Vilniaus apygardos teismo nutartis

2022-09-22 · Civilinė byla Nr. e2S-2304-392/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-09-22
Bylos Nr.
e2S-2304-392/2022
Teisminio proceso Nr.
2-48-3-02746-2021-1
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Virginijus Kairevičius
Pareiškėjas
G. R., R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-2304-392/2022Teisminio proceso Nr. 2-48-3-02746-2021-1Procesinio sprendimo kategorija 3.3.2.4 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. rugsėjo 22 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Virginijus Kairevičius,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjų G. R. ir R. S. prašymą dėl taikos sutarties tvirtinimo supaprastinto proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Pareiškėja G. R. kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą nesumokėtai 460 Eur išlaikymo už 2022 m. birželio mėn. sumai. Prašymą grindė tuo, kad R. S. pažeidė taikos sutarties sąlygas ir nesumokėjo 460 Eur išlaikymo vaikams už 2022 m. birželio mėnesį.

2. Pareiškėjas R. S. prašė pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti. Nurodė, kad 2021 m. liepos 10 d. šalims pradėjus atskirai gyventi R. S. žinojo, jog turi pareigą teikti vaikams išlaikymą. Nebūdamas tikras dėl savo tolimesnės finansinės būklės ir siekdamas apsaugoti nepilnamečių vaikų interesus, R. S. ir G. R. susitarė, jog 2021 m. rugpjūčio 1 d. R. S. perveda G. R. 5 000 Eur, o ji (pareiškėja) naudos pinigus vaikų poreikiams tenkinti tuo atveju, jeigu R. S. neturės galimybės kas mėnesį pervesti vaikams išlaikymo. 2022 m. kovo mėn. R. S. pranešė pareiškėjai, jog už kovo mėnesį negalės sumokėti ir paprašė vaikų pinigus nuskaičiuoti nuo avansinio 5 000 Eur mokėjimo. Už 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėnesius skaičiuotina išlaikymo suma – 1 380 Eur, kuri atskaitytina iš 5 000 Eur. Likutis – 3 620 Eur. Už 2021 m. spalio ir lapkričio mėnesius iš viso pervesta 1 120 Eur (200 Eur daugiau nei šalys susitarė). Už 2021 m. gruodžio mėnesį pervesta 500 Eur (40 Eur daugiau nei šalys susitarė). Už 2022 m. sausio mėnesį – 562,57 Eur (102,57 Eur daugiau nei šalys susitarė). Už 2022 m. vasario mėnesį – 465 Eur (2022 m. sausio 31 d. ir 2022 m. vasario 3 d. mokėjimai) (5 Eur daugiau nei šalys susitarė). Už 2022 m. kovo mėnesį priklausanti suma 460 Eur atskaitytina nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo (galutinis likutis 3 620 Eur – 460 Eur = 3 160 Eur). Už 2022 m. balandžio mėnesį – 460 Eur. Už 2022 m. gegužės mėnesį – 460 Eur. R. S. nevengia teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo. Pagrindo išduoti vykdomąjį raštą nėra.

3. Pareiškėja G. R. teismui pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose palaikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą. Papildomai paaiškino, jog pareiškėjas pateikė epizodinius mokėjimo nurodymus (nuo spalio mėn.) nutylėdamas ir nepaaiškindamas, kaip mokėjo išlaikymą iki to laiko. Pareiškėjo nurodytas 2021 m. rugpjūčio 1 d. mokėjimo nurodymas pagal nurodytą paskirtį nėra išlaikymas, kadangi susijęs su santykiais tarp šalių iki taikos sutarties patvirtinimo. Taikos sutartyje avansinio pobūdžio mokėjimai neaptarti (neaptartas avanso panaudojimo ir atstatymo mechanizmas), todėl 5 000 Eur mokėjimas neturi įtakos taikos sutartimi prisiimtų išlaikymo įsipareigojimų vykdymui. Pareiškėjas nepateikė įrodymų, kad sumokėjo vaikų išlaikymui reikalingą sumą už 2022 m. birželio mėnesį.

4. Pareiškėjas R. S. taip pat pateikė rašytinius paaiškinimus, kuriuose prašė pareiškėjos prašymo išduoti vykdomąjį raštą netenkinti. Nurodė, kad 2022 m. birželio 22 d. atliko 90 Eur mokėjimo nurodymą A. M., kurio paskirtyje nurodyta „G. stovykla“, o 2022 m. liepos 18 d. atliko 460 Eur mokėjimą pareiškėjai, kurio paskirtyje nurodė „vaikų pinigai už 2022.07 liepą apmokėjimas“. R. S. kilo įtarimai, jog pareiškėja naudoja vaikų poreikiams tenkinti skirtas lėšas ne pagal paskirtį, t. y. nors pareiškėjai žinoma, jog yra 3 620 Eur likutis pinigų, skirtų vaikų išlaikymui (nuo 5 000 Eur pavedimo sumos), pareiškėja kreipėsi dėl vykdomojo rašto išdavimo, kas galimai reiškia, jog pareiškėja jau yra išleidusi vaikams skirtus pinigus savo poreikiams. Kadangi dukra G. S. norėjo lankyti stovyklą, R. S. paprašė A. M., kuri yra pareiškėjos sesuo bei dukters krikšto mama, apmokėti nepilnametės dukters G. S. stovyklą. Pareiškėjas nevengia išlaikymo pareigos ir, esant poreikiui, teikia išlaikymą net didesne suma. Pareiškėja elgiasi nesąžiningai prašydama teismo išduoti vykdomąjį raštą už 2022 m. birželio mėnesį, nes ignoruoja šalių sudarytą žodinį susitarimą dėl 2021 m. rugpjūčio 1 d. avansinio mokėjimo. Pareiškėjai žinoma, jog 5 000 Eur skirti tik nepilnamečių vaikų poreikiams tenkinti dėl nestabilios ir neužtikrintos R. S. finansinės situacijos. Šalių susirašinėjimas patvirtina, jog pareiškėja pripažįsta, kad nuo 5 000 Eur sumos pareiškėja atima vaikų išlaikymui skirtą sumą už 2021 m. kartu negyventus mėnesius. Už 2021 m. liepos, rugpjūčio, rugsėjo mėn. skaičiuotina išlaikymo suma – 1 380 Eur, kuri atskaitytina iš 5 000 Eur. Likutis – 3 620 Eur. Atskaičius išlaikymo sumą už 2022 m. birželio mėnesį lieka 3 160 Eur likutis. 2021 m. vasarą R. S. turėjo didelės apimties turtinį ginčą, kurio baigtis tuo metu buvo neaiški, todėl jo veiksmai iš anksto pervedant 5 000 Eur sumą, skirtą vaikų išlaikymui, turi būti vertinami kaip sąžiningas ir protingas tėvo elgesys, siekiant pasirūpinti savo nepilnamečiais vaikais.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Vilniaus regiono apylinkės teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos G. R. prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, netenkino.

6. Teismas nustatė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino tarp pareiškėjų G. R. ir R. S. 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytą taikos sutartį (el. b. f. l. 11–13). Taikos sutarties 2.2 papunktyje pareiškėjai, be kita ko, susitarė dėl nepilnamečiams vaikams (G. S. ir F. S.) teiktino po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinio išlaikymo iki vaikų pilnametystės. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „papildymas“. Teismui pateiktuose pareiškėjo mokėjimo pavedimų, atliktų į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą paskirtyse išimtinai pažymima, jog pavedimų paskirtis – vaiko pinigai (el. b. f. l. 35–54).

7. Teismas sprendė, jog nors pareiškėjo 2021 m. rugpjūčio 1 d. atlikto 5 000 Eur bankinio pavedimo paskirtyje nenurodyta, kad pinigai skiriami šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui (paskirtyje nurodyta „Papildymas“), tačiau pareiškėjo versiją dėl 5 000 Eur sumos skyrimo vaikų poreikiams (išlaikymui) tenkinti pagrindžia netiesioginis įrodymas – susirašinėjimas SMS žinutėmis (el. b. f. l. 33–34), kurioje pareiškėjas nurodė, jog už 2022 m. kovo mėn. negalės sumokėti išlaikymui skirtos pinigų sumos, todėl pareiškėja aptartą 460 Eur sumą turėtų panaudoti iš deponuotos 5 000 Eur sumos. Į aptartą prašymą pareiškėja atsakė, jog toks pasiūlymas netenkina ir paprašė pervesti 230 Eur, o likusius išskaičiuoti iš 5 000 Eur sumos, taip pat nurodė, jog turėtų būti išskaičiuotas ir išlaikymas už 2021 m. liepos–2021 m. spalio mėn.

8. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, jog tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl deponuotos 5 000 Eur sumos, iš kurios turėjo būti teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Vien tai, kad pareiškėjo pareiškėjai pervestos 5 000 Eur sumos panaudojimo (likimo) šalys neaptarė taikos sutartyje, ar neįformino raštu, teismo vertinimu, nereiškia, jog vertinamo susitarimo negalima buvo sudaryti ir kitokia forma, pavyzdžiui, žodžiu ar konkliudentiniais veiksmais. Pareiškėjo poziciją patvirtina netiesioginiai įrodymai (mokėjimo pavedimas, SMS žinutės), tuo tarpu pareiškėja laikosi tik neigimo pozicijos, tačiau įtikinamai nepaaiškina (nepagrindžia), kokiu tikslu gavo 5 000 Eur bei kodėl SMS žinutėje prašė pareiškėjo išskaičiuoti iš deponuotos 5 000 Eur sumos tam tikras pinigų sumas, kurios buvo susijusios su nepilnamečiams vaikams skiriamu (mokėtinu) išlaikymu.

9. Teismas, atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, sprendė, jog labiau tikėtina, kad susitarimas dėl pareiškėjo pareiškėjos atsiskaitomojoje sąskaitoje deponuotų 5 000 Eur, kurie turėjo būti naudojami nepilnamečių vaikų išlaikymui, buvo sudarytas. Dėl šios priežasties, padarius 460 Eur išskaitą iš deponuotos 5 000 Eur sumos likučio (3 620 Eur) (likučio paskaičiavimo pareiškėja neginčijo) už 2022 m. birželio mėn. teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (2 × 230 Eur), teismas padarė išvadą, jog išlaikymo įsiskolinimo R. S. už 2022 m. birželio mėn. neturi, todėl nėra teisinio pagrindo išduoti vykdomąjį raštą.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

10. Pareiškėja (apeliantė) atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – išduoti vykdomąjį raštą išlaikymo įsiskolinimui iki 2022 m. birželio 30 d. 772,43 Eur sumai; prijungti prie bylos pareiškėjo siųstas SMS žinutes. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

10.1. Apeliantė nurodo, kad taikos sutarties 2.2. punktu šalys sutarė, jog pareiškėjas teiks nepilnametėms dukroms išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur kiekvienam vaikui. Pareiškėjas išlaikymui skirtas pinigines lėšas perves į pareiškėjos nurodytą sąskaitą AB Swedbank banke iki einamojo mėnesio 20 dienos. Taikos sutartyje jokie avansinio pobūdžio išlaikymo mokėjimai neaptariami, neaptariamas jų panaudojimo ir atstatymo mechanizmas, nenurodoma išlaikymo permoka ar įsiskolinimas. Šalys pasirašydamos sutartį patvirtino, kad taikos sutartimi galutiniai išsprendė visus turtinius klausimus ir viena kitai pretenzijų neturi.

10.2. Byloje sprendžiamas vaikų išlaikymo įsiskolinimo klausimas, o ne šalių tarpusavio išlaikymo, todėl teismas turi būti aktyvus. Teismas turi vertinti ir atsižvelgti į nepilnamečių vaikų interesus ir juos ginti. Išlaikymą privalantis mokėti asmuo turi neabejotinai įrodyti, kad tinkamai įvykdė savo pareigą. Reguliarus išlaikymo mokėjimas yra būtina sąlyga užtikrinant tinkamas vaikų gyvenimo sąlygas. Bet kokia abejonė dėl išlaikymo teikimo ar neteikimo turi būti vertinama vaikų naudai.

10.3. Apeliantė nurodo, kad iš 2022 m. birželio 30 d. ir 2022 m. liepos 26 d. pareiškėjo teismui pateiktų paaiškinimų, kaip ir darytina išvada, kad vaikų tėvas prisipažįsta, kad iki taikos sutarties patvirtinimo nemokėjo jokio vaikų išlaikymo. SMS susirašinėjimo už 2021 m. liepą, rugpjūtį, rugsėjį, spalį, iš kurio matytųsi, kad daromi nuskaitymai nuo tariamo avanso, pareiškėjas nepateikė. Kaip ir informacijos, kad jis vėl atstatė tariamą avansą iki 5000 Eur.

10.4. Teismas nepaaiškino ir neargumentavo to, jog pareiškėja kreipėsi dėl išlaikymo skolos už 2022 m. birželį, tačiau pareiškėjas pateikė dokumentus kodėl nemokėjo išlaikymą už 2022 m. kovą. Pažymėjo, kad šiuo metu pareiškėjas UAB „Robmika“ vardu yra padavęs ieškinį pareiškėjai dėl 15 197 Eur skolos priteisimo (civilinės bylos Nr.e2-5357-920/2022). Be to, pareiškėjas siuntė buvusiai partnerei grasinančias žinutes dėl skolų ir teismų ir daro jai spaudimą. Teisinėmis manipuliacijom pareiškėjas, nemokėdamas išlaikymo, paduodamas į teismą dėl skolos, siekia savotiško keršto buvusiai partnerei ir sukūrė pareiškėjai neapibrėžtumo ir neužtikrintumo situaciją, kurios negali būti nepilnamečių vaikų išlaikymo atžvilgiu. Jei buvę partneriai turi vienas kitam turtinių pretenzijų ir skolų, tai jie gali ir turi spręsti atskirai teisme, tačiau tai niekaip neturi įtakoti reguliaraus išlaikymo nepilnamečiams vaikams mokėjimo.

10.5. Apeliantės nuomone, jei tarp šalių būtų įsiskolinimas už išlaikymą, kitoks tarpusavio įsiskolinimas, šalys nesudarytų taikos sutarties ir nekonstatuotų pretenzijų vienas kitam neturėjimą. Jei būtų sumokėtas išlaikymo avansas, jis taip pat būtų aptartas taikos sutartyje. Sunku sugalvoti ir paaiškinti priežastį, kodėl aptariant išlaikymą, taikos sutartyje būtų nutylimas jau sumokėtas avansas, nebent šalys pasirašydamos taikos sutartį, laikytų, kad jos pasirašymo momentu tokio nėra arba jis išnaudotas.

10.6. Apeliantė nurodo, kad pagal 2021 m. gruodžio 6 d. taikos sutartį, pareiškėjas už 2021 m. gruodį, 2022 m. sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužę ir birželį, viso 7 mėn. turėjo sumokėti po 460 Eur, viso 3 220 Eur. Pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus 2 442,57 Eur sumai. Todėl išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. birželio 30 d. yra 772,43 Eur. Teismas padarydamas išvadą, kad tai visgi buvo išlaikymo avansas, turėjo pareigą tiksliai paskaičiuoti, kiek pinigų iš avanso nuo 2021 m. rugpjūčio 1 d. panaudota ir kiek liko. Tik tiksliai apskaičiavus, galima daryti išvadą, kad įsiskolinimas yra arba jo nėra.

Atsiliepimas

11. Pareiškėjas atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo pareiškėjos G. R. atskirąjį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Pažymi, kad pareiškėja prašydama išduoti vykdomąjį raštą nurodė aiškų laikotarpį, už kurį prašo neva nesumokėto išlaikymo nepilnamečiams vaikams, t. y. 2022 m. birželio mėnuo, suma – 460 Eur, o atskirajame skunde be jokio pagrindo jau prašo išduoti vykdomąjį raštą 772,43 Eur sumai. Pareiškėja neteikė jokių paaiškinimų dėl 5 000 Eur sumos pervedimo, nors ir turėjo tokią galimybę, o šalys savo procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai ir laiku, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad labiau tikėtina, jog tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl deponuotos 5 000 Eur sumos, iš kurios turėjo būti teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Nurodo, kad nevengė ir nevengia teikti nepilnamečiams vaikams išlaikymo, o priešingai - esant galimybei teikia net didesnėmis sumomis nei nustatyta taikos sutartyje. Apeliantė nepagrįstai pateiktame atskirajame skunde skaičiuoja, jog yra susidaręs išlaikymo įsiskolinimas. Apeliantės su atskiruoju skundu pateiktos žinutės neturi jokios įrodomosios reikšmės vaikų išlaikymo klausimais, kadangi tarp šalių buvo kilęs nesutarimas dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos (numatytu bendravimo laiku R. S. turėjo paskirtą gydymą sanatorijoje, o pareiškėja reikalavo, jog tuo metu vaikai būtų pas jį). Gydymui pasibaigus, pareiškėjas bendrauja maksimaliai, leidžia su dukromis laisvalaikį bei taip papildomai prisideda prie jų išlaikymo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

12. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

13. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pareiškėjos prašymas dėl vykdomojo rašto išdavimo, netenkintas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

14. Pažymėtina, kad naujų įrodymų pateikimas apeliacinės instancijos teisme yra ribojamas. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teismų praktikoje pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pateiktos pareiškėjo siųstos SMS žinutės neturi esminės reikšmės sprendžiant klausimą dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, nes nagrinėjamoje byloje nesprendžiamas klausimas dėl pareiškėjo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos. Todėl apeliacinės instancijos teismas pateiktų papildomų įrodymų nepriima ir dėl jų nepasisako.

15. Byloje nustatyta, kad Vilniaus regiono apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 13 d. nutartimi patvirtino pareiškėjų 2021 m. gruodžio 6 d. sudarytą taikos sutartį. Taikos sutarties 2.2 papunktyje pareiškėjai, be kita ko, susitarė dėl nepilnamečiams vaikams teiktino po 230 Eur kiekvienam vaikui periodinio išlaikymo iki vaikų pilnametystės.

16. Pareiškėja kreipėsi į teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą dėl nesumokėto 460 Eur išlaikymo, nes pareiškėjas R. S. pažeidė taikos sutarties sąlygas ir nesumokėjo 460 Eur išlaikymo vaikams už 2022 m. birželio mėnesį. Teismas 2022 m. liepos 27 d. nutartimi pareiškėjos prašymo dėl vykdomojo rašto išdavimo, netenkino, motyvuodamas tuo, kad labiau tikėtina, jog tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl deponuotos 5 000 Eur sumos, iš kurios turėjo būti teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Teismo vertinimu, padarius 460 Eur išskaitą iš deponuotos 5 000 Eur sumos likučio (3 620 Eur) už 2022 m. birželio mėn. teiktiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (2 × 230 Eur), išlaikymo įsiskolinimo R. S. už 2022 m. birželio mėn. neturi, todėl nėra teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjos prašymą ir išduoti vykdomąjį raštą.

17. Taikos sutarties, kurios sudarymas, patvirtinimas ir vykdymas nustatytas materialiosios ir proceso teisės normų, ypatumas yra tas, kad taikos sutarties šaliai nevykdant sutartimi nustatytos prievolės, suinteresuotos šalies (kreditoriaus) prašymu pagal teismo nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, rezoliucinę dalį išduodamas vykdomasis raštas ir jis vykdomas CPK nustatyta tvarka. Taigi vykdomojo rašto išdavimas dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies siejamas su nustatymu, kad viena iš sutarties šalių pažeidė (neįvykdė) joje nustatytų prievolių (CPK 646 straipsnio 3 dalis). Kasacinio teismo teisėjų kolegija yra išaiškinusi, kad pagal CPK 646 straipsnio 3 dalies nuostatą vykdomasis raštas pagal teismo nutartimi patvirtintą taikos sutartį yra išduodamas tik tuo atveju, kai teismas nustato, kad taikos sutartis yra nevykdoma.

18. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl deponuotos 5 000 Eur sumos, iš kurios turėjo būti teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams. Apeliantės nuomone, jei būtų sumokėtas išlaikymo avansas, jis taip pat būtų aptartas taikos sutartyje, tačiau aptariant išlaikymą taikos sutartyje apie sumokėtą avansą nebuvo nurodyta. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Iš byloje esančios taikos sutarties turinio matyti, jog joje nėra nuorodų į kokį nors susitarimą dėl 5 000 Eur avanso, skirto šalių nepilnamečių vaikų išlaikymui ateityje. Tačiau, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, kasacinio praktikoje (CPK 4 straipsnis) pripažįstama, jog dėl nepilnamečių vaikų išlaikymo šalys laisvos sudaryti susitarimus iš esmės bet kokia forma (CK 3.192 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020-11-18 nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-305-378/2020, nutarties 21 punktas). Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 1 d. į pareiškėjos atsiskaitomąją sąskaitą pervedė 5 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „papildymas“. Tai, kad pervesti pinigai buvo skirti vaikų poreikiams (išlaikymui) tenkinti patvirtina šalių susirašinėjimas SMS žinutėmis, iš kurių matyti, jog šalys tarėsi išlaikymui skirtą pinigų sumą išskaičiuoti iš deponuotos 5 000 Eur sumos. Tuo tarpu, pareiškėja nesutikdama, jog nurodyta suma skirta vaikų poreikiams tenkinti kai pareiškėjas neturės pinigų išlaikymui mokėti, 5 000 Eur gavimo iš pareiškėjo priežasties nenurodė. Atsižvelgus į tai, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismu, jog labiau tikėtina, jog tarp pareiškėjų buvo susitarimas dėl deponuotos 5 000 Eur sumos, iš kurios turėjo būti teikiamas išlaikymas nepilnamečiams vaikams.

19. Apeliantė nurodo, kad pagal taikos sutartį, pareiškėjas už 2021 m. gruodį, 2022 m. sausį, vasarį, kovą, balandį, gegužę ir birželį, viso 7 mėn. turėjo sumokėti po 460 Eur, viso 3 220 Eur. Pasak apeliantės, pareiškėjas pateikė mokėjimo nurodymus 2 442,57 Eur sumai, todėl išlaikymo įsiskolinimas 2022 m. birželio 30 d. yra 772,43 Eur. Apeliacinės instancijos teismas šiuos apeliantės argumentus atmeta. Pareiškėja teismui pateikė prašymą išduoti vykdomąjį raštą nesumokėtai 460 Eur išlaikymo už 2022 m. birželio mėn. sumai, t. y. nurodė konkretų laikotarpį už kurį prašo galimai nesumokėto išlaikymo vaikams. Tačiau atskirajame skunde pareiškėja nurodo, jog pareiškėjas yra įsiskolinęs 772,43 Eur. Iš pareiškėjo teismui pateiktų mokėjimo nurodymų ir susirašinėjimo SMS žinučių matyti, jog jis iki 2022 m. birželio mėn. mokėjo išlaikymą vaikams. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo laikotarpiu pareiškėjas ne tik pervesdavo pareiškėjai vaikų išlaikymui skirtus pinigus, bet ir negalėdamas sumokėti išlaikymui skirtos pinigų sumos prašė išskaičiuoti iš deponuotos 5 000 Eur sumos. Įvertinus tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, jog išlaikymo įsiskolinimo R. S. už 2022 m. birželio mėn. neturi.

20. Kiti atskirojo skundo argumentai teisiškai nereikšmingi teisingam šios bylos išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako.

21. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas atmestinas, skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies

1 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus regiono apylinkės teismo 2022 m. liepos 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėjas Virginijus Kairevičius