- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2020-10-09
- Bylos Nr.
- A7.-2584-1033/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-68-3-02258-2020-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Rolandas Bužinskas (pirm.)
- Pažeidėjas
- D. Z.
- Institucija
- Lošimų priežiūros tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
- Advokatai
- Giedrė Gudžiūnaitė
Įžanginė dalis
dalyvaujant Lošimų priežiūros tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos įgaliotoms atstovėms Dianai Dirgėlienei, Irmai Venckuvienei,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo D. Z., a. k. (duomenys neskelbtini), gimusios (duomenys neskelbtini), dirbančios (duomenys neskelbtini), gyvenančios (duomenys neskelbtini), administracinio nusižengimo bylą.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. Z., būdama UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – Bendrovė) lažybų tarpininkė-kasininkė-lošimų automatų salono administratorė, veikdama pagal patvirtintus Bendrovės lažybų tarpininko-kasininko-lošimų automatų salono administratoriaus pareiginius nuostatus (toliau – Pareiginiai nuostatai), taip pat pagal patvirtintą Bendrovės lošėjų, ketinančių patekti į lažybos punktą ir/ar dalyvauti lošime, patikros tvarkos aprašą (toliau – Aprašas), privalėdama žinoti ir tiksliai vykdyti Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo (toliau – ALĮ), kitų norminių teisės aktų, reglamentuojančių azartinių lošimų organizavimą bei viešosios tvarkos užtikrinimą, reikalavimus (Pareiginių nuostatų 5.2. punktas), užtikrinti, kad neloštų asmenys, savanoriškai parašę prašymus neįleisti jų į Bendrovės lažybų punktus ir lošimų automatų salonus (Pareiginių nuostatų 5.4. punktas), būdama atsakinga už azartinių lošimų organizavimą lažybų punktuose ir lošimo automatų salonuose pagal azartinius lošimus reglamentuojančių norminių teisės aktų reikalavimus (Pareiginių nuostatų 7.2.1. punktas) ir <...> bei neįleidimą į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus asmenų, savanoriškai parašiusių prašymus neįleisti jų į Bendrovės lažybų punktus ir lošimo automatų salonus (Pareiginių nuostatų 7.2.2. punktas), taip pat privalėdama savo veikloje vadovautis Aprašo 4. punktu, nurodančiu, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjo tapatybę pagal pateiktą galiojantį asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą ir Aprašo 5. punktu, nurodančiu, kad darbuotojas privalo patikrinti lošėjo pateiktus asmens duomenis Registruose, suvedus lošėjo duomenis į tikrinimo langelį ir/ar perdavus lošėjo duomenis patikrinimui į centrinę Bendrovės sistemą, o gavus informaciją, kad asmuo yra įrašytas į registrus, privalo lošėjui pasiūlyti palikti lažybų punktą (Aprašo 1 punkte nustatyta, kad „<...> lažybų punktuose tikrinant, lošėjo asmens tapatybę ir, ar asmuo, ketinantis patekti į lažybų punktą ir/ar dalyvauti lošime nėra įrašytas Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registre ir Neveiksnių ir ribotai veiksnių asmenų registre), 2020 m. sausio 18 d. nuo 13.15 val. iki 23.43 val. įleido A. V., a. k. (duomenys neskelbtini) į Bendrovės lažybų punktą ir lošimo automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir leido A. V. lošti, nors A. V. yra pateikęs prašymą neleisti lošti ir 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. yra įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. Šiais savo veiksmais D. Z. pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 134 straipsnio 4 dalyje.
Teismo posėdyje D. Z. kaltės nepripažino ir paaiškino, kad atėjo pastovus klientas, ji paprašė dokumento, patikrino registre jo duomenis, parodė atsakymą, kad buvo parašyta „leidžiama“, todėl ji įleido klientą lošti. Kliento telefone buvo nufotografuotas asmens tapatybės dokumentas, ji išimties tvarka pažiūrėjo į telefoną ir nustatė tapatybę. Iš nuotraukos buvo panašus asmuo. Jis pats nesakė, kad yra įtrauktas į asmenų draudžiančių lošti registrą. Įvedus jo duomenis sistema nerašė, kad yra neleidžiamas asmuo. Jos klaida buvo, kad nepaprašė tikslaus dokumento, iš veido buvo tas asmuo. Gal dokumento nuotrauka buvo klastotė. Asmuo sakė, kad pamiršo dokumentą, buvo pastovus klientas, turi tą nuotrauką, pasitikėjo klientu, buvo įsitikinusi, kad telefonas yra jo ir patikrinusi įleido. Asmuo padavė telefoną iš B kategorijos, kur yra langelis, ten yra kazino, t. y. padavė telefoną iš kazino pusės per langelį. Ji telefoną paėmė iš rankų, jai paspaudus ant telefono viduriuko, įsijungė ekranas. Ji suvedė duomenis, jai parašė „leidžiama“ ir ji atidavė atgal telefoną. Paaiškina apie savo šeimą ir šeimos sudėtingą finansinę padėtį.
Teismo posėdyje Institucijos atstovė Diana Dirgėliene teisme palaikė protokolą. Paaiškino, kad patikrinimas atliktas gavus A. V. pranešimą, kad Bendrovės darbuotoja paprašydavo pateikti asmens dokumentą, kurį jis pateikdavo ir jam būdavo leidžiama lošti. A. V. yra įtrauktas į Registrą 2019 m. gruodžio 2 d. 15.55 val., terminas iki 2118 m. Patikrinimo metu nustatė, kad 2019 m. gruodžio 2 d. A. V. pateikė prašymą neleisti jam lošti ir buvo įtrauktas į Registrą, o 2020 m. sausio 18 d. buvo įleistas į Bendrovės lošimo vietas, kur lošė. Aplinkybes įrodo vaizdo įrašai, paaiškinimai, kortelių kopijos. 2020 m. sausio 18 d. 13.15 val. dirbusi D. Z. paprašė A. V. pateikti dokumentus, tačiau A. V. dokumento nepateikė, tada D. Z. paprašė telefono, kurį grąžino leisdama lošti B kategorijos vietoje. Vaizdo įraše nematyti, kad darbuotoja būtų įvedusi asmens kodą. Iš Registro informacijos matyti, kad asmuo A. V. nebuvo tikrinamas. D. Z. patvirtino, kad yra susipažinusi su įstatymais ir tvarkomis, jai yra žinoma, kad programos pagalba be išimties tikrinami visi. Pasitikėdama A. V., jį įleido į kazino su telefone esančia dokumento nuotrauka. Tokia darbuotojos pozicija vertinama kritiškai, neaišku koks kodas buvo įvestas, ar iš viso buvo kodas įvestas. Darbuotoja yra atsakinga už esančių lošėjų patikrą Registre, turėdama pareigą vykdyti ALĮ 10 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, netinkamai įvykdė pareigą užtikrinti, kad asmuo įtrauktas į Registrą ir apsiribojęs savo galimybę lošti nebūtų įleistas prie lošimų aparatų. ALĮ 10 straipsnio 10 dalis draudžia bendrovei į lažybų punktą įleisti asmenis, kurie nepateikia asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, o šio įstatymo 10 straipsnio 21 dalis įpareigoja lošimo organizatorius užtikrinti, kad asmenys, kurie yra pateikę prašymą neleisti lošti, nebūtų leidžiama lošti ir būti lošimo organizavimo vietose. Priemones ir būdus pasirenka pats organizatorius, tačiau šiuo atveju tai nebuvo užtikrinta.
Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė advokato padėjėja Giedrė Gudžiūnaitė teisme paaiškino, kad iš D. Z. paaiškinimo matyti, jog šį asmenį ji patikrino pagal jai pateiktą asmens tapatybės dokumentą ir nustatė, kad asmeniui nedraudžiama lošti, ši aplinkybė byloje nepaneigta. Priešingai, vaizdo įrašas patvirtina, kad darbuotoja reikalavo pateikti asmens tapatybės dokumentą, kurį asmuo pateikė telefone. Esant abejonėms, jos vertinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Nėra paneigta aplinkybė, kad darbuotoja patikrino asmenį, kad asmeniui galima lošti. Įstatymas numato pareigą tikrinti tapatybę, jei kyla abejonių dėl asmens amžiaus (jaunesnis nei 18 metų). Tokių abejonių nekilo, juolab, kad asmuo lankėsi nuolat, ne kartą buvo tikrinamas, amžius nekėlė abejonių. Ji įvykdė pareigą tikrinti Registre, tikrino asmens tapatybės dokumentą, jei nuotrauka pateikta telefone, tai nereiškia, kad netikrino. Prašo teismo nutraukti bylą. Nebuvo nustatyta, kad asmeniui draudžiama lošti, praktikoje pasitaiko, kad asmuo pateikia suklastotą dokumentą, darbuotojas negali nustatyti ar buvo suklastotas dokumentas. Darbuotoja vertina asmens galėjimą lošti pagal pateiktus duomenis. D. Z. supranta, kad turi pareigą tikrinti lošėjus ir šią pareigą vykdė, tą patvirtina ir vaizdo medžiaga. Nėra pagrindo manyti, kad D. Z. aiškiai suvokdama, kad asmeniui yra draudžiama lošti, sąmoningai rinkosi netinkamą elgesio variantą. Asmeniui ji leido pasilikti salone įsitikinusi, kad jam leidžiama lošti. Pažeidimas padarytas klaidingai įvertinus asmens teisę būti salone. Jeigu teismas spręstų, kad pagrindas taikyti atsakomybę yra, prašo vadovautis ANK 34 straipsnio 5 dalimi ir taikyti teisingumo ir protingumo principą bei skirti mažesnę nei sankcijoje inkriminuojama bauda. D. Z. darbo atlyginimas yra apie (duomenys neskelbtini) eurų, moka už gyvenamąją vietą, turi finansinių įsipareigojimų, reikia skirti vaikų specialiems poreikiams.
D. Z. padarytą administracinį nusižengimą patvirtina byloje ištirti įrodymai: administracinio nusižengimo protokolas (b. l. 5-6), Institucijos įsakymas dėl atlikto Bendrovės neplaninio patikrinimo pagal 2020 m. sausio 23 d. pavedimą patikrinti Nr. PT-7, kuriuo buvo konstatuota, jog sistemiškai įvertinus pareiškėjo pateiktus duomenis ir paaiškinimą, Bendrovės ir Bendrovės darbuotojų pateiktus paaiškinimus, vaizdo įrašus, galiojančius teisės aktus, patikrinimo metu surinktus faktinius duomenis, patikrinimo metu nustatyta, jog Bendrovės darbuotoja D. Z. neužtikrino, kad pareiškėjas A. V., kuris yra pateikęs prašymą neleisti lošti, ir 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. buvo įtrauktas į Registrą, 2020 m. sausio 18 d. nebūtų įleistas į Bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną bei lažybų punktą Vilniuje, (duomenys neskelbtini) (b. l. 7-14). Lažybų kortelės patvirtina, kad 2020 m. sausio 18 d. nuo 18.03 val. iki 23.36 val. buvo lošiami žaidimai (duomenys neskelbtini), lažybų kortelėse (duomenys neskelbtini) nurodytas Bendrovės darbuotoja D. Z. (b. l. 16). Iš 2020 m. sausio 20 d. A. V. pranešimo nustatyta, kad 2019 m. gruodžio pradžioje jis pateikė prašymą neleisti lošti, tačiau yra įleidžiamas lošti į Bendrovės automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Buvo įleistas į automatų saloną gruodžio 5 arba 7 d., maždaug nuo 17.00 val. Dar buvo 2020 m. sausio 10 d. nuo 15.00 val., 2020 m. sausį nuo 15 iki 17 dienos, maždaug nuo 15.00 val. Dokumento visada prašydavo, jis pateikdavo, tačiau vis tiek leisdavo lošti. Darbuotojų vardų nežino, asmeniškai nepažįsta. Lankymosi metu keisdavo pinigus kasoje ir keitimo aparate, taip pat darydavo statymus ir leisdavo ant automatų Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Ant statymų ir automatų pralošė per tą laikotarpį 10 000 Eur. Taip pat nori pranešti, kad pastebėjo, jog vieni iš lošimų automatų laimingesni. Mano, kad tai neatitinka įstatymų. Prašo ištirti šitą įvykį, kodėl yra įleidžiamas (b. l. 15). Apsiribojusių savo galimybę lošti asmenų registro duomenys patvirtina, kad A. V. neleidžiama lošti nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. iki 2118 m. gruodžio 2 d. (b. l. 19-20), Bendrovės 2020 m. sausio mėnesio žiniaraščio kopija ir 2020 m. vasario 13 d. D. Z. paaiškinimas patvirtina, kad Bendrovės lošimų automatų salone ir lažybų punkte Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2020 m. sausio 18 d. dirbo D. Z. (b. l. 40-41). 2020 m. vasario 25 d. paaiškinime A. V. atsakė į klausimus, patvirtino, kad vaizdo įraše 2020 m. sausio 18 d. (nuo 18.00 val. iki 02.00 val.) yra jis, matosi, kad ne tik lošė prie B kategorijos lošimo automatų, bet ir atliko statymus. Tikslaus laiko nepasakys, tačiau ateidavo po pietų. Dėl asmens dokumento prašymo, tai būdavo įvairiai, kartais prašydavo, kartais – ne. Nežino ką tikrindavo, kai paduodavo dokumentą (b. l. 42). Fizinio asmens (A. V.) tikrinimo ataskaita nuo 2019 m. gruodžio 2 d. 00.01 val. iki 2020 m. vasario 10 d. 23.59 val. patvirtina, kad šiuo laikotarpiu A. V. duomenys buvo įvesti ir tikrinti 7 kartus, tačiau 2020 m. sausio 18 d. nebuvo įvesti (b. l. 45). Darbo sutartis Nr. 1889 patvirtina, kad Bendrovėje nuo 2019 m. spalio 29 d. D. Z. dirba lažybų tarpininke-kasininke-LAS administratore (b. l. 57-58), Institucijos tarnybinis pranešimas patvirtina, kad peržiūrėjus vaizdo įrašus užfiksuota, kad A. V. lankėsi Bendrovės lošimo vietose 2020 m. sausio 18 d. Į Bendrovės B kategorijos lošimo saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), A. V. atėjo 2020 m. sausio 18 d. 13.15 val., išėjo iki 23.43 val., tuo laiku lošimo vietoje dirbusi darbuotoja (D. Z.) prašė lošėjų, tame tarpe ir A. V., pateikti dokumentus, tačiau lošėjai dokumentų nepateikė, o darbuotoja paprašė jų telefonų, kuriuos paėmusi į rankas netrukus jiems, tame tarpe ir A. V., grąžino, leisdama A. V. būti B kategorijos lošimų automatų salone bei atlikti lažybų statymus ir lošti prie B kategorijos lošimo automatų. A. V. lažybų statymus atliko laikotarpiu nuo 14.00 val. iki 24.00 val., o lošė prie B kategorijos lošimo automatų nuo 13.00 val. iki 24.00 val. Minimu laikotarpiu A. V. ne kartą buvo išėjęs ir grįžęs į automatų saloną (b. l. 64), 2020 m. birželio 17 d. paaiškinime D. Z. nurodė, kad 2020 m. sausio 18 d. ji dirbo Bendrovės B kategorijos lošimų automatų salone ir lažybų punkte Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Patvirtina, kad yra susipažinusi su Pareiginiais nuostatais ir jais vadovaujasi. Darbe naudojasi programa, kurios pagalba įrašius asmens kodą, nurodoma ar asmeniui leidžiama, ar draudžiama lošti. Tikrina be išimčių visus asmenis, įeinančius į Bendrovės lošimų vietas (paaiškina kaip dirba, kai keičiasi pamaina). 2020 m. sausio 18 d. darbo metu buvo atsakinga už tai, kad Bendrovės lošimų vietose nebūtų asmenų, parašiusių prašymą neleisti lošti ir įtrauktų į Registrą. Iš vaizdo įrašų atpažįsta klientą A. V.. Paaiškino, kad 2020 m. sausio 18 d. prašė dokumento patikrai (tai girdisi vaizdo įraše), tikrino Registre. Pasitikėdama A. V. (kažkada yra sakęs, kad turi asmens tapatybės kortelės nuotrauką telefone), A. V. pasakius, kad dokumento neturi, paprašė pateikti telefono aparatą su dokumento nuotrauka. Telefonas buvo be apsaugos kodo, tiesiog reikėjo įjungti ekraną ir asmens dokumento nuotrauka buvo ekrane. Tada į kompiuterio sistemą suvedė iš nuotraukos asmens kodą. Jai parašė, kad leidžiama lošti, tada atidavė telefoną ir leido lošti. Pažiūrėjus į nuotrauką atrodė, kad tai A. V. dokumentas. Išimties atveju ji paėmė telefoną, kaip žinodama klientą, kad su juo viskas gerai, jis nėra apsiribojęs (b. l. 70-71), Institucijos specialisto tarnybinis pranešimas patvirtina, kad patikrinus Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registro veiklos įrašus (angl. logs), 2020 m. sausio 18 d. veiklos sutrikimai nenustatyti (b. l. 74). Institucijos patikrinimo aktu, išanalizavus surinktų įrodymų visumą, pateikta išvada, kad Bendrovės lažybų tarpininkė-kasininkė-LAS administratorė D. Z. neužtikrino, kad A. V., kuris yra pateikęs prašymą neleisti lošti, ir 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. yra įtrauktas į Registrą, 2020 m. sausio 18 d. nebūtų įleistas į Bendrovės B kategorijos lošimo automatų saloną bei lažybų punktą Vilniuje, (duomenys neskelbtini), taip pažeidė ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatas (b. l. 75-81), Bendrovės direktoriaus 2019 m. liepos 1 d. įsakymu Nr. 19/07/01 patvirtintas Bendrovės Aprašas, kuriame apibrėžtos darbuotojų pareigos, tarp jų ir 4, 5 punktuose nurodytos pareigos patikrinti lošėjo tapatybę, jo duomenis registruose, esant asmeniui įrašytam į juos, yra pareiga pasiūlyti lošėjui palikti lažybų punktą/ prieštaraujant dėl neįleidimo į lažybų punktą, darbuotojo pareiga iškviesti apsaugos ekipažą ir stengtis apriboti asmeniui galimybę būti lažybų punkte ir lošti (b. l. 101-102).
ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už azartinių lošimų organizavimo tvarkos arba lošimo reglamento pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. D. Z. kaltinama pažeidusi ALĮ 10 straipsnio 21 dalies nuostatas.
ALĮ 10 straipsnio 21 dalis nustato, kad asmenis, pateikusius prašymus neleisti lošti, draudžiama įleisti į lošimų organizavimo vietas ir leisti jiems dalyvauti nuotoliniuose lošimuose jų prašyme neleisti lošti nurodytą laikotarpį, o jeigu prašyme neleisti lošti laikotarpis nenurodytas, – 2 metus nuo prašymo neleisti lošti pateikimo Priežiūros tarnybai arba lošimų organizatoriui dienos. Šių reikalavimų vykdymą privalo užtikrinti lošimų organizatorius.
ALĮ 10 straipsnio 10 dalyje nurodyta, jog draudžiama į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų ir totalizatorių punktus įleisti <...> asmenis, nepateikusius asmens tapatybę patvirtinančio dokumento <...>. Šioje dalyje nustatytų reikalavimų laikymąsi privalo užtikrinti lošimų organizatorius. Pagal ALĮ 20 straipsnio 1 dalį azartinius lošimus organizuojančios bendrovės privalo patikrinti klientų, įeinančių į lošimo automatų ir bingo salonus, lažybų bei totalizatoriaus punktus, tapatybę.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad D. Z. nuo 2019 m. spalio 29 d. dirbo Bendrovės lažybų tarpininkės-kasininkės-LAS administratorės pareigose ir administracinio nusižengimo padarymo metu 2020 m. sausio 18 d. nuo 13.15 val. iki 23.43 val. ji atliko savo darbines pareigas Bendrovės lošimų salone Vilniuje, (duomenys neskelbtini). Savo darbines pareigas privalėjo atlikti vadovaudamasi patvirtintais Bendrovės Pareiginiais nuostatais ir Aprašu, laikantis ALĮ. A. V. atvykus į Bendrovės lošimų saloną 13.15 val. ji paprašė A. V. asmens tapatybės dokumento, tačiau A. V. pasakius, kad dokumento su savimi neturi, priėmė telefoną su nenustatyto dokumento nuotrauka, kuriame buvusį asmens kodą, kaip teigia, patikrino Registruose, ir, negavusi pranešimo, kad asmeniui draudžiama lošti, leido A. V. lošti. Tačiau faktiškai A. V. duomenys 2020 m. sausio 18 d. Registre tikrinti nebuvo, ką patvirtina asmens tikrinimo Registre ataskaita (b. l. 45), kompiuterinė sistema dirbo be sutrikimų. A. V. dokumento nepateikė, todėl D. Z. privalėjo pasiūlyti jam palikti lažybų punktą, nes Aprašas nenumato galimybės nustatyti asmens tapatybę iš asmens tapatybės dokumento nuotraukos, telefono ekrano ir pan., tai yra A. V. tapatybė nebuvo tinkamai nustatyta ir patikrinta Registruose. Tokie D. Z. veiksmai pažeidė Bendrovės Pareiginių nuostatų 5.2., 5.4., 7.2.1., 7.2.2. punktų, Aprašo 1, 4, 5 punktų reikalavimus, ji turėjo pareigą laikytis ALĮ 10 straipsnio 21 dalies reikalavimų, neleisdama lošti asmenims, savanoriškai parašiusiems prašymus neįleisti jų į lošimų organizavimo vietas. D. Z., atlikdama savo darbines funkcijas, privalėjo tinkamai tikrinti kiekvieno asmens, įeinančio į lažybų punktą asmens tapatybę, užtikrinti, jog būtų laikomasi teisės aktų reikalavimų, kad asmuo, kuris yra pateikęs prašymą neįleisti jo į lažybų punktus ir lošimo automatų salonus, nepatektų į lošimo saloną ir negalėtų jame lošti.
Įvertinus pateiktą medžiagą, teismas daro išvadą, kad byloje esančiais duomenimis yra įrodyta, jog D. Z. 2020 m. sausio 18 d. nuo 13.15 val. iki 23.43 val. įleido A. V. į Bendrovės lažybų punktą ir lošimo automatų saloną Vilniuje, (duomenys neskelbtini), ir leido jam lošti, nors A. V. buvo pateikęs prašymą neleisti jam lošti ir 2019 m. gruodžio 2 d. 13.55 val. įtrauktas į Apribojusių savo galimybę lošti asmenų registrą. D. Z., kaip atsakingos darbuotojos veiksmai (neveikimas) atitinka ANK 134 straipsnio 4 dalyje numatyto administracinio nusižengimo požymius ir kvalifikuoti teisingai.
D. Z. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nėra.
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į nusižengimo pobūdį, jo padarymo aplinkybes (dėl aplaidaus darbo ir netinkamo pareigų vykdymo nebuvo užtikrinta, kad priklausomybę lošti turintis asmuo, kuris savanoriškai apribojo savo teisę patekti ir lošti azartinius žaidimus, nebūtų įleistas lošti), į tai, kad nėra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į pažeidėjos asmenybę (dirba, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, turi finansinių įsipareigojimų, remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis nebausta administracine tvarka, tokį nusižengimą padarė pirmą kartą), todėl teismas mano, kad administracinės nuobaudos tikslai bus pasiekti paskyrus D. Z. ANK 134 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatytą minimalią baudą. Taikyti D. Z. ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas dėl švelnesnės nei sankcija numato nuobaudos skyrimo nėra pagrindo, kadangi nenustatyta išskirtinių (išimtinių) aplinkybių dėl kurių nuobauda galėtų būti švelninama. D. Z. padarė tyčinį nusižengimą, savo kaltės nepripažino, nuoširdaus gailėjimosi neparodė, jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Pažymėtina, kad D. Z. patvirtino, kad žino ir vadovaujasi patvirtintais Bendrovės Pareiginiais nuostatais, tikrina visus asmenis be išimčių, todėl teismui nekyla abejonių, kad D. Z. buvo gerai žinoma asmenų įleidimo į lažybų punktą tvarka, kurios ji tinkamai nevykdė.
Atsižvelgiant į nuobaudos dydį, D. Z. materialinę ir šeiminę padėtį, baudos mokėjimas išdėstomas 12 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti baudą kas mėnesį lygiomis dalimis (ANK 675 straipsnio 3 dalis).
Vadovaudamasis ANK 34 straipsnio 1, 2 dalimis, 572 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 ir 646 straipsniais, teismas
Rezoliucinė dalis
nutaria:
D. Z. pripažinti kalta padarius administracinį nusižengimą, numatytą ANK 134 straipsnio 4 dalyje, ir paskirti administracinę nuobaudą – 1 500 Eur (vieno tūkstančio penkių šimtų eurų) baudą.
Paskirtos baudos mokėjimą D. Z. išdėstyti 12 (dvylikos) mėnesių laikotarpiui, įpareigojant mokėti kas mėnesį lygiomis dalimis, sumokant iki kiekvieno mėnesio paskutinės darbo dienos.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Išaiškinti administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui, kad paskirtos baudos pirma įmoka turi būti sumokėta ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą – ne vėliau kaip per 40 kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos; kitos įmokos mokamos kiekvieną mėnesį į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: AB banke „Swedbank“ Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB SEB banke Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, AB „Luminor Bank“ Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, AB „Šiaulių bankas“ Nr. LT32 7180 0000 0014 1038. Mokėjimo pavedime būtina nurodyti įmokos kodą 1001 ir administracinio nusižengimo identifikacinį kodą ROIK: 20120961386. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, ji bus išieškoma priverstinai (ANK 668 straipsnio 4 dalis, 676 straipsnio 1-2 dalys).