Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Arūnas Paštuolis Baudžiamoji byla Nr. 1A-591-493/2007

2007 m. lapkričio 15 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Arūno Paštuolio, teisėjų Romualdo Lincevičiaus, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Daivai Aliulienei, dalyvaujant prokurorei Renatai Staniulienei, nuteistajam V. M., gynėjui advokatui Vytautui Gineikai,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. M. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2007 m. rugsėjo 19 d. nuosprendžio, kuriuo V. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d., ir nuteistas 10 mėnesių laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M. nuteistas pagal LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d. už tai, kad jis 2006-12-01 apie 21.05 val. būdamas prekybos centre (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, iš prekybos centro pasikėsino pagrobti svetimą – UAB (duomenys neskelbtini) priklausantį turtą – viskio butelį „Belvenie rezerve“ 279 Lt vertės, vyriškus kvepalus „Antonio Banderas“ 66,99 Lt vertės, vyrišką losjoną 28 Lt vertės, vyrišką rinkinį „La Rive“ 19,89 Lt vertės, vyrišką tualetinį vandenį „Esprit“ 76,98 Lt vertės, viso pasikėsindamas pagrobti prekių už 470,89 Lt, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl ne nuo jo valios priklausančių priežasčių, nes buvo sulaikytas apsaugos darbuotojų.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, nuteistąjį ir gynėją, prašiusius apeliacinį skundą patenkinti, prokuroro, prašiusio apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmos instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. M. nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmę, laikantis bausmių skyrimo pagrindų (LR BK 54 str.). Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Nuteistasis V. M. neginčija kaltės klausimo dėl nusikalstamos veikos, numatytos LR BK 22 str. 1d., 178 str. 1d., padarymo, apeliaciniu skundu nesutinka tik su paskirta bausme, todėl teisėjų kolegija, neišeidama už apeliacinio skundo ribų, tikrina pirmos instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo dalį tik dėl tų klausimų, dėl kurių paduotas apeliacinis skundas (BPK 320 str.).

V. M. pripažintas kaltu pasikėsinęs padaryti tyčinį nesunkų nusikaltimą nuosavybei. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgė į tai, kad jo nusikalstama veika padaryta tiesioginės tyčinės kaltės forma, savanaudiškais tikslais, siekiant neteisėtai praturėti. Teismas nustatė V. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – kaltės pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi ir atsakomybę sunkinančią aplinkybę – veikos padarymą apsvaigus nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikaltimo padarymui. Vertinant kaltininko asmenybę, pažymėtina, jog jis ikiteisminio tyrimo metu ir teisme buvo pasislėpęs, jo atžvilgiu buvo paskelbta paieška, inkriminuojamą veiką padarė praėjus vos savaitei po ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Kadangi iš šių aplinkybių matyti, kad V. M. turi polinkį nusikalsti, jam teisėtai ir pagrįstai buvo paskirta griežčiausia alternatyvi bausmės rūšis – laisvės atėmimas. Įvertinus tai, kad kaltinamasis nusikalto būdamas teistas, jis yra recidyvistas (LR BK 27 str. 1d.), yra jo atsakomybę lengvinanti ir sunkinanti aplinkybės, jo asmenybė vertinama neigiamai, administracine tvarka nebaustas, psichiatrijos ligoninėje nesigydė ir į įskaitą neįrašytas, jam paskirta 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmė yra žymiai mažesnė už sankcijos vidurkį ir artima šios bausmės dydžio minimumui, todėl nėra aiškiai per griežta ir jos mažinti nėra teisinio pagrindo. Teisėjų kolegijos nuomone, tik realus 10 mėnesių laisvės atėmimo bausmės atlikimas sulaikys E. A. nuo nusikalstamų veikų darymo ateityje, paveiks jį taip, kad laikytųsi įstatymų, užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą ir leis pasiekti bausmės tikslus. Apelianto argumentai dėl močiutės priežiūros neparemti jokiais objektyviais bylos duomenimis, todėl atmetami kaip nepagrįsti.

Atsižvelgiant į tai, nuteistojo apeliacinis skundas atmetamas, o pirmos instancijos teismo nuosprendis paliekamas nepakeistas.

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Nuteistojo V. M. apeliacinį skundą atmesti.