- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-11-20
- Bylos Nr.
- ATP-190-309/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-70-3-04275-2015-0
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Zigmas Kavaliauskas
- Kategorijos
- 2.7.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Zigmas Kavaliauskas teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal I. K. skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutarties.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. K. Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu už administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą nubaustas 1 158 Eur dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams.
Šalies argumentai
I. K. 2017 m. birželio 19 d. prašymu kreipėsi į Šiaulių apylinkės teismą, prašydamas sutrumpinti specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. liepos 18 d. nutartimi I. K. prašymo netenkino.
Nesutikdamas su minėta nutartimi, I. K. ją apskundė Šiaulių apygardos teismui.
Šiaulių apygardos teismas 2017 m. rugsėjo 4 d. nutartimi panaikino Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. liepos 18 d. nutartį ir grąžino bylą iš naujo nagrinėti Šiaulių apylinkės teisme.
Šiaulių apylinkės teismas 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartimi I. K. prašymo netenkino ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino jam nesutrumpino.
Šalies argumentai
Skundu I. K. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį kaip nepagrįstą ir priimti naują sprendimą – sutrumpinti jam specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones – atėmimo terminą ir anksčiau grąžinti jam teisę vairuoti transporto priemones.
Skunde I. K. nurodo, kad teismas skundžiamą sprendimą grindė informacija apie jo įvykdytas nusikalstamas veikas, pažeidžiančias viešąją tvarką, ir visiškai nesusijusias su vairavimu esant neblaiviam. Mano, kad šios veikos negali būti prilyginamos jo padarytam pažeidimui, nes taip būtų pažeistas proporcingumo principas. Kartu atkreipia dėmesį, kad vieną iš nusikalstamų veikų jis įvykdė iki administracinio teisės pažeidimo padarymo, t. y. 2015 m. liepos 12 d., o kitą nusikalstamą veiką padarė šiek tiek vėliau – 2016 m. balandžio 13 d. Teigia, kad teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, buvo šališkas – sąmoningai rėmėsi jam nepalankiais duomenimis, sudarančiais pagrindą daryti išvadą, kad nėra pagrindo sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Tvirtina, kad teismas nutartyje specialiai akcentavo, jog vieną nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, taip duodamas suprasti, kad jis (I. K.) galbūt yra priklausomas nuo alkoholio, visiškai neatsižvelgė į tai, kad tuo metu buvo švenčiamos abiturientų, o kartu ir jo, išleistuvės, be to, abi nusikalstamas veikas išprovokavo patys nukentėjusieji. Teismas neatsižvelgė ir į tai, kad jis savo kaltę pripažino, atsiprašė nukentėjusiųjų, nors į visa tai buvo atsižvelgta teismo baudžiamuoju įsakymu skiriant jam bausmę. Be to, pasak I. K., praėjus beveik pusantrų metų nuo nusikalstamos veikos padarymo, nėra korektiška vertinti šią aplinkybę kaip išskirtinę, nes tokiu būdu jis yra antrą sykį baudžiamas, o tai prieštarauja bendriesiems teisės principams ir yra nesąžininga jo atžvilgiu.
Skunde taip pat teigiama, kad nors ATPK 329 straipsnis kaip vieną iš sąlygų išskiria tai, kad asmuo neturi būti padaręs naujų teisės pažeidimų, tačiau konkrečiai nenurodo, kad asmuo neturi būti teistas už nusikalstamas veikas. I. K. manymu, tokiu atveju galima daryti išvadą, kad asmuo neturi būti padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ne pažeidimų apskritai. Kartu pažymi, kad jis anksčiau neįvertino visų galimų savo poelgių pasekmių, tačiau dėl savo elgesio padarė tinkamas išvadas, labai gailisi dėl padaryto pažeidimo, studijuoja, ieško darbo. Prašo atkreipti dėmesį ir į tai, kad po eismo įvykio jam buvo nustatytas tik 0,31 promilės girtumo laipsnis, ir tik dėl to, kad jis buvo pradedantysis vairuotojas, tai buvo pripažinta kaip vairavimas esant neblaiviam. Be to, specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu jis naujų administracinių teisės pažeidimų ar administracinių nusižengimų nepadarė, nebuvo baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, jam skirtą baudą sumokėjo, kitos transporto priemonės savininkui eismo įvykio metu padarytą žalą atlygino iš karto po pažeidimo padarymo, nukentėjusiojo nuoširdžiai atsiprašė, yra atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, į psichikos ir priklausomybės ligų registrą nėra įrašytas.
Šalies argumentai
I. K. taip pat nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam yra būtina: jis yra (duomenys neskelbtini) valstybinės kolegijos autotransporto elektronikos studijų programos nuolatinių studijų studentas, sėkmingai studijuojantis antrame kurse ir dėl gerų mokymosi rezultatų perėjęs į valstybės finansuojamą vietą, paskaitos vyksta dviejuose rūmuose, t. y. dalis paskaitų vyksta (duomenys neskelbtini) fakulteto I rūmuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), o dalis – (duomenys neskelbtini). Be to, siekdamas save išlaikyti, jis aktyviai dalyvauja aktyviosiose darbo rinkos programose ir jau susirado darbą UAB „N.“, šioje bendrovėje galėtų dirbti vadybininku, tačiau tam reikia turėti vairuotojo pažymėjimą, nes darbo reikalais reikėtų važinėti į susitikimus su klientais, pristatinėti produkciją ir pan.
Prašo atkreipti dėmesį į tai, kad jo (I. K.) pateikti dokumentai patvirtina, jog jis labai stengiasi pasitaisyti, iš šios situacijos pasimokė ir padarė reikšmingas išvadas. Teigia supratęs, kad teisė vairuoti yra didelė privilegija, ir nutaręs daugiau niekuomet nesėsti už vairo išgėręs, jam dėl padaryto pažeidimo yra gėda prieš artimuosius, draugus ir pažįstamus. Mano, kad jam paskirta administracinė nuobauda savo administracinį poveikį jau atliko, administracinės teisės tikslai ir uždaviniai yra visiškai įgyvendinti. Teigia, kad jis suprato pasekmes, galinčias kilti ne tik jam, bet ir visuomenei, sukelti suvaržymai, pasekmės, dvasinė būsena jį paveikė taip, kad jis yra tvirtai pasiryžęs laikytis įstatymų nuostatų, elgtis atidžiai ir rūpestingai, nekelti pavojaus žmonių turtui, gyvybei ir sveikatai, būti drausmingu.
Atsiliepimas
Atsiliepimu į I. K. skundą Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykių tyrimo skyrius prašo Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį palikti nepakeistą ir I. K. skundo netenkinti. Mano, kad teismas, nagrinėdamas I. K. prašymą sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, tinkamai nustatė visas objektyvias bei subjektyvias bylos aplinkybes, kurios buvo reikšmingos teisingam bylos išsprendimui, visus I. K. argumentus išanalizavo, įvertino visas jo nurodytas faktines aplinkybes ir nustatęs, kad I. K. specialiosios teisės atėmimo laikotarpiu padarė naujus teisės pažeidimus, pagrįstai konstatavo, kad jis nėra įvykdęs visų sąlygų, numatytų ATPK 329 straipsnyje.
I. K. skundas netenkintinas.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje nustatyta, kad, jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą. Taigi viena iš būtinų sąlygų ir tik kuriai esant įstatymas suteikia teismui teisę svarstyti ATPK 329 straipsnio taikymą, yra tai, kad asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu turi būti nepadaręs teisės pažeidimo. Pažymima, kad teisės pažeidimas – tai asmens veika, kuria pažeidžiamos teisės normos. Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad ATPK 329 straipsnyje įtvirtintas reikalavimas, jog asmuo teisės atėmimo laikotarpiu turi būti nepadaręs teisės pažeidimo, nereiškia, kad jis tik turi būti nepažeidęs būtent administracinės teisės normų. Tai reiškia, kad asmuo negali būti pažeidęs jokių teisės normų – įskaitant ir baudžiamosios teisės normas. Dėl to sutikti su I. K. skundo teiginiu, kad nagrinėjamu atveju galima daryti išvadą, jog asmuo neturi būti padaręs administracinių teisės pažeidimų, o ne pažeidimų apskritai, nėra jokio pagrindo.
Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina skundžiamoje apylinkės teismo nutartyje nurodytą aplinkybę, jog I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu, t. y. 2016 m. balandžio 13 d., padarė teisės pažeidimą – nusikalstamą veiką, už kurią jis nuteistas Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu (b. l. 58–66), konstatuojama, kad teismas pagrįstai netenkino I. K. prašymo ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino jam nesutrumpino. Esant visumai paminėtų aplinkybių apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi teisinio pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatas.
Kartu atkreipiamas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą pažymėjo, kad non bis in idem principas reiškia draudimą bausti antrą kartą už tą pačią teisei priešingą veiką – už tą patį nusikaltimą, taip pat už tą patį teisės pažeidimą, kuris nėra nusikaltimas. Tačiau šis konstitucinis principas nereiškia, kad už teisės pažeidimą asmuo apskritai negali būti traukiamas skirtingų rūšių teisinėn atsakomybėn (Konstitucinio Teismo 2001 m. gegužės 7 d., 2005 m. lapkričio 10 d., 2009 m. birželio 8 d. nutarimai). Nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad teismas, vertindamas tai, kad I. K. teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu padarė nusikalstamą veiką, ir priimdamas sprendimą netaikyti pastarajam ATPK 329 straipsnio nuostatų, non bis in idem principo nepažeidė – teismas, vertindamas minėtą aplinkybę, kaip to reikalauja įstatymas, I. K. antrą kartą administracine tvarka nenubaudė. Be to, I. K. Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. birželio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, o Šiaulių apylinkės teismo 2015 m. gruodžio 14 d. nutarimu nubaustas už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, padarymą.
Duomenų, kad skundžiamą nutartį priėmęs teismas būtų buvęs šališkas, byloje nėra. Tai, kad teismas, tinkamai įvertinęs visumą byloje surinktų duomenų, priėmė I. K. nepalankų sprendimą, taip pat nėra aplinkybė, sudaranti pagrindą abejoti teismo nešališkumu.
Dėl to, kas paminėta, I. K. skundas netenkinamas ir, nesant formalaus ATPK 329 straipsnio taikymo pagrindo, kiti jo skunde nurodyti argumentai nevertinami ir dėl jų nepasisakoma.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹⁵ straipsnio 6 dalies 1 punktu,
nutaria:
Palikti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 28 d. nutartį nepakeistą.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.