Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2019-11-29 · Civilinė byla Nr. e2-38500-466/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-29
Bylos Nr.
e2-38500-466/2019
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-32009-2019-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Gintaras Pašvenskas
Ieškovas
akcinės bendrovės „NEO Finance“
Atsakovas
B. T.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-38500-466/2019Teisminio proceso Nr. 2-68-3-32009-2019-5Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.1.3.6; 2.6.1.4; 2.6.8.10; 3.2.6.6.1 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 29 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Pašvenskas,

rašytinio proceso tvarka atsakovei už akių išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“ ieškinį atsakovei B. T. dėl skolos už negrąžintą vartojimo kreditą priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė akcinė bendrovė (toliau – AB) „NEO Finance“ prašė teismo priteisti iš atsakovės B. T. 496,01 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 24,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas paskaičiuotas iki 2019 m spalio 24 d., 15,04 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 496,01 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos iki visiško kredito grąžinimo dienos, 140,89 Eur tarpininkavimo mokestį, 2,10 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo 2019 m. birželio 13 d. iki kreipimosi į teismą dienos, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

Atsakovei ieškinys su priedais įteikti 2019 m. lapkričio 7 d. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka. Atsakovė nustatytu terminu be pateisinamos priežasties nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl, esant ieškovės prašymui, teismas priima sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus ieškovės pateiktų įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. spalio 12 d. ieškovė AB „NEO Finance“ ir atsakovė B. T. sudarė vartojimo kredito sutartį Nr. K989201905, pagal kurią ieškovė AB „NEO Finance“ suteikė atsakovei 700,00 Eur vartojimo kreditą 24 mėn. terminui, o atsakovė įsipareigojo grąžinti suteiktą vartojimo kreditą ir sumokėti bendrą vartojimo kredito kainą (vartojimo kredito mokestį): 114,80 Eur palūkanas (metinė palūkanų norma: 15,04 procentų), 64,36 Eur tarpininkavimo mokestį iki 2020 m. spalio 12 d. Ieškovė nurodė, kad atsakovė neįvykdė savo įsipareigojimų pagal nurodytą sutartį, todėl 2019 m. spalio 16 d. siųstu išankstiniu raštišku pranešimu nutraukė su atsakove sudarytą vartojimo kredito sutartį. Nutraukus vartojimo kredito sutartį, atsakovė liko skolinga ieškovei 496,01 Eur negrąžintą vartojimo kreditą, 24,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, 2,10 Eur sutartines palūkanas ir 140,89 Eur tarpininkavimo mokestį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.881 straipsnio 1 dalį, kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Vadovaujantis Vartojimo kredito įstatymo (toliau – VKĮ) 2 straipsnio 22 dalimi, vartojimo kredito sutartis – sutartis, pagal kurią vartojimo kredito davėjas arba paskolos davėjas suteikia arba įsipareigoja suteikti vartojimo kredito gavėjui vartojimo kreditą atidėto mokėjimo, paskolos forma arba kitu panašiu finansiniu būdu, išskyrus sutartis dėl nuolatinio tos pačios rūšies paslaugų teikimo ar tos pačios rūšies prekių tiekimo, kai vartojimo kredito gavėjas už teikiamas paslaugas ar tiekiamas prekes moka dalimis jų teikimo ar tiekimo metu. Pagal CK 6.38 straipsnį prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų arba sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais. Sutarties neįvykdymu laikomos bet kokios iš sutarties atsiradusios prievolės neįvykdymas, įskaitant netinkamą įvykdymą ir įvykdymo termino praleidimą (CK 6.205 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad byloje nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškove visiškai atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnis), ieškovei iš atsakovės priteistina 496,01 Eur negrąžinto vartojimo kredito suma ir 140,89 Eur tarpininkavimo mokesčio pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K989201905.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 24,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki 2019 m. spalio 24 d., 15,04 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 496,01 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K989201905.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pabrėžiama, kad yra dviejų rūšių palūkanos: pirma, palūkanos – kaip mokestis už pinigų skolinimą (mokėjimo, pelno palūkanos); antra, palūkanos kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės įvykdymo termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Pelno palūkanos esmingai skiriasi nuo kompensuojamųjų palūkanų, mokamų už prievolės įvykdymo termino praleidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-29-248/2016). Pagal šalių sudarytą sutarties bendrųjų sąlygų 1.15. punktą, palūkanos – metinių fiksuotųjų palūkanų, nustatytų vartojimo kredito sutarties specialiosiose sąlygose, išraiška pinigais, kurias vartojimo kredito gavėjas privalo sumokėti bendrovei už naudojimąsi vartojimo kredito suma. Palūkanos yra skaičiuojamos nuo vartojimo kredito išmokėjimo vartojimo kredito gavėjui dienos iki dienos, kada visas vartojimo kreditas yra faktiškai grąžintas bendrovei. Nagrinėjamu atveju 2018 m. spalio 12 d. vartojimo kredito sutartyje Nr. K989201905, šalys sulygo dėl 15,04 procentų dydžio fiksuotos metinės palūkanų normos už naudojimąsi suteiktu kreditu ar jo negrąžinta dalimi ir nustatė, kad palūkanos yra skaičiuojamos nuo kredito išmokėjimo atsakovei dienos iki dienos, kada visas kreditas yra faktiškai grąžinamas ieškovei (sutarties bendrųjų sąlygų 1.15 punktas). Sutarties bendrųjų sąlygų 8.6. punkte šalys susitarė, jog sutarčių nutraukimas nestabdo palūkanų skaičiavimo.

Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų tinkamai nevykdė, t. y. laiku negrąžino ieškovei jos suteikto vartojimo kredito bei nemokėjo vartojimo kredito sutartimi sulygtų palūkanų, ieškovės reikalavimai priteisti jos naudai iš atsakovės 24,29 Eur mokėjimo (pelno) palūkanas, paskaičiuotas iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 24 d.), taip pat 15,04 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 496,01 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K989201905, yra pagrįsti ir tenkintini.

Ieškovė prašė priteisti iš atsakovės 2,10 Eur sutartines palūkanas, skaičiuojamas nuo termino įvykdyti prievolę praleidimo dienos (2019 m. birželio 13 d.) iki kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 24 d). CK 6.210 straipsnyje numatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio. CK 6.874 straipsnio 1 dalyje, 6.210 straipsnyje nustatytos palūkanos kompensuoja minimalius kreditoriaus nuostolius dėl tolesnio naudojimosi pinigais po sutarties įvykdymo termino praleidimo. Remiantis tuo, kad ieškovė ir atsakovė pagal vartojimo kredito sutartį Nr. K989201905, 6.1. punktą susitarė, jog vartojimo kredito gavėjui neįvykdžius prievolės laiku sumokėti mėnesinę įmoką, specialiosiose sąlygose numatytos palūkanos (15,04 procentų pagal sutartį Nr. K989201905) yra skaičiuojamos toliau nuo negrąžintos mėnesinės įmokos kredito dalies kaip atlyginimas už naudojimąsi vartojimo kredito suma iki visiško skolos sumokėjimo dienos, bei tuo, kad atsakovė laiku neįvykdė savo sutartinių įsipareigojimų, ieškovės reikalavimas priteisti jos naudai iš atsakovės 2,10 Eur kompensuojamąsias palūkanas, yra pagrįstas ir tenkintinas.

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį, skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Tuo vadovaujantis iš atsakovės priteistinos 5 procentų dydžio procesinės metinės palūkanos už priteistą sumą (663,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Vadovaujantis CPK 80 straipsnio 1 dalimi, 93 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovės priteistinas 15,00 Eur žyminis mokestis ieškovės naudai.

Ieškovė taip pat prašė priteisti iš atsakovės 246,01 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokatų profesinės bendrijos „Euroteisės biuras“ suteiktas teisines paslaugas, rengiant ieškinį ir prideda 2019 m. spalio 24 d. PVM sąskaitą-faktūrą, 2019 m. spalio 24 d. AB „Swedbank“ mokėjimo pavedimą už suteiktas teisines paslaugas.

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Atsižvelgus į tai, ieškovės naudai iš atsakovės priteistinos 246,01 Eur bylinėjimo išlaidos už suteiktas teisines paslaugas.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos, kadangi neviršija minimalaus 3,00 Eur dydžio (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2011‑11‑07 įsakymas Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsniu, 285 – 288 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) 496,01 Eur skolą, 24,29 Eur palūkanas, 15,04 procentų mokėjimo palūkanas už negrąžintą vartojimo kredito sumą 496,01 Eur, nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. spalio 24 d.) iki visiško kredito grąžinimo dienos, 2,10 Eur kompensacines palūkanas, 140,89 Eur tarpininkavimo mokestį, 5 procentų dydžio procesines metines palūkanas už priteistą sumą (663,29 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 30 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 261,01 Eur bylinėjimosi išlaidas ieškovės akcinės bendrovės „NEO Finance“, į. k. 303225546, naudai.

Atsakovė, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Pareiškime turi būti nurodyta: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas, šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas, aplinkybės, liudijančios neatvykimo į parengiamąjį ar teismo posėdį ir nepranešimo teismui iki posėdžio priežasčių svarbumą arba atsiliepimo į ieškinį, paruošiamojo dokumento nepateikimo per nustatytą terminą priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, pagrindžiantys šias aplinkybes, aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, ir įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes, taip pat visi kiti šalies reikalavimai, argumentai ir įrodymai, susiję su šia byla, pareiškimą paduodančios šalies prašymas, prie pareiškimo pridedamos medžiagos sąrašas, pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data. Teismui pateikiama tiek pareiškimo ir jo priedų kopijų, kiek yra kitų šalių ir trečiųjų asmenų.

Ieškovė turi teisę per dvidešimt dienų nuo sprendimo priėmimo dienos apskųsti sprendimą už akių Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Gintaras Pašvenskas