Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė Egidija Tamošiūnienė, susipažinusi su Klaipėdos miesto apylinkės teismo civiline byla Nr. A2-4302-889/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos miesto apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. A2-4302-889/2015, pradėta pagal ieškovės Klaipėdos miesto savivaldybės ieškinį atsakovei SB „Minija“, trečiasis asmuo Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjunga (toliau – LŽTSS), Lietuvos žalioji partija, dėl iškeldinimo iš administracinių patalpų.

2015 m. spalio 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė atsakovo prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą už akių. Nesutikdamas su teismo priimtu procesiniu sprendimu trečiasis asmuo LŽTSS pateikė atskirąjį skundą, kuriame prašė perduoti jį nagrinėti ne Klaipėdos apygardos teismui.

LŽTSS atstovas nurodė, kad aptartos bylos nagrinėjimas leidžia spręsti, kad Klaipėdos apylinkės teismas yra šališkas, vykdo Klaipėdos miesto savivaldybės nurodymus.

Įvertinus, kad nušalinimas reiškiamas ne tik apylinkės, bet ir Klaipėdos apygardos teismui, prašymas dėl teismų nušalinimo ir bylos perdavimo nagrinėti kitos apygardos teismui buvo perduotas spręsti Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkui ar šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkei.

Nušalinimo pareiškimas ir prašymas perduoti bylą kitam teismui netenkinami.

CPK 34 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui išsprendžia apygardos teismo, kurio veiklos teritorijoje yra šie apylinkės teismai, pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas, o klausimą dėl bylos perdavimo nagrinėti iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje išsprendžia Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas arba šio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas tik CPK 34 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu atveju, t. y. tuomet, kai nušalinus vieną ar kelis teisėjus ar teisėjams nusišalinus, apylinkės teisme arba apygardos teismo Civilinių bylų skyriuje nebėra teisėjų, turinčių teisę nagrinėti bylą. Vadinasi, Lietuvos apeliacinio teismo pirmininkas ar Civilinių bylų skyriaus pirmininkė gali spręsti klausimą dėl bylos perdavimo iš vieno apylinkės teismo kitam apylinkės teismui, esančiam kito apygardos teismo veiklos teritorijoje, tik tuo atveju jei pareiškėjas reiškia nušalinimą ne tik apylinkės, bet apygardos teismui, kurio veiklos teritorijoje veikia apylinkės teismas.

Vertinant nagrinėjamoje byloje pareikštų nušalinimų pagrįstumą visų pirma atkreiptinas dėmesys, kad teisėjui (teisėjams) pareikštas nušalinimas laikomas pagrįstu tik tuomet, kai egzistuoja aplinkybės, kurios leidžia pagrįstai abejoti bylą nagrinėti paskirto ar ją nagrinėjančio teisėjo (teisėjų) nešališkumu ar suinteresuotumu bylos baigtimi (CPK 64-66 str.). Įstatymas nenustato baigtinio tokių aplinkybių sąrašo, tačiau visais atvejais abejonės dėl teisėjo (teisėjų) nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis. Teisėjas (teisėjai) gali būti nušalinamas (nušalinami) nuo jam (jiems) priskirtos bylos nagrinėjimo ne esant dalyvaujančių byloje asmenų pageidavimui, o tik tuomet, kai egzistuoja įrodymais pagrįstos abejonės dėl jo (jų) nešališkumo. Priešingu atveju, patenkinus įrodymais nepagrįstą pareiškimą dėl teisėjo (teisėjų) nušalinimo ir perdavus bylą nagrinėti kitam teisėjui (teisėjams) ar teismui, būtų sudarytos sąlygos teisingumą vykdyti ne tam teismui, kuris pagal įstatymo nustatytas teismingumo taisykles turi nagrinėti bylą, arba ne tam teisėjui (teisėjams), kuriam (kuriems) teisės aktų nustatyta tvarka priskirta nagrinėti konkrečią bylą, o tam teismui ir (ar) teisėjui (teisėjams), kurį (kuriuos) pasirinko vienas ar kitas dalyvaujantis byloje asmuo. Toks bylos nagrinėjimas pagal asmenų pageidavimus neužtikrintų teismo nešališkumo ir nepriklausomumo, o tai nesiderintų su teisinėje valstybėje vyraujančiais teisingumo, bylų nagrinėjimo nešališkumo ir sąžiningumo, šalių lygiateisiškumo principais (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. gegužės 12 d. nutartis Nr. 2KT-33/2008). Esant absoliučių nusišalinimo (nušalinimo) pagrindų ir kitais išimtiniais įstatyme numatytais atvejais, kai yra įrodymais pagrįstų abejonių dėl galimo visų teisme dirbančių teisėjų šališkumo, nušalinimas gali būti pareiškiamas ne tik bylą nagrinėjančiam teisėjui, bet ir kitiems to teismo teisėjams (CPK 13 str., 64 str., 66 str.).

Tam, kad būtų nušalinti visi atitinkamos apylinkės ir apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjai, o byla būtų perduota kitam apygardos teismui, neužtenka nurodyti prielaidas dėl teisėjo (teisėjų) galimo šališkumo, tačiau turi būti išdėstyti argumentai bei juos pagrindžiantys duomenys ir apie tai, kad nėra galimybės teisingai išspręsti bylą konkrečiame teisme, t. y. turi būti nurodytos aplinkybės, leidžiančios objektyviam stebėtojui pagrįstai abejoti visų konkretaus teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų nešališkumu.

Šiuo atveju LŽTSS atskiruoju skundu dėstomi nušalinimo argumentai apima tik nepasitikėjimą Klaipėdos apylinkės teismu, kuris 2015 m. spalio 9 d. nutartimi atmetė atsakovo prašymą panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. lapkričio 6 d. sprendimą už akių.

Po bylos išnagrinėjimo pareikštas nušalinimas bylą išnagrinėjusiam teismui laikomas paduotu pasibaigus įstatymo nustatytam terminui, todėl turi būti grąžintas jį padavusiems asmenims (CPK 75 str. 1 d.). Dėl praleisto procesinio termino išnykus pareiškėjo teisei reikšti nušalinimą bylą išnagrinėjusiam teismui, Lietuvos apeliaciniame teisme negali būti sprendžiamas nušalinimo klausimas pareikštas Klaipėdos apylinkės teismui.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 dalyje, taip pat CPK 21 straipsnyje įtvirtintas teismų ir teisėjų nepriklausomumo ir nešališkumo principas, kuris numato, kad teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi ir nešališki. Teismų įstatymo 3 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi nuo proceso dalyvių, teismų administracijos, kitų teisėjų, valstybės valdžios institucijų, pareigūnų bei kitų asmenų; teisėjams negali būti daromas joks politinis, ekonominis, psichologinis, socialinis spaudimas ar kitoks neteisėtas poveikis, kuris galėtų turėti įtakos jų sprendimams. Teismo ir teisėjo nepriklausomumas preziumuojamas, todėl asmuo, siekiantis konkretaus teisėjo (teismo) nušalinimo, turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi reikšdamas nušalinimą. Šiuo atveju nušalinimo pareiškime nenurodytos aplinkybės sudarančios pagrindą kilti abejonėms dėl Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nešališkumo, todėl nekyla abejonių, kad trečiojo asmens atskirasis skundas galėtų būtų tinkamai ir nešališkai išnagrinėtas Klaipėdos apygardos teisme.

Įvertinus nušalinimo pareiškimo turinį spręstina, jog pareiškėjas konkrečių argumentų, kuriais būtų įrodinėjami Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo pagrindai nepateikia, t. y. nenurodyta nė vieno iš CPK 65 straipsnyje nurodytų nušalinimo pagrindų. Kadangi pareiškėjas nepaneigė preziumuojamo teismų (teisėjų) nešališkumo ir objektyviam stebėtojui negalėtų kilti pagrįstų abejonių, jog trečiojo asmens atskirasis skundas dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A2-4302-889/2015 gali būti išnagrinėta Klaipėdos apygardos teisme pažeidžiant teismo ir teisėjų nešališkumo principą, nušalinimo pareiškimas netenkinamas.

Netenkinus reiškiamų nušalinimo pareiškimų, nėra pagrindo remiantis CPK 34 straipsnio 3 dalies pagrindu tenkinti pareiškėjo prašymą ir atskirąjį skundą perduoti nagrinėti iš Klaipėdos apygardos teismo kitos apygardos teismui.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 34 straipsnio 3 dalimi, 69 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkė

nutaria:

netenkinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymo dėl visų Klaipėdos apygardos teismo teisėjų nušalinimo nuo civilinėje byloje Nr. A2-4302-889/2015 pareikšto atskirojo skundo nagrinėjimo.

Netenkinti Lietuvos žmogaus teisių stebėtojų sąjungos prašymo perduoti atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2015 m. spalio 9 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje A2-4302-889/2015, nagrinėti kitos apygardos teismui.