Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti V. L. atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį, kadangi nepadaryta veika, turinti BK 180 str. 1 d. numatyto nusikaltimo požymių, o nukentėjusiojo L. Ž. civilinį ieškinį atmesti.

2.1. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, nes jame išdėstytos išvados dėl nuteistojo V. L. kaltės yra grindžiamos prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, byloje esantys įrodymai įvertinti neišsamiai, šališkai, iškreiptas dalies įrodymų turinys, dalies įrodymų turinys nutylėtas, kaltinimą patvirtinantiems ir paneigiantiems faktiniams duomenims buvo suteikta visiškai skirtinga įrodomoji vertė.

2.2. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje V. L. kaltę grindė iš esmės nukentėjusiojo L. Ž. parodymais, nepaisant aiškaus jų nenuoseklumo dėl esminių faktinių aplinkybių, taip pat įvykio vietoje nebuvusių bei įvykio nemačiusių nukentėjusiojo šeimos narių (sugyventinės S. P., motinos G. Ž.), draugų H. S. ir M. R. parodymais. Teismo manymu, nepaisant to, kad L. Ž. buvo nenuoseklus ir keitė parodymus dėl prieš jį smurtavusių asmenų, patirto smurto aplinkybių, iš jo pagrobtos pinigų sumos, vien ta aplinkybė, jog L. Ž. nuosekliai teigė, jog smurtinių veiksmų prieš jį atlikime grasinant jam psichiniu smurtu ir pagrobiant pinigus dalyvavo V. L., neleidžia netikėti jo parodymais dėl jo atžvilgiu padaryto plėšimo nusikaltimo.

2.3. Šios teismo išvados dėl L. Ž. parodymų patikimumo yra nepagrįstos, nes iš L. Ž. parodymų analizės matyti, kad jo parodymai proceso eigoje nuolat keitėsi, kartais net tą pačią dieną atliktų procesinių veiksmų metu.

2.4. L. Ž. apie jo atžvilgiu padarytą plėšimo nusikaltimą į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi 2022-01-14, išsiųsdamas paštu pareiškimą Panevėžio apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriame nurodė, jog į V. L. sodybą atvyko 2022-01-10 apie 11 vai. tikslu sudaryti turto pirkimo-pardavimo sandorį. Atsivežė 17 000 eurų. Kalbėdamas su V. L. ir laukdamas jo sūnaus M. L., jau suprato, kad vizitas geruoju nesibaigs. Dar spėjo paskambinti sugyventinei, kad neišleidžia namo, užblokavo mašiną, kad neišvažiuotų, uždarė šlagbaumą. Vėliau atvažiavo M. L., tačiau prekių neatvežė. M. L. išvažiavus, liko su V. L. ir dar dviem iš matymo pažįstamais asmenimis, kurie privertė jį lošti kortomis ir sakė, kad jis su pinigais neišvažiuos. Prievarta buvo laikomas ir po vidurnakčio, o po 24 val., pamatę, kad pinigų nepralošia, pradėjo smurtauti. Vienas pradėjo smaugti iš nugaros, kiti du prišoko ir atėmė striukėje turėtus pinigus, nuplėšė auksine grandinėle 230 g svorio, grasino nuvežti į pelkę ir paskandinti.

2.5. Taigi pirmame pareiškime L. Ž. nurodo, kad dar iki atvažiuojant kaltinamojo sūnui M,, jo automobilis buvo užblokuotas, iš sodybos jam nebuvo galimybės išvažiuoti, apie tai spėjo paskambinęs pranešti savo sugyventinei. Iš 7 t. 56-66 lape esančio tarnybinio pranešimo matyti, jog M. L. į sodybą atvyko 15.18 vai., taigi iš L. Ž. pirmojo pareiškimo seka, kad jau nuo 15 val. buvo užtvertas išvažiavimas iš sodybos. Be to, kaip minėta, pareiškime L. Ž. nurodo, kad plėšimą jo atžvilgiu padarė trys asmenys - vienas iš nugaros pradėjo smaugti, o kiti du prišokę atėmė pinigus ir nuplėšė auksinę grandinėlę.

2.6. Po šešių dienų, 2022-01-20 protokole-pareiškime, kurį surašė policijos pareigūnas, L. Ž. detaliai nurodo, kokius konkrečiai veiksmus jo atžvilgiu atliko trys asmenys, kuriuos jis įvardina taip: V. L., asmuo, pravarde R., ir kitas iš matymo pažįstamas asmuo, kurio duomenų nežino. Taigi, anot L. Ž., V. L. priėjęs iš nugaros pradėjo jį smaugti, R. trenkė iš kėdės per galvą, o kai neteko sąmonės ir atsigavo, tuo metu tas kitas iš matymo pažįstamas asmuo, kurio duomenų nežino, sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu jam į veido sritį. Kadangi iš bylos medžiagos aišku, kad tie trys asmenys yra V. L., D. U. ir R. M., tai iš L. Ž. parodymų seka, kad penkis smūgius kumščiu į veidą jam sudavė D. U..

2.7. Tą pačią dieną apklaustas L. Ž. versiją dėl vartoto smurto ir asmenų atliktų veiksmų vėl pakeitė. Dabar jis nurodė, kad V. L. pradėjo smaugti, tada iš dešinės pusės pribėgo D., iš kairės pusės R.. Atsimena, kad R. paėmė kėdę ir su ja trenkė ar metė ją i galvą. Buvo praradęs sąmonę, o, kai atsigavo, V. L. sudavė ne mažiau kaip penkis smūgius kumščiu į galvą. Taigi, praėjus vos valandai ar dviem nuo pareiškime nurodytos aplinkybės, jog penkis smūgius kumščiu į galvą sudavė asmuo, kurio jokių duomenų nežino, apklausoje nukentėjusysis jau nurodė, kad šiuos smūgius sudavė V. L., kurio duomenis pareiškime buvo nurodęs, taigi pareiškime ir apklausoje kalba eina apie du skirtingus asmenis, kurie sudavė penkis smūgius. Be to, apklausoje L. Ž. nurodė, kad R. kėdę paėmė (ne užkliudė koja, ne nuspyrė, o būtent paėmė), o tada ja trenkė arba ją metė į galvą.

2.8. Akistatos su D. U. metu 2022-06-27 L. Ž. vėlgi patvirtino, kad fizinį smurtą jo atžvilgiu naudojo visi trys asmenys, t. y. V. L., D. U. ir R. M..

2.9. 2022-07-07 L. Ž. apklausos metu ikiteisminį tyrimą atlikusi pareigūnė L. Ž. pateikė keliolika klausimų vien apie jo parodymuose esančius prieštaravimus, kuriuos prašė paaiškinti. Šios apklausos metu L. Ž. vėl kėlė naujas versijas, pavyzdžiui, nurodė naują aplinkybę, kad į jo galvą lėkė dvi kėdės iš skirtingų pusių. R. M. ar D. U., kažkuris iš dviejų, kliudė kėdę, o kitas sudavė iš kėdės. Kad „parskrido“ dvi kėdės, L. Ž. nurodė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją.

2.10. Teisminio nagrinėjimo metu užfiksuotuose L. Ž. parodymuose D. U. ir R. M. vaidmuo jau apsiribojo tik tuo, kad vienas netyčia stodamasis užkliudė kėdę, kuri nugriuvo, o kitas apskritai jokio smurto nevartojo.

2.11. Taigi, nors nukentėjusysis L. Ž. buvo eilę kartų apklaustas, jo apklausos buvo detalios, nukentėjusysis niekada nenurodė, jog kažkurių esminių aplinkybių neatsimena, todėl akivaizdu, jog L. Ž. nuolatinio parodymų keitimo dėl jo atžvilgiu panaudoto fizinio smurto pobūdžio ir smurtą naudojusių asmenų rato bei vaidmens, skirtingai nei konstatavo pirmosios instancijos teismas, nėra jokio pagrindo laikyti „subjektyviu situacijos įvertinimu“. Be to, aplinkybės, susijusios su smurtavusių asmenų kiekiu ir konkrečiais smurtavusių asmenų veiksmais L. Ž. atžvilgiu, yra esminės.

2.12. Be to, pirmosios instancijos teismas, vertindamas L. Ž. parodymus ir nusprendęs jais remtis iš esmės kaip vieninteliu tiesioginiu įrodymu dėl pinigų pagrobimo, šių parodymų vertinimui taikė visiškai kitus kriterijus negu V. L. ar įvykio vietoje buvusių liudytojų D. U. ir R. M. parodymams. O būtent, tam tikrus neesminius neatitikimus D. U. ir R. M. parodymuose dėl statymų dydžio, V. L. ir L. Ž. fizinio kontakto ant grindų trukmės, V. L. veiksmų L. Ž. atžvilgiu, teismas vertino kaip liudytojų parodymų nepatikimumą, o sutapimus parodymuose dėl esminių aplinkybių laikė parodymų suderinimu, ir dėl šių priežasčių liudytojų D. U. ir R. M. parodymus apskritai atmetė. L. Ž. prieštaravimus savo paties parodymuose dėl esminių aplinkybių, kaip minėta, laikė „subjektyviu situacijos įvertinimu“, o prieštaravimus dėl kitų aplinkybių apskritai nutylėjo. Neskaitant minėtų prieštaravimų dėl esminių faktinių aplinkybių, L. Ž. parodymuose buvo eilė ir kitų neatitikimų, pavyzdžiui, 2022-01-20 apklausos metu L. Ž. parodė, kad statymai buvo nuo 10 eurų, akistatos su D. U. metu parodė, jog ne mažiau 50 eurų. 2022-02-03 apklausos metu ir 2022-06-27 akistatų su D. U. ir V. L. metu L. Ž. nurodė visiškai skirtingas sumas, kurias V. L. įvykio vakarą buvo atvežęs jo sūnus M. L.. 2022-02-03 apklausos metu nurodė, kad jam grasino ne tik V. L., D. U., R. M., bet ir M. L. su draugu, tuo tarpu akistatos su V. L. metu nurodė, kad M. L. su draugu jam nieko nesakė ir negrasino. L. Ž. parodymuose buvo ir visa kita eilė kitų prieštaravimų (nemaža jų dalis išdėstyta klausimų forma 2022-07-07 nukentėjusiojo apklausos protokole), tačiau teismas nuosprendyje pasirinko šiuos prieštaravimus nutylėti ir aklai vadovautis L. Ž. parodymais, kartu pabrėždamas V. L. ir kaltinimą paneigiančių liudytojų parodymuose esančius smulkius prieštaravimus dėl neesminių aplinkybių, netgi tų pačių, dėl kurių parodymus keitė pats nukentėjusysis (pavyzdžiui, dėl statymų dydžio).

2.13. Kartu atkreipiamas dėmesys, kad teismas visiškai nevertino aplinkybės, kad D. U. ir R. M. ikiteisminio tyrimo metu turėjo įtariamojo statusą, nebuvo įspėti dėl melagingų parodymų davimo, turėjo teisę gintis nuo jų manymu nepagrįstų įtarimų (kurie vėliau ir nepasitvirtino), todėl teismui nebuvo jokio teisinio pagrindo D. U. parodymų (R. M., apklaustas įtariamuoju, atsisakė duoti parodymus), duotų apklausiant jį įtariamuoju, lyginti su jo paties parodymais, duotais apklausiant jį liudytojo procesiniame statuse, taip pat su kitų teisme apklaustų asmenų parodymais. Natūralu, kad, gindamasis nuo pareikšto įtarimo, D. U. tam tikras aplinkybes galėjo nurodyti ne visiškai teisingai, tačiau tai nesumenkina jo parodymų, duotų apklausiant jį liudytoju teisme, vertės.

2.14. Be to, nors teismas, vertindamas D. U., R. M., M. L. parodymus, nurodė, jog šių asmenų parodymų analizė leidžia manyti apie parodymų tarpusavyje derinimą bei šių liudytojų subjektyvumą dedant pastangas ir duodant kaltinamajam palankius parodymus, šių savo išvadų teismas jokiais įrodymais nepagrindė. Galima tik nuspėti, kad teismas tiesiogiai įvykio vietoje buvusių liudytojų parodymais nesivadovavo tik todėl, kad M. L. yra V. L. sūnus, o D. U. ir R. M. yra jo draugai.

2.15. Vis dėlto, teismas ir vėl taikė dvigubus standartus, kadangi, atmesdamas tiesiogiai įvykį mačiusių R. M. ir D. U. parodymus, teismas nuosprendyje turto pagrobimo faktą grindė apskritai įvykio vietoje nebuvusios nukentėjusiojo sugyventinės S. P., motinos G. Ž., taip pat draugų H. S. ir M. R. parodymais, kurie apie pinigų pagrobimo faktą žino tik tokią versiją, kokią jiems papasakojo pats L. Ž., t. y. šie liudytojai apskritai nėra pirminiai informacijos šaltiniai. Skirtingai nei gynybos liudytojų atveju, teismas apskritai net nedarė prielaidos, kad nukentėjusiojo šeimos nariai ar draugai lygiai taip pat gali būti subjektyvūs, dėti pastangas patvirtinant materialiai suinteresuoto nukentėjusiojo plėšimo versiją arba apskritai, vertinant, kad apie įvykį žino tik iš nukentėjusiojo pasakojimų, liudytojai gali būti nukentėjusiojo suklaidinti.

2.16. Kad nukentėjusiojo versija apie pinigų pagrobimą yra išgalvota, patvirtina ir eilė kitų aplinkybių, pavyzdžiui, nukentėjusiojo motinos G. Ž. atsiradimas procese. Ši liudytoja procese atsirado ir buvo pirmą kartą apklausta tik 2023-04-03, t. y. praėjus daugiau kaip metams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios ir kai nebeliko galimybės gauti šios liudytojos telefoninių pokalbių išklotinių ir patikrinti jos buvimo vietos įvykio metu. Nors ikiteisminio tyrimo metu buvo du kartus apklausta S. P., eilę kartų apklaustas nukentėjusysis L. Ž., jie davė išsamius parodymus, bet iki G. Ž. apklausos nė vienas iš jų net neužsiminė, kad įvykio išvakarėse ar L. Ž. grįžus iš V. L. namo, L. Ž. namuose būtų buvusi ir G. Ž.. Neabejotina, kad šią aplinkybę, jeigu tai būtų tiesa, S. P. ir L. Ž. būtų nurodę jau pirmų apklausų metu, tuo labiau, kad, kaip teigia G. Ž., su ja buvo tartasi ir dėl aukso pirkimo, ji matė L. Ž. iš karto jam grįžus iš V. L. namo. Aplinkybė, jog S. P. ir L. Ž., turintis jo interesus atstovaujantys advokatą, daugiau kaip metus laiko nenurodė šios liudytojos, duoda pakankamą pagrindą manyti, jog versija apie G. Ž. svečiavimąsi nukentėjusiojo namuose įvykio dienomis buvo sugalvota jau ikiteisminio tyrimo eigoje ir panaudota tada, kai nebuvo galimybės jos patikrinti naudojantis telefonų išklotinėmis.

2.17. Analogiška situacija yra ir su nukentėjusiojo draugu M. R.. Nukentėjusiojo versija apie apsilankymą pas M. R. ikiteisminio tyrimo metu atsirado 2022-04-26, t. y. tik šeštoje nukentėjusiojo apklausoje. L. Ž. parodė, kad prieš grįždamas namo užsuko pas M. R. į namus ir papasakojo įvykio aplinkybes. Pats M. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad L. Ž. skambino po įvykio apie 3-4 val. nakties, o atvyko apie 9 val. ryto, kas šiuo atveju reikštų, jog atvyko pabuvęs namuose, nusiprausęs ir persirengęs. Šis akivaizdus prieštaravimas buvo pašalintas tik apklausiant liudytoją teisme, kai liudytojas patvirtino L. Ž. versiją, ir kas duoda pagrindą manyti, kad liudytojo parodymai buvo galutinai suderinti su nukentėjusiojo versija.

2.18. Akivaizdūs nesutapimai buvo ir liudytojos S. P. parodymuose. Tiek L. Ž., tiek jo sugyventinė S. P. ikiteisminio tyrimo metu davė vienodus parodymus dėl to, kad 17 000 eurų buvo L. Ž. santaupos. Tą patį nukentėjusysis parodė ir teisme. Vis dėlto, kai teisme atsirado duomenys, kad nukentėjusysis oficialiai nieko neturi, tik skolas, kurios išieškomos, S. P. apklausiama teisme iškėlė naują versiją, kad 12 000 eurų buvo jos, o 5000 L. Ž.. Taigi ši versija prieštarauja tiek pačios S. P. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu, tiek L. Ž. parodymams, duotiems ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme.

2.19. Taigi, ne tik kaltinamojo, bet ir nukentėjusiojo versiją patvirtinančių liudytojų parodymų patikimumas privalėjo būti nuosprendyje įvertintas, ypač atsižvelgiant į tai, kad visi teisminio nagrinėjimo metu apklausti liudytojai yra arba nuteistojo, arba nukentėjusiojo šeimos nariai arba draugai, todėl nukentėjusiojo šeimos nariai ir draugai lygiai taip pat gali būti šališki, suinteresuoti pagrįsti nukentėjusiojo versiją dėl plėšimo, kurios pasitvirtinimas baudžiamojoje byloje lemia nukentėjusiojo praturtėjimą 20 000 eurų suma. Kaip minėta, pirmosios instancijos teismas net nekėlė versijos dėl galimo liudytojais apklaustų nukentėjusiojo šeimos narių ir draugų suinteresuotumo, parodymuose buvusių akivaizdžių prieštaravimų, kuriuos nurodė kaltinamojo gynyba, nuosprendyje neaptarė, juos nutylėjo, ir įvykio nemačiusių bei tik iš nukentėjusiojo pasakojimų apie tariamai buvusį plėšimą žinančių šių asmenų parodymais grindė apkaltinamąjį nuosprendį.

2.20. Vienintelis asmuo, buvęs įvykio vietoje tą vakarą, ir nepažįstantis nei nuteistojo V. L., nei nukentėjusiojo L. Ž., yra M. L. draugas B. B., kurį L. Ž. netgi įvardino kaip vieną iš plėšime jo atžvilgiu dalyvavusių asmenų. O būtent, 2022-02-03 apklausos metu L. Ž. nurodė, kad visi V. L., D. U., R. M., M. L. ir pastarojo draugas (B. B.) jam sakė, kad su turėtais pinigais jis iš sodybos neišvažiuos. 2022-06-27 akistatoje su D. U. L. Ž. dar kartą patvirtino, jog V. L. paskambinęs sūnui prašė atsivežti draugą, nes reikės saugoti žmogų, kol atvažiuos D. U.. Atvykęs M. L. su draugu jį saugojo, sėdėjo tame pačiame kambaryje tuo tikslu, kad jis niekur neišeitų ir neišvažiuotų, jie girdėjo V. L. grasinimus L. Ž.. Bylos nagrinėjimo teisme metu gynyba prašė B. B. apklausti liudytoju, tačiau teismas atsisakė tą padaryti pritardamas prokuroro nuomonei, kad jokių naujų aplinkybių jis nepapasakos, gynėjo prašymas perteklinis. Akivaizdu, kad teismo atsisakymas apklausti gynybai reikšmingą liudytoją, buvusį įvykio vietoje tuo metu, kai pagal nukentėjusiojo L. Ž. parodymus jau buvo suvaržyta jo laisvė, jam buvo grasinama susidorojimu, draudžiama išvažiuoti namo, jis buvo verčiamas žaisti kortomis, patvirtina pirmosios instancijos teismo šališkumą, bandymą išvengti nukentėjusiojo parodymus ir tuo pačiu kaltinamojo versiją paneigiančių įrodymų atsiradimo byloje.

2.21. Pirmosios instancijos teismo šališkumas pasireiškė ir vertinant kitus byloje surinktus įrodymus, pavyzdžiui atliktus L. Ž. tyrimus poligrafu. Teismas juos laikė V. L. kaltės įrodymu, tačiau iš specialisto išvadų akivaizdu, kad jos plėšimo versiją ne patvirtina, o paneigia.

2.22. Kaip matyti iš pirmosios specialisto išvados, 2022-05-19 tyrimą atlikęs specialistas prieš tyrimą pats apklausė L. Ž.. Pastarasis eilinį kartą nurodė, kad V. L. jį smaugė, o taip pat jį puolė mušti R. (R. M.) ir D. (D. U.). Kažkuris iš dviejų dar trenkė jam į galvą masyvia kėde. Testo metu L. Ž. buvo užduoti trys klausimai, juos užduodant tris kartus: 1) ar jus sumušė V. ir dar du vyrai tą 2022 m. naktį; 2) ar tie vyrai atėmė iš jūsų 17 000 eurų sodyboje; 3) ar tie vyrai grasino su jumis susidoroti toje sodyboje tą naktį. Specialisto išvada vienareikšmiška - atsakydamas teigiamai į jam šiame teste užduotus tikrinamuosius klausimus L. Ž. sakė netiesą.

2.23. Kadangi pirmoji specialisto išvada paneigė tiek L. Ž. parodymus, tiek šiuo parodymų pagrindu atliekamo ikiteisminio tyrimo versiją dėl plėšimo, buvo atliktas pakartotinis nukentėjusiojo tyrimas poligrafu. Šio tyrimo metu L. Ž. apskritai net nebuvo klausiama, ar iš jo buvo pagrobti pinigai, tik buvo klausiama, ar prieš jį naudojo smurtą V. L.. Atsakydamas į šį klausimą L. Ž. patvirtino, kad smurtavo V. L., ir šiuo atveju specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusysis sakė tiesą.

2.24. Taigi, iš tyrimo poligrafu išvadų seka, kad L. Ž. meluoja apie jo pinigų pagrobimą ir meluoja, kad jo atžvilgiu smurtavo D. U. bei R. M., bet nemeluoja, kad patyrė V. L. smurtą. Tokiu būdu tyrimas poligrafu visiškai patvirtino V. L., D. U. ir R. M. parodymus, kad jokie pinigai nebuvo pagrobti, tiesiog žaidimo pabaigoje dėl L. Ž. neadekvataus elgesio įvyko konfliktas tarp V. L. ir L. Ž., kurio metu jie susikibo, nukritę grūmėsi ant grindų, o L. Ž. patyrė jam konstatuotus sužalojimus. Akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas tyrimų poligrafu išvadas nuosprendyje iškraipė ir jas nepagrįstai vertino kaip L. Ž. parodymų patvirtinimą bei vieną iš V. L. kaltės įrodymų dėl padaryto plėšimo nusikaltimo.

2.25. Teismas, vertindamas įrodymus, neaptarė eilės kitų L. Ž. parodymuose esančių prieštaravimų ir nelogiškumų. Pavyzdžiui, kaip apklausų metu L. Ž. nuosekliai teigė, kad jam buvo nuolat grasinama, iš karto buvo pasakyta, kad su pinigais jis neišvažiuos, tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad tą vakarą L. Ž. naudojosi telefonu, ne kartą bendravo su savo sugyventine ir neprašė jos iškviesti pagalbos. Tuo metu, kai nukentėjusysis bendravo su sugyventine, pagal jo parodymus jam jau buvo grasinama, neleidžiama išvažiuoti. Ikiteisminio tyrimo metu apklausta S. P. nurodė, kad pirmą kartą su L. Ž. susiskambino apie 21.30 val. L. Ž. jai pasakė, kad negali išvažiuoti iš sodybos, nes užstatyta mašina, tačiau liudytojai bendraujant susidarė įspūdis, kad ji jiems trukdo, o L. Ž. padėjo ragelį. Antrą kartą jį L. Ž. paskambino apie 01.25 val., tačiau šis ją apšaukė, pasakė, kad negali išvažiuoti, kad ji gali atvažiuoti ir patikrinti, jei netiki. S. P. susinervino ir padėjo ragelį. Nei pirmo, nei antro pokalbio metu jokios pagalbos neprašė. Taigi pagal S. P. parodymus seka, kad L. Ž. bent iki 01.25 vai. nebuvo kliūčių bendrauti telefonu, jam niekas nedraudė pasakyti, kad jis negali išvažiuoti, nes užstatyta mašina, tačiau vietoje to, kad paprašytų pagalbos, L. Ž. S. P. apšaukė, vieną kartą pats numetė ragelį, o kitą kartą taip sunervino, jog S. P. padėjo ragelį, o jai pačiai susidarė įspūdis, kad ji tik trukdo L. Ž.. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad joks pavojus L. Ž. negrėsė, kad jis niekur nenorėjo važiuoti, norėjo tęsti žaidimą, o jeigu S. P. ir sakė apie automobilio užstatymą, tai tik todėl, kad pateisintų savo negrįžimą namo, kadangi, kaip žinoma iš apklaustų asmenų parodymų, L. Ž. azartiškas žmogus ir labai nemėgsta pralaimėti, todėl jei tuo metu pralošinėjo, natūralu, kad bandė atsilošti ir nenorėjo išvažiuoti namo. Jeigu būtų grėsęs pavojus, tai L. Ž. tikrai būtų paprašęs pagalbos, o jeigu, kaip teigia, jį kažkas saugojo, kad jis pagalbos nepaprašytų, tai tas kažkas tikrai jam nebūtų leidęs kelių valandų bėgyje du kartus sugyventinei sakyti, kad jo automobilis užstatytas, o jam pačiam neleidžiama išvažiuoti.

2.26. Pirmosios instancijos teismas netinkamai ir atsainiai įvertino L. Ž. turtinę padėtį bei jo galimybę disponuoti 17 000 eurų suma. Kaip minėta, teismas nurodė, kad nors byloje yra duomenys apie antstolių vykdomus išieškojimus iš L. Ž., o Sodros išrašas nerodo nusikalstamos veikos padarymo metu nukentėjusiojo gaunamų didelių pajamų, netikėti nukentėjusiojo L. Ž. nurodyta jo turėta ir važiuojant pas V. L. pasiimta pinigų suma - 17000 eurų, nėra pagrindo. Tokią išvadą leidžia daryti byloje esančių įrodymų, kuriais netikėti teismas pagrindo nenustatė, visuma: liudytojų G. Ž., M. R., H. S. parodymai apie L. Ž. gerą turtinę padėtį, liudytojos S. P. parodymai apie jos pačios, jos sugyventinio L. Ž., jų bendrą gerą turtinę padėtį, rašytiniai duomenys apie L. Ž. tam tikrais laikotarpiais disponuotas nemažas pinigines lėšas (gautą darbo užmokestį, lošimo namuose disponuotas lėšas). Be to, bylos duomenys liudija, kad kaltinime nurodytu laiku nukentėjusysis su sugyventine statėsi namą, kas jau leidžia manyti jų turtinę padėtį nebuvus blogą, sunkią.

2.27. Kaip matyti iš teismo argumentacijos, gerą L. Ž. turtinę padėtį, kaip ir visą kitą nukentėjusiojo versiją, teismas grindė nukentėjusiojo šeimos narių bei draugų parodymais, nepaisydamas šiuos parodymus paneigiančių objektyvių duomenų. Nors pagal Norvegijos banke esančių sąskaitų išrašus 10 metų laikotarpiu nuo 2013 iki 2022 metų L. Ž. gavo apie 111 935,33 eurų pajamų, tačiau iš išrašų matyti, kad didžiąją dalį į sąskaitas patekusių pinigų L. Ž. tuo metu išleisdavo atsiskaitydamas kortele, o bankomatuose būdavo išgryninama tik nedidelė likusi pinigų dalis. Be to, suskaičiavus nukentėjusiojo pajamas Norvegijoje ir padalinus iš mėnesių skaičiaus, tai L. Ž. pajamos nesiekė nė 950 eurų per mėnesį. Minėtu laikotarpiu nukentėjusysis kazino pralošė 7362,77 eurus. Išminusavus šią sumą iš pajamų, mėnesio pajamos nesudarė net 900 eurų. Didžiąją šių pinigų dalį, kaip matyti iš išrašų, nukentėjusysis išleisdavo pragyvenimui užsienyje ir Lietuvoje atsiskaitydamas kortele, taigi mažiau nei 900 eurų pajamų jam turėjo vos užtekti pragyvenimui, o ne kažkokių santaupų sukaupimui. Savaime suprantama, kad išgrynintos iš bankomatų lėšos, atsižvelgiant į nedidelį gaunamų pajamų dydį, taip pat buvo išleistos. L. Ž. finansinę situaciją geriausiai apibūdina „Swedbank“ sąskaitos išrašas, iš kurio matosi, kad nukentėjusiajam gavus į sąskaitą kelių šimtų eurų pašalpą iš Užimtumo tarnybos, sekančią dieną septyni antstoliai pagal skirtingas vykdomąsias bylas nurašė po 3 eurus. Tai parodo, kad nukentėjusysis jau 2020 metais gyveno iš pašalpų, buvo nemokus, jo skolos viršijo turtą, turėjo bent septynias vykdomąsias bylas, ir kaip teigia pats nukentėjusysis, nebuvo net finansiškai pajėgus mokėti išlaikymą vaikams, kadangi buvo vykdomas ir išlaikymo išieškojimas. Be to, iš bylos dokumentų matyti, kad nukentėjusysis neturi jokio nekilnojamojo turto, jokių transporto priemonių ir dar teigia išleidęs daug pinigų statybinėms medžiagoms namui, apie kurį byloje objektyvių duomenų nėra, o duomenys iš Nekilnojamojo turto registro patvirtina, kad L. Ž. nuosavybės teisės neturi ar jokia kita forma nevaldo žemės sklypo, kuriame toks namas galėtų stovėti. Vis dėlto pirmosios instancijos teismas patikėjo, kad neturintis jokio oficialaus turto ir tik daug skolų turintis nukentėjusysis, negalintis išlaikyti vaikų, neturintis jokio pragyvenimo šaltinio, surado atliekamų 17 000 eurų, kuriuos nusprendė investuoti į auksą, nors niekada to nebuvo daręs anksčiau, ir, kaip matyti iš paties nukentėjusiojo parodymų, nelabai apie tokią investiciją ir išmanė.

Šalies argumentai

2.29. Byloje nėra jokių duomenų, išskyrus L. Ž. ir jam artimų žmonių parodymus, kad V. L. ketino parduoti auksą, tuo labiau už didelę pinigų sumą. Tokią aplinkybę neigė kaltinamasis, ir jo sūnus M. L., kuris tariamai turėjo tą auksą atvežti, ir kiti tą vakarą sodyboje buvę asmenys. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei V. L. būtų pažadėjęs L. Ž. parduoti aukso, o to aukso neatvežtų, sodyboje apie tai būtų buvusi diskusija ir ją būtų girdėjęs tiek D. U., tiek R. M., tiek M. L.. Kaip minėta, visi liudytojai patvirtino, kad apie auksą apskritai jokios kalbos nebuvo. V. L. neginčija, kad maždaug prieš metus iki įvykio buvo pardavęs nedidelės, iki 1000 eurų vertės, aukso dirbinius, kuriuos kažkas buvo palikęs kaip užstatą už skolą, tačiau teigia apskritai jokiu auksu neprekiaujantis. Byloje nėra nei susirašinėjimų, nei kitų duomenų, kad buvo tartasi apie kažkokio aukso pardavimą. Byloje buvo taikytos procesinės prievartos priemonės, tačiau jose vėlgi nėra jokių užuominų apie auksą. 2022-02-09 tarp L. Ž. ir V. L. buvo susitikimas, kurio metu nukentėjusysis su policijos pareigūnų duota įranga pokalbį įrašinėjo. Akivaizdu, kad jei L. Ž. su ikiteisminio tyrimo pareigūnais iš anksto ruošėsi tokiam susitikimui tikslu užfiksuoti reikšmingas tyrimui detales, tai galėjo užvesti pokalbį apie auksą, tačiau nė vienu žodžiu nukentėjusysis apie tai neužsiminė. Apelianto manymu, pokalbio, kuris buvo įrašytas, metu apie auksą nebuvo kalbėta todėl, kad V. L. būtų net nesupratęs, apie kokį auksą nukentėjusysis kalba, ir toks įrašytas pokalbis sugriautų tiek nukentėjusiojo, tiek ikiteisminio tyrimo pagrindinę versiją. Pokalbio metu V. L., kuris nežino, kad jo pokalbis įrašinėjamas, neigia kažką atėmęs iš nukentėjusiojo, siūlosi grąžinti išloštus pinigus ir žaisti toliau. Atkreiptinas dėmesys, kad L. Ž. viso pokalbio metu neužsimena ne tik apie auksą, tačiau nenurodo jokios tariamai pagrobtos sumos. Akivaizdu, kad jei 17 000 eurų sumą L. Ž. būtų pasakęs slapta įrašinėjamo pokalbio metu kaip tariamai pagrobtą, būtų kaltinamojo išjuoktas ir vėlgi ta turto pagrobimo versija subyrėtų. Pats V. L. tik paklausia, kodėl L. Ž. šantažuoja žmoną, reikalauja „15 štukų“, tai L. Ž. atsako maždaug, kad nereikėtų kviesti „mentų“, daryti „abdukcijų“, pradeda pasakoti apie sužalotą ausį, kad užpūdavo. Taigi L. Ž. įrašyto pokalbio metu nė karto nesusiejo 15 000 eurų sumos su pinigų pagrobimu, o sieja su sužalojimu, užpūliavusia ausimi ir nesikreipimu į policijos pareigūnus. Be to, kai V. L. užveda kalbą apie reikalautą 15 000 eurų sumą, L. Ž. nekalba apie 17 000 eurų. Juk tuo atveju, jei, kaip teigia L. Ž., iš jo buvo pagrobta 17 000 eurų, akivaizdu, jog ir reikalautų ne 15 000 eurų, o ne mažiau kaip 17 000 eurų. Slapta įrašytas V. L. ir L. Ž. pokalbis, skirtingai nei jį interpretavo pirmosios instancijos teismas, visiškai patvirtina V. L. ir jo žmonos S. L. parodymus, jog L. Ž. ir jo sugyventinė telefoninių pokalbių metu reikalavo 10 000 eurų, o po to 15 000 eurų kaip kompensacijos už L. Ž. sužalojimą, grasindami kreiptis į policiją.

2.30. Atliekant ikiteisminį tyrimą, buvo įrašytas 2022-02-07 Š. L. ir S. P. telefoninis pokalbis, kuris pareigūnų buvo sunaikintas tariamai per klaidą. Byloje yra cituojamas tik pokalbio fragmentas, užfiksuotas tarnybiniame pranešime. Šio pokalbio tarp Š. L. ir S. P. metu taip pat nebuvo jokių užuominų apie plėšimą ir pagrobtas kokias nors pinigų sumas. Kaip nurodė apklaustas policijos pareigūnas E. S., klausęs to pokalbio, jis tarnybiniame pranešime įrašė svarbiausią išgirstą informaciją. Taigi akivaizdu, jog plėšimo atveju, jei būtų pagrobti pinigai, kaip kad S. P. tariamai papasakojo L. Ž., tai S. P. pokalbio metu Š. L. apie plėšimą ir pagrobtą didelę pinigų sumą būtų neabejotinai užsiminusi, tuo tarpu, kaip teigia Š. L., buvo reikalaujami pinigai tik kaip kompensacija už tai, jog L. Ž. buvo sužalotas.

Šalies argumentai

3. Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nukentėjusysis, jo atstovas ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.