Kauno apygardos teismo nutartis

2017-06-30 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-810/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-06-30
Bylos Nr.
1A-467-810/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-34633-2016-1
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Edita Dambrauskienė, Ramūnas Antanavičius, Algerdas Urbšys
Nuteistasis
R. S.
Advokatai
Pranas Vytautas Gineika, Pranas Vytautas Gineikap
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-467-810/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-34633-2016-1Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S)
Kauno apygardos teismasNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. birželio 30 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ramūno Antanavičiaus, Editos Dambrauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Algerdo Urbšio,

sekretoriaujant Indrei Vitkutei,dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui,nuteistajam R. S., jo gynėjui advokatui Pranui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžio, kuriuo R. S. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteistas 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir R. S. paskirta galutinė 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Paskirtą bausmę nustatyta atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 140 straipsnio 9 dalimi ir BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaitytas laikino sulaikymo laikas nuo 2017 m. balandžio 4 d. 20.30 val. iki 2017 m. balandžio 6 d. 20.30 val. ir kardomojo kalinimo laikas nuo 2017 m. balandžio 6 d. iki nuosprendžio paskelbimo dienos.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

R. S. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. liepos 23 d., apie 20.35 val., savo namuose, esančiuose Pylimo g. 4, Kaune, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu artimam giminaičiui – savo motinai T. S., tyčia dešinės rankos delnu sudavė du smūgius į kairės veido pusės sritį, sukeldamas T. S. fizinį skausmą.

Nesutikdamas su Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, nuteistasis R. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo bylą peržiūrėti iš naujo, suėmimą pakeisti švelnesne bausme, skirti jam viešųjų darbų.Skunde nuteistasis teigia, kad turi ligotą motiną, kuri sunkiai vaikšto, dažnai skundžiasi nugaros skausmais, atminties praradimu. Mamai reikia padėti namuose, tvarkyti ūkinius reikalus, tokių žmonių, kurie galėtų jai padėti, be nuteistojo nėra.Skunde nuteistasis nurodo, kad prižada lankytis smurtą keičiančioje programoje, gydytis nuo alkoholizmo, intensyviai ieškoti darbo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis R. S. ir jo gynėjas advokatas Pranas Vytautas Gineika prašė nuteistojo skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.Nuteistojo R. S. apeliacinis skundas atmestinas.Atsižvelgdamas į R. S. apeliaciniame skunde suformuluotą prašymą pakeisti teismo nuosprendžiu jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę viešaisiais darbais, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde BPK 320 straipsnio 3 dalis), tai yra patikrina, ar tinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, nuteistajam skiriant ir individualizuojant bausmę.Skirdamas bausmę, teismas turi vadovautis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir laikytis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, detalizuojančių sankcijos taikymą (BK 54 straipsnio 1 dalis). BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad skirdamas bausmę teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Pažymėtina, jog skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ir į bausmės paskirtį, tai yra kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo paskirtą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą, pakeisti kita bausmės rūšimi - viešaisiais darbais. Aukštesnės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamame nuosprendyje teisingai įvertinta, kad švelnesnės rūšies nei terminuotas laisvės atėmimas bausmė jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, kadangi nuteistasis nuolat smurtauja prieš savo motiną, dėl smurto prieš ją yra teismo pripažintas kaltu ir nuteistas keturis kartus, teisiamas penktą kartą, teismo įpareigojimų gydytis nuo alkoholio nevykdo, pradėti du nauji ikiteisminiai tyrimai, kuriuose R. S. įtariamas padaręs tokius pačius nusikaltimus. Tai, jog nuteistasis yra jau penktą kartą teisiamas dėl smurto prieš savo motiną, aukštesnės instancijos teismo nuomone, leidžia spręsti, kad padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinis jo poelgis, todėl ir valstybės taikomas poveikis turi būti adekvatus, proporcingas R. S. asmenybei, daromų veikų pavojingumui, kad jį paveiktų ir sulaikytų nuo nusikalstamų veikų darymo. Dėl šių priežasčių, darytina išvada, jog tik paskirta reali laisvės atėmimo bausmė bus pakankamai efektyvi norint sulaikyti R. S. nuo tolimesnio smurtavimo prieš savo motiną, tik tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas ir bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas.Skirdamas bausmę, pirmosios instancijos teismas, teisingai įvertino ir jo asmenybę – nuteistasis nedirba, neturi šeimos, nėra susaistytas darbo ir šeimos socialiniais santykiais, turi problemų dėl alkoholio vartojimo, visi smurto prieš motiną atvejai pasireikšdavo nuteistajam būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui. Nors apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad prižada lankytis smurtą keičiančioje programoje, gydytis nuo alkoholizmo, intensyviai ieškoti darbo, tačiau toks nuteistojo skundo argumentas laikytinas deklaratyviu. Iki šiol nuteistasis nedirbo, nors pats pripažino, jog nuteistojo smurtą lemia alkoholio vartojimas, į priklausomybių ligas gydančias įstaigas nesikreipė. Teismo manymu, teigiamos išvados dėl savo poelgių, pastangos taisytis galėjo būti rodomos ir anksčiau, kadangi asmuo už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą buvo pripažintas kaltu ir nuteistas keturis kartus.

R. S. nurodomos aplinkybės dėl motinos ligos ir pagalbos jai namuose, kurių pagrindu, nuteistojo nuomone, jam turėtų būti švelninama paskirta bausmė, nelaikytinos išimtinėmis ar rodančiomis mažesnį jo pavojingumą. Pakeista bausmės rūšis, atvirkščiai, sudarytų galimybes ir toliau daryti nusikalstamas veikas, t. y. smurtauti prieš savo motiną.

Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. S. bausmę už jam inkriminuotą BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – tiek nuteistojo asmenybę, tiek ir jo padarytos nusikalstamos veikos bei jo paties pavojingumą apibūdinančias aplinkybes, jo atsakomybę lengvinančią – prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, bei sunkinančią – veiką padarė asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, aplinkybes.

Esant nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas R. S. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų BK 54 straipsnyje, nepažeidė. Nuteistajam paskirta terminuoto laisvės atėmimo bausmė, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga.

Nenustačius baudžiamojo įstatymo pažeidimų, padarytų skiriant nuteistajam bausmę, konstatuotina, kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 7 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį keisti nuteistojo R. S. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu,

nutaria:

nuteistojo R. S. apeliacinį skundą atmesti.

Teisėjai Ramūnas AntanavičiusEdita DambrauskienėAlgerdas Urbšys