neteikia, materialiai prie vaiko išlaikymo neprisideda. Nepilnametis vaikas gyvena kartu su motina (b.l. 5). Iš ieškovės pateiktų duomenų matyti, jog ji gauna socialinę pašalpą bei išmoką vaikui, jos pajamas sudaro 116,29 Eur per mėnesį (b.l. 9). Ieškovė teismui nurodė, jog jokių duomenų apie atsakovą neturi, su juo nebendrauja nuo tada, kai pradėjo gyventi skyrium, girdėjo iš pažįstamų, jog atsakovas galėjo išvykti uždarbiauti už Lietuvos ribų (b.l. 19).

Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo sūnaus K. G. išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės.

Tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje ir detalizuota Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnyje, kurio 2 dalis numato, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant nepilnamečio vaiko išlaikymo dydį, laikomasi prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principų, kurio esmė yra ta, kad, pirmiausia atsižvelgiama į vaiko interesus (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.3 straipsnio 1 dalis). Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio, nustatomi konkretaus vaiko poreikiai ir abiejų vaiko tėvų turtinė padėtis.

Iš pateiktų įrodymų nustatyta, kad ieškovės mėnesines pajamas sudaro 116,29 Eur suma, iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad ieškovei nuosavybės teise nekilnojamasis turtas nepriklauso (b.l. 8), ieškovė prašo priteisti išlaikymą vaikui, kadangi atsakovas savo pareigos išlaikyti sūnų nevykdo. Formaliai įvertinus byloje pateiktus duomenis apie atsakovo turtinę padėtį matyti, jog atsakovas nekilnojamojo turto neturi (b.l. 7), Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovas nedirba (b.l. 15,16). Ieškovė nurodė, jog iš pažįstamų girdėjo atsakovą galimai išvykus uždarbiauti už Lietuvos Respublikos ribų, duomenų apie atsakovo gaunamas ir/ar turimas pajamas byloje nėra, tačiau atsakovas yra jaunas, darbingo amžiaus, turi būti atsakingas už savo įsipareigojimus ir privalo dirbti tiek, kad dabar ir ateityje galėtų rūpintis visais savo vaikais, juos auklėti, globoti, jiems tinkamai atstovauti, ginti jų teises ir teisėtus interesus. Abu tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti humaniškais ir dorais žmonėmis bei abu vienodai privalo rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti bei aprūpinti gyvenamuoju būstu. Pažymėtina, jog vertindamas tėvų turtinę padėtį, teismas turi atsižvelgti į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą (CK 3.3 straipsnio 1 dalis), lemiantį, kad visos abejonės dėl išlaikymo priteisimo, jo dydžio, formos nustatymo ir pan. turi būti vertinamos vaiko interesų naudai, t. y. pripažinti, kad padėtis leidžia priteisti vaiko poreikius atitinkantį išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-11-10 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus aiškinama atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą tėvų valdžios lygybės principą, kuris reiškia, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, jog orientaciniu kriterijumi, nustatant priteistino išlaikymo dydį, gali būti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.461 straipsnio 2 dalies nuostata, kad vieno mėnesio išlaikymo vertė negali būti mažesnė už vieną minimalią mėnesio algą (MMA), kuri šiuo metu yra lygi 325,00 Eur. Atsakovui procesiniai dokumentai – ieškinio kopija su priedais, įteikta tinkamai, t.y. paskelbiant apie procesinių dokumentų įteikimą viešai. Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, byloje nėra jokių duomenų, jog 150,00 Eur išlaikymas atsakovo sūnui K. G. nėra būtinas. Ieškovė nurodo, jog atsakovas išlaikymo neteikia, byloje nėra šias aplinkybes paneigiančių įrodymų, todėl formaliai įvertinus ieškovės reikalavimą, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių apsaugos ir gynimo principu, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo nepilnamečio sūnaus išlaikymui priteistina 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis, skaičiuojant nuo ieškinio pateikimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalis).

Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytoja skirtina ieškovė I. A. (Civilinio kodekso 3.185 straipsnio 1 dalis).

Civilinio kodekso 3.200 straipsnyje nurodyta, jog išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus nuo ieškinio padavimo dienos. Kasacinis teismas taip pat yra pasisakęs, kad išlaikymo įsiskolinimas gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, kad jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių. Ieškovė nurodo, kad atsakovas išlaikymo vaikui neteikia nuo pat sūnaus gimimo. Atsakovas atsiliepimo į ieškinį ar įrodymų, paneigiančių ieškovės nurodytas aplinkybes, nepateikė, todėl formaliai įvertinus ieškovės byloje pateiktus įrodymus, ieškovės reikalavimas tenkintinas, iš atsakovo priteistinas 3600,00 Eur išlaikymo nepilnamečiui vaikui K. G. įsiskolinimas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Tarp vaiko tėvų kilęs ginčas dėl vaikų gy­venamosios vietos nustatymo sprendžiamas vadovaujantis vaiko interesais ir atsižvelgiant į jo norą. Į vaiko norą gali būti neatsižvelgiama tik tuo atveju, kai vaiko noras prieštarauja jo inte­resams (Civilinio kodekso 3.174 straipsnio 2 dalis). Vaiko interesus pirmiausiai nulemia teigiamas vaiko, kaip svei­kos, dorovingos, tvirtos bei intelektualios asmenybės, vystymasis, atsižvelgiant į jo dvasinius, psichologinius, kultūrinius, moralinius, turtinius ir kitokius poreikius.

Sprendžiant dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, nustatomas vaiko prisirišimo laipsnis prie kiekvieno iš tėvų, kiekvieno tėvo doroviniai ir kitokie asmenybės bruožai, tėvų požiūris į vaiko auklėjimą, vystymąsi, tėvų dalyvavimą vaiką auklėjant, kiekvieno iš tėvų galimybes sudaryti vaikui tinkamas gyvenimo, auklėjimo ir vystymosi sąlygas. Atsižvelgiant į aplinkybes, jog, atsakovas nevykdo savo pareigos teikti vaikui išlaikymą nuo pat sūnaus gimimo, vaiku nuolatos rūpinosi ieškovė, byloje nėra pateikta duomenų, įrodymų, jog ieškovės elgesys ir auklėjimas darytų neigiamą įtaką vaiko psichikai, nepažeidžia nepilnamečio vaiko teisės į gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, dvasiniam, doroviniam vystymuisi, K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis). Bylose dėl išlaikymo priteisimo ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo (Civilinio proceso kodekso 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nepateikė teismui duomenų apie patirtas bylinėjimosi išlaidas, todėl jų priteisimo klausimas nespręstinas.

Iš atsakovo priteistinas 162,00 Eur žyminis mokestis į valstybės biudžetą (Civilinio proceso kodekso 96 straipsnio 1 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 285 – 287 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečio sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui po 150,00 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2015-08-20 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600,00 Eur (trys tūkstančiai šeši šimtai Eur 00 ct) įsiskolinimą sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui.

Paskirti ieškovę I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) uzufrukto teise tvarkyti nepilnamečio sūnaus K. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui skirtas lėšas iki jo pilnametystės.

Nepilnamečio vaiko K. G., gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą nustatyti su ieškove I. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovo R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 162,00 Eur žyminį mokestį į valstybės biudžetą.

Atsakovas šio sprendimo negali skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos miesto apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per trisdešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.