- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2012-03-08
- Bylos Nr.
- II-8-554/2012
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Algis Markevičius
- Pareiškėjas
- Š. L.
- Nukentėjusysis
- A. M.
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 78.3pavadinimo nepavyko patikrinti
dalyvaujant asmeniui, kuriuo atžvilgiu surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas ir priimtas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, – pareiškėjui Š. L. ,
nedalyvaujant administracinę nuobaudą paskyrusios Institucijos – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal pareiškėjo Š. L. skundą dėl 2007-05-22 Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo R. K. nutarimo skirti administracinę nuobaudą panaikinimo, administracinio teisės pažeidimo bylos nutraukimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
2007-05-22 Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo R. K. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 941241 Š. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 53, 146 p. reikalavimų pažeidimo.
Pareiškėjui 2007-05-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašytas už tai, kad jis, vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas į kelią iš šalia esančio pravažiavimo į kiemus, sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės pusės teisiai važiavusiam motociklui Yamaha, su juo susidūrė. To pasėkoje buvo sužalotas motociklo vairuotojas – nukentėjusysis A. M. . Institucijos pareigūnas surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole pareiškėjui inkriminavo KET 53, 146 p. pažeidimą.
Šalies argumentai
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu prašė nutarimą skirti administracinę nuobaudą panaikinti ir jo atžvilgiu administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti, nes KET reikalavimų nepažeidė ir jo atžvilgiu įsiteisėjo išteisinamasis Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendis dėl to paties eismo įvykio.
Pareiškėjas skunde (b.l. 3-4) nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad buvo nubustas už tai, jog 2006-09-29 d. apie 17 val. 35 min. Kaune, (duomenys neskelbtini), važiuodamas jam priklausančiu automobiliu VW Vento v/n (duomenys neskelbtini) sukdamas į kairę iš šalia esančio išvažiavimo nedavė kelio jam iš kairės pusės tiesiai važiavusiam motociklui Yamaha (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), kurį vairavo nukentėjusysis A. M. . Pareiškėjas nurodė, kad nukentėjusysis, važiuodamas (duomenys neskelbtini) gatvės priešpriešine eismo juosta, staigiai stabdė ir to pasėkoje motociklas tapo nevaldomas, staigiai pakeitęs kryptį, atsitrenkė į jo dešinėje važiuojamoje kelio dalyje, stovintį automobilį. Be to, motociklo vairuotojas, matydamas dešinėje kelio pusėje esančią automobilių koloną, ją lenkė ir, važiuodamas priešpriešine eismo juosta, aiškiai viršijo leistiną greitį, todėl pastarojo nepatyrimas vairuojant galingą motociklą, nepasirinkimas tolesnio važiavimo tiesia kryptimi ir staigus bei nereikalingas stabdymas, sukėlė šį eismo įvykį. Pažymėjo, kad pareiškėjo veiksmai visiškai atitiko KET reikalavimus, kadangi išvažiuodamas iš kiemo ir sukdamas į kairę ėmėsi visų saugumo priemonių - t.y įvykdė KET 53 p. reikalavimus - stovėjo dešinėje važiuojamosios kelio dalies pusėje prieš jį sustojusią praleisti dešine kelio puse važiavusią automobilių koloną, neišlindęs į priešpriešinio eismo juostą ir laukė, kol bus galima saugiai tęsti posūkio manevrą. Nurodė, kad nei vienai transporto priemonei, nei vienoje kelio pusėje jis nesudarė jokios kliūties judėjimui tiesiai pagrindine gatve - t.y. įvykdė KET 146 str. reikalavimus.
Nukentėjusysis teismo posėdžio metu iš esmės neprieštaravo ir sutiko, jog nagrinėjant Kauno apygardos teisme baudžiamąją bylą buvo nustatyta, kad dėl eismo įvykio pareiškėjas nekaltas, todėl pareiškėjo skundas galėtų būti tenkintinas.
Pareiškėjo skundas tenkintinas visiškai, nutarimas skirti administracinę nuobaudą panaikintinas ir administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjo atžvilgiu nutrauktina (priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi ATPK straipsnių redakcijomis, galiojusios eismo įvykio ir administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo Institucijoje metu).
Teismui pateiktų duomenų visuma patvirtina aplinkybes, kad administracinio teisės pažeidimo protokolą surašę ir administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėję bei administracinę nuobaudą pagal ATPK 127 str. 1 d. skyrę Institucijos pareigūnai padarė išvadą, kad pareiškėjas pažeidė KET 53, 146 reikalavimus – vairuodamas automobilį ir išvažiuodamas į kelią iš šalia esančio pravažiavimo į kiemus, sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės pusės teisiai važiavusiam motociklui, su juo susidūrė ir to pasėkoje buvo sužalotas motociklo vairuotojas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas pažymi, kad vadovaujantis ATPK 248 str., 257 str., 284 str. nuostatomis, administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas procesinis sprendimas (nutarimas skirti administracinę nuobaudą) laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. ATPK 286 str. 2 d. nuostatos imperatyviai reikalauja, kad administracinio teisės pažeidimo byloje priimtame nutarime būtų išdėstytos ir motyvuotai įvertintos bylos nagrinėjimo metu nustatytos aplinkybės. ATPK 284 str. 1 d. nurodo, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išaiškinti: ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar šis asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėms atsakomybėn, ar yra atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių, ar padarytas turtinis nuostolis, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įvertinęs byloje esančių įrodymų visetą, teismas konstatuoja, kad skundžiamame nutarime yra nurodytos aplinkybės, kurias reikalauja nurodyti ATPK 286 str., ir todėl teismui yra aišku, už kokius konkrečius priešingus teisei veiksmus pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda. Teismas taip pat pažymi, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas atitinka esminius ATPK 260 str. reikalavimus, jo nuorašas pareiškėjui buvo įteiktas. Be to, ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, daugybėje nutarčių aiškindamas ATPK 256 str. 3 d., 259 str. l d., 260 str., 284 str. 2 d. nuostatas (ABTĮ 13 str., 20 str.). yra suformavęs teismų praktiką, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas turi dvejopą reikšmę: jis yra procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu, taip pat yra dokumentas, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai, kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą, bei administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžiamos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Pateiktų duomenų visuma taip pat patvirtina, jog pareigūnas, skirdamas administracinę nuobaudą, neišėjo už administracinio teisės pažeidimo protokolu apibrėžtų administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribų (ABTĮ 57 str.).
Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad priimdamas procesinį sprendimą šioje byloje teismas vadovaujasi tiek administracinės, tiek baudžiamosios teisės teorijos visuotinai pripažintomis bei taikomomis principinėmis nuostatomis. Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą (ABTĮ 13 str., 20 str., Teismų įstatymo 33 str., LVAT 2010-09-17 nutartis administracinėje byloje Nr. N444-1838/2010 ir kt.).
ATPK 127 str. 1 d. numato, jog administracinę atsakomybę užtraukia KET pažeidimas, sukėlęs kitų asmenų nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi iš straipsnio dispozicijos matyti, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal analizuojamą straipsnį būtina nustatyti: pirma, padarytą KET pažeidimą; antra, kitiems asmenims sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą; trečia, tiesioginį priežastinį ryšį tarp padaryto KET pažeidimo ir kitiems asmenims sukeltą nežymų sveikatos sutrikdymą. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys patvirtina, kad Kauno miesto apylinkės teismas 2011-09-16 nuosprendžiu Š. L. dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d., padarymo išteisino, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas teismui buvo perduotas kaltinant jį padarius BK 281 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką - t.y. tuo, kad jis 2006-09-29 apie 17.35 val. Kaune, (duomenys neskelbtini)., vairuodamas automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas pravažiavimu tarp kiemų link (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių 53, 146 p. reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nesielgė taip, kad nekeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams, jų turto saugumui, netrukdytų eismo, įvažiuodamas į kelią ir sukdamas į kairę, nedavė kelio jam iš kairės keliu važiavusiam motociklui Yamaha (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), vairuojamam A. M. , ir su juo susidūrė, bei nesunkiai sutrikdė motociklo vairuotojo A. M. sveikatą. Nurodytos aplinkybės teismui leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad baudžiamoji byla pareiškėjui buvo iškelta už tą pačią veiką, dėl kurios ir buvo priimtas skundžiamas nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje. Teismas pažymi, kad Kauno apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-756-81/2011 (b.l. 51-56) nutarė nukentėjusiojo A. M. apeliacinį skundą atmesti ir paliko nepakeistu išteisinamąjį nuosprendį. Tai, teismo nuomone, reiškia, kad Kauno apygardos teismas minėtą Kauno miesto apylinkės teismo išteisinamąjį nuosprendį pripažino teisėtu ir pagrįstu. Kauno apygardos teismas 2011-12-29 nutartimi sutiko su Kauno miesto apylinkės teismo išvada, jog Š. L. KET reikalavimus pažeidė formaliai - t.y. sudarė kliūtį iš kairės atvažiuojančioms transporto priemonėms, tačiau tai nekėlė didelio pavojaus eismo saugumui. Šioje nutartyje Kauno apygardos teismas taip pat sutiko su Kauno miesto apylinkės teismo padaryta išvada, jog Š. L. veiksmai nebuvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais - t.y. nukentėjusiojo nežymiu sveikatos sutrikdymu, nes Š. L. nors ir pažeidė KET reikalavimus, tačiau tai buvo padaryta formaliai, jį praleido automobilis, kuriam jis būtų sudaręs kliūtį iš kairės - t.y. faktiškai eismo saugumui pavojaus toks veikimas nekėlė. Šioje nutartyje taip pat buvo nustatytos faktinės aplinkybės, kad pagrindinis kelias susidėjo tik iš dviejų eismo juostų - t.y. po vieną priešingos krypties eismo juostą, eismas buvo intensyvus, buvo spūstis, automobilių kolona judėjo lėtai - t.y. nebuvo sąlygų lenkti šią koloną, todėl Kauno miesto apylinkės teismas pagrįstai priėjo išvados, jog Š. L. negalėjo numatyti, kad jo automobilį praleidžiančią transporto priemonių koloną, viršydamas leistiną greitį, lenks (apvažiuos) motociklas. Be to, nutartyje taip pat buvo pažymėta, kad Š. L. veiksmai būtų pagrindine sąlyga kilti eismo įvykiui tik jei VW Vento įvažiavęs į Pašilės g. važiuojamąją dalį, stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės, o kadangi byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad Š. L. automobilis prieš susidūrimą stovėjo trumpiau nei 2,3 sekundės, kas būtų pagrindu konstatuoti Š. L. veiksmus techniniu požiūriu pagrindine sąlyga eismo įvykiui kilti. Be to, matyti, jog VW Vento automobilis net neišvažiavęs į priešingos krypties eismo juostą, kas patvirtina, jog Š. L. važiavo itin lėtai, atsargiai, stengdamas įsitikinti ar jis galės saugiai pravažiuoti ir to pasėkoje apeliacinės instancijos teismas konstatavo, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad Š. L. veika nėra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, pagrįsta. Be to, teismas nutartyje atkreipė dėmesį į tai, kad net ir įvertinus tai, jog Š. L. užtvėrė kelią pagrindiniu keliu važiuojančiam automobiliui, eismo įvykis nebūtų įvykęs, jeigu A. M. nebūtų pažeidęs KET reikalavimų, reguliuojančių lenkimą, o tuo atveju jeigu A. M. ir pažeidė šiuos reikalavimus, eismo įvykio nebūtų įvykęs, jeigu jis nebūtų viršijęs leistino greičio. Aptartų aplinkybių pagrindu, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo negalima patraukti administracinėn atsakomybėn dėl ATPK 127 str. 1 d. numatyto pažeidimo padarymo, nes Kauno apygardos teismo nutartyje buvo konstatuota, jog pareiškėjas KET reikalavimus pažeidė tik formaliai, eismo saugumui pareiškėjo aukščiau nurodytas veikimas pavojaus nesukėlė ir jo veika nebuvo priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais - t.y. nukentėjusiojo asmens nežymiu sveikatos sutrukdymu (ABTĮ 57 str.).
ATPK 250 str. 1 p. numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pareiškėjo veikoje nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jo atžvilgiu nutrauktina (ATPK 250 str. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panaikinti 2007-05-22 Kauno miesto VPK Viešosios policijos Eismo priežiūros tarnybos Eismo įvykių registravimo skyriaus tyrėjo R. K. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. E 941241, kuriuo Š. L. buvo paskirta administracinė nuobauda – 750 Lt bauda už administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 127 str. 1 d., padarymą dėl Kelių eismo taisyklių 53, 146 p. reikalavimų pažeidimo, ir administracinio teisės pažeidimo bylą Š. L. atžvilgiu nutraukti.
Nutarimas per 10 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti apskųstas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Kauno apygardos administracinį teismą.