Kauno apylinkės teismo nutartis

2019-06-19 · Byla Nr. TS-73-946/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-06-19
Bylos Nr.
TS-73-946/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-00882-2016-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Arūnas Purvainis
Nuteistasis
V. S.
Byla Nr. TS-73-946/2019
Teisminio proceso Nr. 1-01-1-00882-2016-0Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.1.10.1; 2.5.14.2
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. birželio 19 d.Kaišiadorys
Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų teisėjas Arūnas Purvainis,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 95-349 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Nuteistasis V. S. pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimą Nr. 95-349 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir taikyti jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos. Skunde nurodė, kad su Komisijos nutarimu kategoriškai nesutinka, mano, kad nutarimas nėra pagrįstas. Komisija savo sprendimą iš esmės motyvavo jo nusikaltimų analize ir vertinimu iki patekimo į pataisos įstaigą, todėl mano, kad Komisija jį baudžia antrą kartą už tai, už ką jau yra nuteistas. Bausmę jis atlieka pirmą kartą, atliko didesnę pusę jam paskirtos bausmės, turi du paskatinimus, drausminių nuobaudų neturėjo (buvo padaręs du negrubius pažeidimus, dėl kurių apsiribota pokalbiais). Jis didesnę dalį bausmės dirbo ir dirba, nuo 2019 m. kovo pradžios jam suteikta teisė vykti be sargybos už pataisos įstaigos teritorijos ribų, dalyvauja ir visuomeninėje veikloje, įvairiuose renginiuose, užsiėmimuose, subkultūros nuostatų nesilaiko, dengia priteistus ieškinius. Turės pastovų darbą laisvėje, su artimaisiais socialiniai ryšiai yra glaudūs. 2018 m. gruodžio 14 d. jam užfiksuotas pažeidimas, tačiau 2018 m. gruodžio 14 d. posėdžiavo drausminė komisija, kurioje buvo apsiribota pokalbiu, o jo negrubus pažeidimas buvo užfiksuotas 2018 m. gruodžio 7 d., t .y. dar iki Komisijos posėdžio. O nuo Komisijos posėdžio iki šios Komisijos posėdžio jis pilnai įvykdė socialinės reabilitacijos planą: dirba, nepadarė nei vieno pažeidimo, o dar 2019 m. kovo 5 d. gavo ir paskatinimą, dalyvauja įvairiose programose. Nusikalstamo elgesio rizikos vertinimas pagal „OASys“ metodiką per tą laikotarpį sumažėjo nuo 56 iki 44 balų.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje (toliau – Komisijos) 2019 m. gegužės 20 d. priimtu nutarimu Nr. 95-349 nutarta netaikyti nuteistajam V. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, motyvuojant tuo, kad atlikus pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą pagal „OASys“ metodiką, vertinimo rezultatas yra 44 balai, tai reiškia, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizika yra vidutinė, taip pat konstatuota, kad egzistuoja pakankamai kriminogeninių veiksnių, kurie daro įtaką nuteistojo elgesiui – tai informacija apie teisės pažeidimus, emocinė gerovė, mąstymas ir elgesys, nuostatos. Bausmės atlikimo laikotarpiu nuteistasis du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, nors nuobaudos skirtos nebuvo, tačiau tai neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir rodo, kad nuteistasis, per bausmės atlikimo laiką nesistengė elgtis nepriekaištingai, net ir būdamas laisvės atėmimo vietoje turi polinkį pažeisti nustatytą elgesio tvarką, nesugeba paklusti nuteistiesiems privalomoms pataisos namų taisyklėms, kurių kiekviena siekiant pataisyti asmenį, yra vienodai svarbi. Nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu nebuvo nuoseklus ir nukreiptas elgesio koregavimui teigiama linkme, toks nuteistojo elgesys atskleidžia dviprasmišką jo požiūrį į taikomas pataisos priemones, kurių nepriekaištingas vykdymas, taikant Komisijai lygtinį paleidimą yra itin aktualus. Nuteistojo atžvilgiu jau buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jis išvadų nepadarė ir toliau vykdė nusižengimus. Šios aplinkybės rodo, kad nuteistasis nepakankamai stengėsi koreguoti savo elgesį ir gyvenimo būdą, o tai leidžia spręsti apie neigiamas nuostatas ir požiūrį į taikomą priežiūrą bei nustatytus draudimus. Ypatingų pokyčių nuteistojo elgesyje, mažinant nusikalstamo elgesio riziką, neįvyko, todėl padaryta išvada, kad dar nėra pasiekti paskirtos bausmės tikslai, todėl nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų ir nenusikals.

V. S. nuteistas Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 24 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžiu, pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos BK) 138 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, paskirta 2 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 3 m. 3 mėn. laisvės atėmimo.

Teistas:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 7 dalį 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3, skirta 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 11 mėn. laisvės atėmimo.

Jonavos rajono apylinkės teismo 2016 m. sausio 14 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą 1 m. 4 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 m. 6 mėn. Kauno apylinkės teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartimi panaikintas bausmės vykdymo atidėjimas ir pasiųstas atlikti nuosprendžiu paskirtą bausmę.

Kauno apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirta 1 m. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 straipsnio 3 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės atėmimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 2 m.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 11 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 145 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį, 140 straipsnio 2 dalį, 253 straipsnio 1 dalį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 m. 6 mėn. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsniu, skirta 1 m. laisvės apribojimo. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 9 dalimi, paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu skirta bausme, paskirta 1 m. 9 mėn. laisvės apribojimo.

Kauno apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalį 1 m. laisvės apribojimo.

Neatlikta laisvės atėmimo bausmės dalis yra 1 m. 6 mėn. 12 d. (skaičiuojant Komisijos posėdžio, kuriame svarstytas nuteistojo prašymas dėl jo lygtinio paleidimo, dieną, t. y. 2019 m. gegužės 16 d.).

Susipažinus su visa Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos pateikta teismui medžiaga: Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimu netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, Komisijos 2019 m. gegužės 16 d. posėdžio, kuriame buvo svarstytas nuteistojo V. S. prašymas jam taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, protokolu, Socialinio tyrimo išvada, pažyma apie nuteistojo paskatinimus ir nuobaudas, išvada apie nuteistojo V. S. individualaus socialinės reabilitacijos plano įgyvendinimą, nuteistojo asmens byla, darytina išvada, jog Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. priimtas nutarimas netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo yra pagrįstas ir motyvuotas – Komisija analizavo nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus bei aptarė nuteistojo pažangą mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Pagal Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.

Atlikus nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo rizikos įvertinimą, naudojant „OASys“ metodiką, nustatyta, kad V. S. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika yra 44 balai, t. y. vidutinė, dėl to šiuo atveju turi būti nustatyta nekelianti jokių abejonių ir akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką.

Taip pat pažymėtina ir tai, jog sprendžiant klausimą dėl lygtinio paleidimo pagrįstumo vertinamas ne tik formalus, bet ir materialus šio instituto taikymo pagrindas. Šiuo aspektu pažymėtina, jog lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos taikomas tik tuo atveju, jei, įvertinus visas aplinkybes (padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir sunkumą, neatliktos bausmės dydį, ankstesnius teistumus, nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, galimybes adaptuotis laisvėje, socialinius ryšius, asmenybę charakterizuojančius duomenis ir kt.), galima pagrįstai manyti, jog nuteistasis pakankamai pakeitė savo elgesį, toliau jį galima taisyti neizoliuotą nuo visuomenės ir toks nuteistojo paleidimas užtikrina bausmės tikslų bei teisingumo principo įgyvendinimą.

Nagrinėjamu atveju, V. S. bausmę atlieka ne už vieną nusikalstamą veiką, ankščiau buvo ne kartą teistas, jam buvo skirtos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, taip pat laisvės atėmimo bausmės vykdymas jam buvo atidėtas, tačiau nuteistasis teismo pareikšto pasitikėjo nepateisino, nevykdė probacijos sąlygų bei teismo jam skirtų įpareigojimų, dėl ko buvo pasiųstas atlikti laisvės atėmimo bausmę į pataisos įstaigą ir šių duomenų visuma, teismo vertinimu, neabejotinai didina nuteistojo pavojingumą visuomenei, atskleidžia antivisuomenines jo nuostatas, nihilistinį požiūrį į teisės ir visuomenėje priimtas moralės bei elgesio normas, rodo, kad nuteistasis nusikalto ne atsitiktinai, o dėl susiformavusios neigiamos vertybių orientacijos ir sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje ir jo pažangą pataisos proceso metu. Pažymėtina ir tai, kad nors nusikalstamų veikų sunkumas ir pobūdis neabejotinai jau buvo įvertintas teismo nagrinėjant baudžiamąją bylą ir negali būti laikoma pagrindu atsisakyti taikyti lygtinį paleidimą V. S., tačiau ši aplinkybė tiek, kiek ji atskleidžia nuteistojo elgesį ir leidžia įžvelgti jo akivaizdžią pažangą (ar jos nebuvimą) koreguojant savo elgesį teigiama linkme, teismo įsitikinimu, neturėtų būti sumenkinama.

Kaip jau minėta anksčiau, lygtinis paleidimas yra susijęs su pataisos priemonių individualizavimu, todėl įstatymas įpareigoja tiek Komisiją, tiek ir pastarosios sprendimo tvirtinimo klausimą sprendžiantį teismą, svarstant dėl lygtinio paleidimo taikymo, atsižvelgti ne tik į nuteistojo elgesį bausmės atlikimo laikotarpiu, bet ir į visumą aplinkybių, kurios visos yra svarbios ir lemia lygtinio paleidimo taikymą. Lygtinio paleidimo institutas nėra bendra bausmės atlikimo tvarką reglamentuojanti taisyklė, kurią privalu taikyti visiems be išimties nuteistiesiems, atlikusiems bausmės dalį, numatytą Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 ar 3 dalyse ir formaliai besilaikantiems pataisos įstaigoje numatytos tvarkos bei režimo reikalavimų. Bendra taisyklė, kad nuteistasis turi atlikti visą nuosprendžiu jam paskirtą bausmę, kadangi skirdamas bausmę teismas vertino, kad tik tokio dydžio bausmė yra adekvati padarytam nusikaltimui ir savo poveikiu padės pasiekti bausmės tikslus. Lygtinis paleidimas yra išimtis, kuri turi būti taikoma tik nustačius, kad nuteistojo elgesys bausmės atlikimo metu buvo itin nepriekaištingas, o ir kitos aplinkybės leidžia neabejoti, kad lengvesnė likusios bausmės atlikimo forma leis pasiekti bausmės tikslus ir tuo pačiu nebus pažeistas teisingumo principas ir visuomenės interesai.

Byloje esantys duomenys patvirtina, kad V. S. vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, tačiau jis per visą bausmės atlikimo laikotarpį nesielgė išimtinai teigiamai – du kartus pažeidė vidaus tvarkos taisykles, ir nors nuobaudos už šiuos pažeidimus skirtos nebuvo, apsiribota svarstymu drausminėje komisijoje, tačiau ši aplinkybė neleidžia vertinti nuteistojo elgesio viso bausmės atlikimo metu kaip nepriekaištingo, kuris taikant asmeniui lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, yra itin aktualus. Teismas sutinka su Komisijos nutarime nurodytais motyvais, kad nuteistajam nevykdant vienos iš pagrindinių nuteistojo pareigų - bausmės atlikimo metu elgtis tinkamai, yra pagrindo manyti, kad ir lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos metu nuteistasis gali nevykdyti savo, kaip probuojamojo pareigų ir kas sudaro pagrindą pagrįstai abejoti, jog šiuo metu nuteistasis paleistas lygtinai sugebės tinkamai prisitaikyti prie bendrų visuomenėje priimtų elgesio taisyklių bei jų paisyti. Šią aplinkybę, teismo įsitikinimu, betarpiškai patvirtina ir Socialinio tyrimo išvadoje užfiksuotos aplinkybės, kurių duomenimis, nuteistasis nesugeba paaiškinti savo nusikalstamų veiksmų priežasčių ir įsivelia į problemas dėl to, kad neapsvarsto savo elgesio pasekmių, kartoja tas pačias klaidas, dėl problemų su teisėsauga linkęs kaltinti susiklosčiusias aplinkybes; provokuojantį nukentėjusiųjų elgesį ir toks nuteistojo požiūris į savo neteisėtus veiksmus, be kita ko, rodo, jog asmuo yra linkęs minimizuoti savo indėlį į padarytas nusikalstamas veikas, neprisiima savo neteisėtais veiksmais sukeltų pasekmių ir nesistengia pasitaisyti. Darant šią išvadą, akcentuotina ir tai, kad nuteistojo mąstymas ir elgesys, o būtent, tai, kad nuteistasis V. S. teigia, kad savitvardos praradęs nebuvo, problemų su pykčio kontrole neturi, tačiau nusikaltimai yra smurtinio pobūdžio ir išlieka tikimybė, kad pavartojęs alkoholio išreikš savo pyktį; kalbėdamas apie esamas problemas, nemano turintis kokių nors problemų, kurių išspręsti nesugebėtų jis pats, ypač kas būtų susiję su jo nusikalstamu elgesiu, tačiau apgalvoja tik kai kurias savo veiksmų pasekmes, linkęs pasitikėti savo „sveiku protu“ ir tiesioginiu patyrimu, remiantis Socialinio tyrimo išvados duomenimis, išskiriamas kaip vienas iš nuteistojo pakartotinį nusikalstamumą galinčių paskatinti veiksnių, todėl jo įvertinimas, sprendžiant nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą, yra itin aktualus, ir kas leidžia pagrįstai abejoti, jog šiuo metu taikomas lygtinis paleidimas būtų efektyvus ir neprieštaraujantis visuomeniniam interesui.

Taip pat pažymėtina ir tai, kad nuteistųjų pažangą pataisos proceso metu objektyviai patvirtina jiems „OASys“ metodika nustatomos pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos dinaminių (kintančių) balų mažėjimas. Nuteistajam atlikus pakartotinį nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą nustatyta vidutinė pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika – 44 balai pagal „OASys“, tačiau iš 44 svertinių balų 6 balai yra dinaminiai, kuriuos nuteistasis ne tik gali, bet ir privalo mažinti, taip pat išlieka svarbūs ir reikšmingi tolimesnei resocializacijai visuomenės gyvenime nustatyti, vadovaujantis „OASys“ vertinimo metodika bei Komisijos nutarime įvertinti nuteistojo pakartotinio nusikalstamumo riziką didinantys (kriminogeniniai) veiksniai – informacija apie teisės pažeidimus; emocinė gerovė; mąstymas ir elgesys; nuostatos ir kas suponuoja teismo išvadą, jog nuteistojo pažanga ir jo pastangos integruotis į visuomenę dar nėra pakankamos, todėl negalima vertinti, jog pataisos procesas nuteistajam jau yra užtikrinantis, kad galimos probacijos metu jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.

Pažymėtina, kad Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarime Nr. 95-349 netaikyti nuteistajam V. S. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos pateikti argumentai yra pagrįsti nuteistojo asmens byloje esančiais rašytiniais įrodymais, kompetentingų specialistų išvadomis ir nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rezultatais, parengtais pagal teisės aktų patvirtintas metodikas.

Skundą nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad Komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka esmines faktines aplinkybes, kurios nesudaro pagrindo konstatuoti, jog lygtinai paleistas nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals ir sprendžia, kad šiuo metu nuteistajam V. S. lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos netaikytinas, todėl nuteistojo skundas dėl Komisijos 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 95-349 netaikyti nuteistajam V. S. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 157 straipsnio 2 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 360 straipsnio 1, 3 dalimis, 4 dalies 1 punktu, 7 dalimi, teismas

nutaria:

Atmesti nuteistojo V. S. skundą dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių pataisos namų - atvirosios kolonijos trečiajame sektoriuje 2019 m. gegužės 20 d. nutarimo Nr. 95-349 netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Nutartis per 7 dienas nuo jos nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.

Teisėjas Arūnas Purvainis