Utenos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. M. ieškinį atsakovui S. Č. dėl išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo (išvadą teikianti institucija – Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė D. M. kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo jo vaikų: D. Č., gim. (duomenys neskelbtini) ir D. Č., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymą, kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis po 98 EUR kiekvienam nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka. Taip pat abiejų nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. M., kadangi jie pastoviai gyvens su motina ir vaikai to patys pageidauja, tad nebus pažeisti jų interesai.

Nurodė, kad santuoka su atsakovu nebuvo sudaryta, tačiau gyvenant kartu (duomenys neskelbtini) gimė sūnus D. Č., o (duomenys neskelbtini) dukra D. Č.. Atsakovas vaikų tėvystę pripažino ir jie gyveno kartu pakankamai ilgą laiko tarpą, tačiau atsakovas mažai rūpinosi vaikais. Šiuo metu atsakovė su vaikais gyvena savo motinai priklausančiame name (duomenys neskelbtini). Atsakovas žiemos metu gyveno kartu su ieškove nurodytu adresu, tačiau vasaros laiku namuose beveik nebūna, gyvena (duomenys neskelbtini) esančiose pagalbinėse patalpose. Ieškovės teigimu jis neturi pastovios gyvenamosios vietos, o ji pati yra bedarbė, registruota darbo biržoje. Jos gaunamas pajamas sudaro 143 EUR socialinė pašalpa bei atsitiktiniai uždarbiai. Iš šių pajamų nėra galimybės patenkinti augančių vaikų poreikių, užtikrinti būtinų vaikams vystytis sąlygų.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą jam buvo pranešta viešo paskelbimo būdu.

Teismo posėdžio metu ieškovė palaikė ieškinį. Paaiškino, kad su atsakovu ilgą laiko gyveno kartu. Tačiau nuo dukros gimimo gyveno atskirai, nes atsakovas tai grįždavo, tai vėl išeidavo. Jis niekur nedirbdavo, nebent atlikdavo papildomus darbus parduotuvėje. Gaudavo neįgalumo pašalpą ir šiuo metu gauna, nes serga cukralige. 2015 m. pradžioje atsakovas gulėjo ligoninėje ir grįžęs apsigyveno pagalbinėse patalpose, buvusioje malkinėje. Ten pasistatė lovą, nes jam esą reikia tylos, ramybės. Su vaikais nebesikalbėjo, bardavosi kad sūnus per daug suvalgo, ne kartą buvo pakėlęs ranką prieš jį, buvo kviesta policija. Pažymėjo, kad atsakovas šeimai net maisto produktų neparnešdavo, kaip tėvas, visiškai nebendrauja su vaikais.

Nuo balandžio mėnesio jis galutinai išsikraustė. Ieškovės žiniomis, jis turi būti apgyvendintas vienoje iš Utenos socialinės globos įstaigų.

Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad 2013-09-30 Molėtų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, D. M. ir S. Č. šeima įrašyta į Molėtų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus apskaitą dėl girtavimo, nesirūpinimo vaikų mokymusi ir auklėjimu. Šeimai teikiamos socialinės paslaugos. Ieškovės šeima gyvena 2 kambarių bute. Viename kambaryje gyvena močiutė, ieškovė ir vaikai, o kitame kambaryje vienas gyveno S. Č.. Vaikų tėvai turi bendravimo problemų: tėvas atsiribojęs nuo vaikų, nebendrauja su jais, nemėgsta vaikų šurmulio. Šeimoje dėl D. ir D. ūmaus būdo, nesuvaldomų charakterių bei bendravimo pakeltu tonu, riksmų, nuolat kyla konfliktai. Lankymosi šeimoje metu atsakovas dažnai būdavo randamas neblaivus. Vaikų motinai, ieškovei, tenka didesnė auklėjimo, rūpinimosi vaikais pareiga. Šeimos pajamos minimalios. Atsakovas niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, vaikų išlaikymui lėšų neskiria, neauklėja, nesidomi jų sveikata, pasiekimais. S. Č. nustatytas 60-70 procentų nedarbingumo lygis, tačiau tėvas pagal galimybes vis tiek turi teikti išlaikymą nepilnamečiams vaikams. Vaiko teisės į išlaikymą užtikrinimas yra prioritetinė abiejų tėvų pareiga. Atsižvelgiant į tai, VTAS pritaria ieškovės reikalavimui, kad D. Č. ir D. Č. gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove, nes motina rūpinasi vaikų sveikata, gerove, užtikrina būtiniausius poreikius. VTAS taip pat pritarė reikalavimui priteisti išlaikymą D. Č. ir D. Č. iš tėvo S. Č., mokant kiekvienam vaikui kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 98 EUR nuo ieškinio padavimo dienos iki jų pilnametystės, indeksuojant LR Vyriausybės nustatyta tvarka (b. l. 21-22).

Teismo posėdžio metu VTAS atstovė papildomai pažymėjo, kad teikiant išvadą, VTAS nebuvo žinoma, kad 2015-09-14 atsakovas perdavė vaikų išlaikymui vienkartinę, 50 EUR sumą, šį faktą patvirtino ieškovė prieš pat teismo posėdį, tačiau atstovė teismo posėdžio metu išvadą palaikė.

Ieškinys tenkinamas iš dalies.

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikus iki jiems sulaukiant pilnametystės. Materiali tėvų pareigų vaikams atlikimo išraiška yra teikiamo išlaikymo forma ir dydis. Netinkamas tėvų pareigų vykdymas ar visiškas jų nevykdymas yra pateisinami tik išimtiniais, nepriklausančiais nuo tėvų valios atvejais, o visais kitais atvejais tėvams objektyviai esant pajėgiems teikti išlaikymą, jį privalu teikti tokio dydžio, kuris leistų užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 str. 2 d.). Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004).

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje - prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, tai ir turi įvertinti, t.y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai.

Teismas sutinka su ieškinyje bei teismo posėdžio metu tiek ieškovės, tiek atstovo paaiškinimuose nurodytomis aplinkybėmis apie šalių nepilnamečių vaikų poreikius ir išlaikymui reikalingas lėšas. Akivaizdu, kad vaikams reikalingos lėšos ne tik maistui, bet ir aprangai, sveikatai, ugdymui, sportui, lavinimui. Iš ieškovės ir VTAS paaiškinimų nustatyta, kad atsakovas neteikia išlaikymo vaikams, todėl yra pagrindas jį priteisti (LR CK 3.194 str. 1 d.). Tėvai privalo auklėti, rūpintis ir būti atsakingais už savo nepilnamečius vaikus, iš anksto numatyti savo galimybes užauginti nepilnamečius vaikus, juos išlaikyti bei sukurti vaikams bent minimalius jų poreikius atitinkantį jiems gyvenimą ir stengtis, kad vaikai išaugtų pilnavertėmis asmenybėmis. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti įvertinta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 str. 2 d.), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius. Proporcingumo tarp vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties principas įpareigoja teismą, sprendžiant vaiko išlaikymo dydžio klausimą, įvertinti tėvų galimybes tenkinti vaiko poreikius. Teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo, teismas privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį. t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-101/2010). Materialinį išlaikymą privalo teikti abu tėvai proporcingai nepilnamečių vaikų poreikiams bei tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 1 d., 3 d.). Vaiko išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo vaiko poreikių ir tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti.

Ieškovės prašomas priteisti sūnaus ir dukros išlaikymui – kiekvienam po 98 EUR per mėnesį – dydis formaliai vertinant būtų pagrįstas ir racionalus, siekiant užtikrinti būtiniausių vaikų poreikių patenkinimą, tačiau kartu teismas vertina byloje pateiktą informaciją, jog atsakovas turi sveikatos problemų, jam nustatytas 60-70 procentų nedarbingumas, kas reiškia jo darbingumo lygį esant tik 30-40 procentų. Visgi laikytina, kad jis, būdamas jauno amžiaus, gali susirasti savo profesiją ir sveikatos būklę atitinkantį darbą bei gauti darbo užmokestį, taigi, prioritetas turi būti teikiamas dviejų nepilnamečių vaikų interesų užtikrinimui.

Nustatyta, jog teismo sprendimo priėmimo metu D. lankė mokyklos 9 klasę, o Dominyka – 4 klasę. Todėl akivaizdu, kad vaikų išlaikymo išlaidos jiems augant tik didės. Įvertinus nurodytas aplinkybes, tai, kad atsakovas nėra visiškai neįgalus (iš dalies darbingas), teismas sprendžia, jog teisinga nustatyti kiekvienam vaikui po 50 EUR dydžio išlaikymą kas mėnesį, indeksuojant jį LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Remiantis LR CK 3.185, 3.190 str. nuostatomis, ieškovė skirtina iš atsakovo priteisto išlaikymo vaikams tvarkytoja uzufrukto teise.

Įstatyme nustatyta, kad teismas sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo priima vadovaudamasis vaiko interesais, atsižvelgdamas į vaiko norą (LR CK 3.174 str. 2 d.). Nepilnamečiai D. ir D. Č. gyvena su motina – ieškove D. M. dviejų kambarių bute. Nepilnamečiais vaikais, jų poreikių patenkinimu šiuo metu pagal išgales rūpinasi ji, nors ir nepakankamai – tiek ji, tiek ir atsakovas 2014m. teismo buvo bausti administracine tvarka už girtavimą, tėvų valdžios panaudojimą priešingai vaikų interesams (žr. LITEKO). Byloje nustatyta, kad net tuo metu, kai vaikų tėvas gyveno kartu, jis vengė bendravimo su vaikais, nuolat konfliktuodavo. Dėl to gyvenimas su tėvu, kuris ir pats neturi nuolatinės gyvenamosios vietos teismo vertinimu aiškiai prieštarautų jų interesams, kadangi kai ir gyveno šeimoje, tik epizodiškai pasirodydavo namuose, nesirūpindavo vaikais, nesidomėjo jų mokslais, sveikata, neteikė jiems jokio išlaikymo, išskyrus 2015-09-14 perduotą 50 EUR sumą, kuri įskaitytina į iš jo priteistiną išlaikymą. Taigi daroma išvada, kad D. ir D. Č. gyvenamosios vietos nustatymas kartu su jų motina labiausiai atitiks vaikų interesus, todėl šis reikalavimas tenkinamas.

Lietuvos LR CK 3.170 str. 1 d. numato, kad tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Ieškovė nekėlė reikalavimo nustatyti bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, o teismo posėdžio metu teigė, kad pats tėvas nenori bendrauti su vaikais, todėl teismas bendravimo su nepilnamečiais vaikais konkrečios tvarkos nenustato.

Ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo ir kitų bylinėjimosi išlaidų, jai suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 procentų jos išlaidų (b.l. 16)), todėl pagal LR CPK 80 str. 1 d. 5 p., 82 str., 88 str. 1 d. 3 p., 96 str., visos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovo– 77 EUR žyminis mokestis (41 EUR už reikalavimą dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo + 36 EUR už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo).

Pagal LR CPK 99 str. 2 d. iš atsakovo taip pat priteistina ½ dalis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos, suteiktos ieškovei D. M., išlaidų – 39,28 EUR.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nesudaro 3,00 EUR, todėl jos nepriteistinos (Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir finansų ministro 2014 m. rugsėjo 23 d. įsakymas Nr. 1R-298/1K-290 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymo Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo“, CPK 92 str.).

Vadovaudamasis LR CPK 259, 260, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iš S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą dukrai D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 50 EUR (penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Iš S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), priteisti išlaikymą sūnui D. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), po 50 EUR (penkiasdešimt eurų) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t.y. 2015 m. liepos 20 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka.

Į priteistą išlaikymą įskaityti S. Č. savanoriškai sumokėtą 50 EUR sumą.

Paskirti D. M., a.k. (duomenys neskelbtini), vaikams priteistų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

D. Č. ir D. Č. gyvenamąją vietą nustatyti kartu su motina D. M..

Sprendimo dalį dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš S. Č., a.k. (duomenys neskelbtini), valstybei 77 EUR (septyniasdešimt septynis eurus) žyminio mokesčio į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5660 bei 39,28 EUR (trisdešimt devynis eurus, 28 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurios turi būti sumokėtos į VMI sąskaitą Nr. LT247300010112394300, įmokos kodas 5630.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Molėtų rajono apylinkės teismą.