- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-29
- Bylos Nr.
- 1-763-1022/2018
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Auksė Balkaitienė
- Kaltinamasis
- K. G.
- Advokatai
- Albertas Kruminas
dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros (Akmenė) prokurorui Anatolijui Ivanovui,
viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
K. G., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, profesinio išsilavinimo, dirbantis (duomenys neskelbtini), mechanizatoriumi, administracine tvarka nebaustas, neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK)140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
2018 m. spalio 12 d. apie 18 val. 30 min., (duomenys neskelbtini), būdamas kaimynui P. V. priklausančio gyvenamojo namo kieme, dėl nesutarimų, vieną kartą rankos kumščiu sudavė P. V. į kairiąją galvos pusę, netoli smilkinio ir vieną kartą ranka sudavė į P. V. iškeltą dešiniosios kojos kelį, dėl ko P. V. nukrito ant žemės susitrenkdamas pakaušį, taip smurtaudamas sukėlė nukentėjusiajam P. V. fizinį skausmą.
Šiais savo veiksmais kaltinamasis K. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis K. G. teismo posėdyje kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 17 val. 45 min. paprašė žmonos išvalyti šašlykinę, o jo kaimynas P. V. užsipuolė žmoną dėl užterštos tvoros. Apie 18 val. 05 min. jam grįžus, žmona papasakojo apie įvykį. Tuomet, savo namų tarpduryje, pro stiklines duris pamatė kaimyno seserį, kuri ėjo link tvoros ir į jo kiemą kažką išpylė. Apimtas pykčio ir koneveikdamas savo kaimyną P. V., nuėjo prie tvoros ir per stipriai atsirėmęs į ją, įvirto į kaimyno kiemą. Kaimynas buvo užsimojęs kumščiu, todėl ir jis užsimojo ir kaimynui pagrasino. Pastarasis atsitraukdamas pakėlė dešinę koją, kurią jis dešine ranka nustūmė, ir dėl šio veiksmo kaimynas griuvo ant šono. Visa tai matė kaimyno sesuo. P. nugriuvus ant betoninio kiemo pagrindo, dar ranka sudavė per ausį. Paaiškino, kad prieš keletą metų su kaimynu sutarė puikiai, tačiau dabar jau kuris laikas santykiai konfliktiški. Po incidento su kaimynu nesikalbėjo, ir jo neatsiprašė, nes vengė susitikti. Jei nukentėjusysis būtų čia, būtinai jo atsiprašytų. Pripažino, kad jo veiksmai buvo neadekvatūs ir gailėjosi dėl savo elgesio. Taip pat parodė, kad yra dirbantis, vienas išlaiko savo šeimą. Turi du mažamečius – ketverių ir vienerių metukų vaikus. Žmona nedirba, yra vaiko priežiūros atostogose.
Paskelbus pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka, K. G. kaltu prisipažino visiškai, davė parodymus ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas, nes nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir kaltinamojo gynėjas.
Motyvuojamoji dalis
Kaltinamojo K. G. kaltė padarius BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, be jo paties visiško prisipažinimo visiškai įrodyta ir teisiamajame posėdyje sutrumpinto įrodymų tyrimo metu ištirtais įrodymais:
Nukentėjusysis P. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 18 val. 30 min., jis ėjo iš savo namo į lauko virtuvę, kai kieme pamatė atbėgantį kaimyną K. G., kuris peršokęs tinklinę tvorą ir nieko nesakęs, vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė jam į kairią galvos dalį netoli smilkinio. Gindamasis jis traukėsi ir pakėlė dešinį kojos kelį. Tuomet K. G. jo pakeltą koją lyg pradėjo sukti, dėl ko jis nukrito ant žemės ir susitrenkė pakaušį. Jam atrodo, kad trumpam buvo praradęs sąmonę. Parodė, kad išgirdusi triukšmą, atbėgo jo sesuo I. O. Č., kuri tuo metu buvo lauko virtuvėje, ir įsiterpė tarp jo ir K. G.. Išvadinęs įvairiais necenzūriniais žodžiais, K. G. peršoko atgal į savo kiemo teritoriją ir toliau vartojo necenzūrinius žodžius. Tokiais savo veiksmais K. G. jam sukėlė fizinį skausmą. Pakaušį, kairią galvos dalį netoli smilkinio ir dešiniąją koją jam skauda iki šiol. Į medikus dėl patirtų sužalojimų nesikreipė, gėrė nuskausminamuosius vaistus. Ankščiau tarp jo ir K. G. konfliktų nebuvo, tačiau 2018 m. rugsėjo 18 d. jis parašė pareiškimą gamtos apsaugai dėl to, kad K. G. leidžia kanalizaciją į atvirą gruntą. Dėl tinklinės tvoros pretenzijų K. G. neturi (b. l. 14–19, 24–25).
Liudytoja I. O. Č. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. spalio 12 d. ji buvo pas savo brolį P. V. namuose adresu (duomenys neskelbtini). I. O. Č. buvo lauko virtuvėlėje ir ruošė valgyti. Apie 18 val. 30 min. pamatė, kad per tvorą įšoko kaimynas K. G., ir nieko nesakęs pribėgo prie P. ir vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė broliui į galvos sritį, t. y. vietą aukščiau ausies. Nuo šio smūgio P. V. nukrito ant žemės. Jos brolis P. V. nesipriešino ir atgal jokių smūgių nesudavė ir nieko nepasakė. Nieko nelaukusi ji bėgo gelbėti brolio. Tuomet K. G. atsitraukė nuo jos brolio ir pradėjo visokiais necenzūriniais žodžiais keikti tiek ją, tiek brolį. Paaiškino, kad ji suprato, jog K. G. manė, jog ji bulvių vandenį išpylė į jo kiemą, tačiau ji tikrai to nedarė. Iškeiksnojęs ją ir jos brolį K. G. perlipo per tvorą ir grįžo į savo kiemą. Iškart po to įvykio P. V. iškvietė policijos pareigūnus (b. l. 31–32).
2018 m. spalio 13 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriuo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl to, kad 2018 m. spalio 12 d. apie 18 val. 30 min. P. V. būnant nuosavo namo kieme, atbėgęs kaimynas K. G., nieko nesakęs vieną kartą dešinės rankos kumščiu trenkė P. V. į kairią galvos dalį netoli smilkinio, tokiu būdu sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam K. G. (b. l. 1–2);
2018 m. spalio 12 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kuriame užfiksuotas nukentėjusiojo P. V. pareiškimas, jo pirminiai parodymai dėl smurto jo atžvilgiu, taip pat užfiksuota įvykio vieta – (duomenys neskelbtini), esantis kiemas (b. l. 14–16, 17–22).
I. Dėl veikos kvalifikavimo
Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.
Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį.
Teismas, įvertinęs šioje baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad šie įrodymai yra pakankami apkaltinamajai išvadai padaryti, jog kaltinamasis K. G., 2018 m. spalio 12 d., apie 18 val. 30 min. (duomenys neskelbtini), būdamas kaimynui P. V. priklausančio gyvenamojo namo kieme, sukėlė fizinį skausmą P. V.. Bylos aplinkybės yra aiškios, K. G. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – K. G. savo kaltę pripažino, be to, jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiojo P. V. parodymais, liudytojos I. O. Č. parodymais, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, kita rašytine bylos medžiaga. K. G. veika atitinka požymius nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, nes jis, tyčia vieną kartą ranka suduodamas P. V. į kairiąją galvos pusę netoli smilkinio ir vieną kartą ranka suduodamas į P. V. iškeltą dešinįjį kojos kelį, dėl ko P. V. nukrito ant žemės susitrenkdamas pakaušį, sukėlė P. V. fizinį skausmą. Veika padaryta tiesiogine neapibrėžta tyčia, nes kaltinamasis suvokė savo veiksmų pavojingumą, numatė, kad dėl naudojamo smurto nukentėjusiajam gali būti sukeltas tiek fizinis skausmas, tiek padarytas įvairaus masto sveikatos sutrikdymas, šių padarinių nedetalizavo ir vienodai norėjo bet kurio iš jų atsiradimo.
II. Dėl bausmės skyrimo
Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias, sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis).
Kaltinamojo K. G. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teismas, skirdamas kaltinamajam K. G. bausmę, atsižvelgia į jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą ir rūšį – jis padarė vieną nesunkų nusikaltimą, veika tyčinė, baigta. Taip pat atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – praeityje neteistas (b. l. 38), administracine tvarka nebaustas (b. l. 39); dirbantis (duomenys neskelbtini), mechanizatoriumi (b. l. 40). Duomenų apie tai, kad asmuo būtų įrašytas į psichikos sveikatos centro įskaitą nėra. Įvertinus šias aplinkybes, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad kaltinamasis dirba, nė karto nėra teistas, administracine tvarka nebaustas, turi du mažamečius vaikus, jo žmona šiuo metu yra vaiko priežiūros atostogose, teismas mano, kad išdėstytų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti jam paskyrus prokuroro pasiūlytą ir BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą bausmę už padarytą nusikalstamą veiką – laisvės apribojimą, jos dydį nustatant artimesnį įstatymo numatytam šios bausmės rūšies minimumui (BK 48 straipsnio 2 dalis). Taip pat kaltinamasis įpareigotinas bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiojo P. V. namuose ir jo kiemo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini). Prokuroro pasiūlytą įpareigojimą dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje, teismo vertinimu nėra tikslinga taikyti, nes Sodros duomenimis kaltinamasis K. G. dirba ir gauna pastovias pajamas.
Atsižvelgiant į tai, jog baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamasis K. G. prisipažino esąs kaltas, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, jam paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu.
Kaltinamajam K. G. 2018 m. spalio 17 d. nutarimu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina (b. l. 50–51).
Civilinis ieškinys nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi ir 302–308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu,
nusprendžia:
K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiojo P. V. namuose ir jo kiemo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu K. G. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu nesilankyti nukentėjusiojo P. V. namuose ir jo kiemo teritorijoje, adresu (duomenys neskelbtini).
Nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti 2018 m. spalio 17 d. nutarimu K. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos.
Išaiškinti, kad asmenys nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo:
1) be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos;
2) vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų;
3) nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.
Išaiškinti K. G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal minėto kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismo Akmenės rūmus.