- Teismas
- Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmai
- Dokumentas
- Nutarimas
- Data
- 2021-03-25
- Bylos Nr.
- A5.-402-878/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 4-13-3-00085-2021-9
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skirti nuobaudą.
- Teisėjas
- Inga Liubinienė (pirm.)
- Pažeidėjas
- J. R.
- Institucija
- Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinis skyrius
dalyvaujant institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus atstovei Neringai Čėsnaitei,
žodinio proceso tvarka viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 95 straipsnio 1 dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
J. R., būdamas ūkininku ir vykdydamas individualią žemės ūkio veiklą bei atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, pažeidė imperatyvias Lietuvos Respublikos darbo kodekso bei Užimtumo įstatymo nuostatas, o būtent, esant darbo sutarties požymiams, nesudaręs rašytinės darbo sutarties ir teisės aktų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau ir – VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą, leido dirbti P. G. ir A. V. jo naudai laikotarpiu nuo 2021 metų kovo 1 d. 8.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 10.20 val. bičių korių gamybos darbus, kol atvyko Valstybinės darbo inspekcijos pareigūnai. Tokiais savo veiksmais (neveikimu) J. R. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalies ir 2 dalies nuostatas, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 95 straipsnio 1 dalyje (nelegalus darbas).
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas J. R. pripažino padaręs jam inkriminuotą administracinį nusižengimą, gailėjosi. Paaiškino, kad jis yra ūkininkas ir užsiima bitininkyste, ūkyje dirba jis pats ir 4 jo šeimos nariai. 2021 m. kovo 1 d. ryte jo žmona su dukra D. išvyko pas gydytojus, o jie turėjo gaminti rėmelius koriams, tam darbui reikia penkių žmonių. Todėl paskambino pažįstamam P. G. ir paprašė jį padėti gaminti rėmelius, nuvažiavęs jį parsivežė, o pravažiuodamas pro parduotuvę, pamatė ten A. V., pasikvietė padirbėti ir šį. Dirbti būtų reikėję gal iki 17 val., dėl atsilyginimo už šių asmenų darbą su jais nesitarė, būtų davęs už tai valgyti. Šie žmonės patys žino, kad už darbą pas žmones būna atsilyginama maistu. Darbo sutarčių su jais nesudarė, Sodrai apie įdarbinimą nepranešė, nežinojo, kad dėl kitų žmonių pagalbos jo ūkyje reikia sudaryti darbo sutartis. Rėmelius jis naudoja savo bitininkystės ūkio aviliuose, gautą medų parduoda, pajamos yra gaunamos jo kaip ūkininko naudai. Pakviestiems padėti gaminti rėmelius asmenims jis parodė, ką reikia dirbti, tai yra dėti pagaliukus į rėmelio šablonus. Pagaliukus ir šablonus jis davė, tie asmenys sudėdavo rėmelį, o J. R. sūnus specialiu prietaisu tuos pagaliukus sukabindavo metalinėmis kabėmis. Asmenys dirbo gal nuo 8.30 val. iki kol atvyko VDI pareigūnai.
Teismo posėdžio metu Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno teritorinio skyriaus (toliau ir – Institucijos) atstovė Neringa Čėsnaitė nurodė, kad atliekant nelegalaus darbo tyrimą, buvo nustatyta, kad J. R., būdamas ūkininku ir atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso 42 straipsnio 1 dalį, 2 dalį bei Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas, kadangi, esant darbinių santykių požymiams, leido P. G. ir A. V. dirbti bičių korių gamybos darbus jo naudai, nesudaręs su jais darbo sutarčių bei nepranešęs VSDFV apie jų priėmimą į darbą ne vėliau kaip prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios. Jis pats juos pasamdė dirbti ir suteikė tiems asmenis darbo priemones. Tokiu būdu J. R. padarė ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtas aplinkybes, Institucijos atstovė prašo teismo J. R. skirti straipsnio sankcijos ribose numatytą baudą.
Motyvuojamoji dalis
Žemesnės instancijos teismas
Be paties J. R. visiško prisipažinimo ir paaiškinimų jo kaltę patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti duomenys.
Administracinio nusižengimo protokole užfiksuotas nusižengimo padarymo faktas ir aplinkybės bei įrašytas J. R. paaiškinimas, kad su pažeidimu sutinka ir nuoširdžiai gailisi (b. l. 1-2).
J. R. 2021 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad kartu su šeimyna, tai yra žmona R. ir vaikais D., M. ir A. R., užsiima bitininkyste. Patikrinimo dieną du vaikai buvo išvykę pas daktarus, reikėjo pagalbos, todėl jis paprašė A. V. ir P. G. pagalbos prie bičių avilių gamybos darbų. Nurodė, kad už darbą P. ir A. atlygins maistu. Medžiagos, su kuriomis dirbo darbuotojai, bei visi darbo įrankiai priklauso jam. A. ir P. liepė dėlioti ruošinius, jis pats taip pat dėliojo, o M. „sušaudė“. Rašytinių darbo ar kitokių sutarčių nei su P. G., nei su A. V. sudaręs nebuvo.
Nelegalaus darbo tyrimo 2021 m. kovo 16 d. akte Nr. NDA 1116-0045 užfiksuota, kad 2021 m. vasario 25 d. Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (toliau – VDI) Kauno teritoriniame skyriuje buvo gautas anoniminis pranešimas, kad (duomenys neskelbtini), bitininkystės ūkyje galimai nelegaliai dirba trys darbuotojai, tai yra ūkiniame pastate gamina avilius ir rėmelius, dirba nuo 8 val. iki 17 val., darbuotojams yra mokama po 15 eurų per dieną, jie registruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ir gauna išmokas. Pagal 2021 m. vasario 26 d. VDI Kauno skyriaus patarėjo – vyriausiojo darbo inspektoriaus V. G. pavedimą Nr. 352 vyriausieji darbo inspektoriai Neringa Čėsnaitė ir N. L. 2021 m. kovo 1 d. apie 10.20 val. atliko inspektavimą (duomenys neskelbtini). Patikrinimo metu minėtu adresu esančios sodybos gamybiniame pastate, kuriame buvo įvairių dydžių medinių ruošinių ir lentų, skirtų gamybai, buvo įrengtos darbo vietos, rasti keturi dirbantys asmenys – J. R., M. R., A. V., P. G.. Patikrinus VSDFV duomenis, nustatyta, kad A. V. ir P. G. VSDFV neregistruoti, darbo sutartys patikrinimo metu taip pat nebuvo pateiktos. J. R. ir M. R. nurodė, kad jie šiame ūkyje kartu su šeimyna dirba – užsiima bitininkyste. Patikrinimo metu M. R. žodžiu nurodė, kad viskam čia vadovauja tėvas J. R., ir, nurodęs, kad jam reikia vykti į polikliniką, išvažiavo. Inspektavimo metu apklaustas A. V. nurodė, kad patikrinimo dieną, tai yra 2021 m. kovo 1 d., ryte (duomenys neskelbtini) miestelyje sutiko J. R., kuris paprašė padėti padaryti rėmelius koriams. Dėl atlyginimo ir kiek laiko reikės dirbti, nesitarė. Medžiagas darbui suteikė J. R. arba jo sūnus M. R.. A. V. nurodė, kad jei būtų gerai dirbęs, galbūt J. R. būtų jį vėliau įdarbinęs legaliai. Apklaustas P. G. nurodė, kad jam J. R. paskambino 2021 m. vasario 28 d. ir paprašė ateiti padėti padaryti rėmelius aviliams. Jie susitarė, kad pirmadienį, tai yra kovo 1 d., P. G. ateis į sodybą (duomenys neskelbtini). P. G. į sodybą atvyko 2021 m. kovo 1 d. 8.30 val. ir dirbo iki kol atvyko darbo inspektoriai. P. G. nurodė, kad darbus dirbo J. R. nurodymu. Iki darbo inspekcijos atvykimo pagamino apie 50 avilių rėmelių. Iš P. G. paaiškinimo galima spręsti, kad buvo darbo pasidalijimas, tai yra jis su A. V. dėstė ant darbastalio, kuris buvo įrengtas patalpoje, rėmelius, o M. R. su pneumatiniu viniakaliu juos tvirtino. Jis J. R. padėjo dėl draugiškų santykių, rašytinės darbo sutarties nebuvo sudaręs. J. R. 2021 m. kovo 1 d. apklaustas nurodė, kad kartu su šeimyna, tai yra sūnumis M. ir A. R., dukra D., žmona R. užsiima bitininkyste. Kadangi patikrinimo dieną du vaikai buvo išvykę pas daktarus, reikėjo pagalbos, todėl jis paprašė A. V. ir P. G. pagalbos prie bičių avilių gamybos darbų. Nurodė, kad už darbą P. ir A. atlygins maistu. Taip pat nurodė, kad medžiagos, su kuriomis dirbo darbuotojai, bei visi darbo įrankiai priklauso jam, tai yra J. R.. Jis nurodė A. ir P., kokias darbo funkcijas ir darbus reikės atlikti. Patvirtino, kad rašytinių darbo ar kitokių sutarčių nei su P. G., nei su A. V. sudaręs nebuvo (b. l. 10). J. R. 2021 m. kovo 1 d. paaiškinime nurodė, kad A. ir P. liepė dėlioti ruošinius, ir jis pats dėliojo, o M. „sušaudė”, tai patvirtina, kad tai nebuvo vienkartinė draugiška padėjimo paslauga, o vyko darbo procesas, kuriam būdingas funkcijų pasidalijimas ir darbų organizavimas. Darbo funkcijų pasidalijimo faktą patvirtino ir liudytojas P. G., savo paaiškinime nurodęs, kad jis su A. V. dėstė rėmelius, o M. dirbo su pneumatiniu pistoletu. Darbą dirbo J. R. nurodymu. J. R. jam pasakė darbo valandas, kada reikės dirbti, tai yra nuo 8.30 val. iki 11 val., todėl P. G., iš anksto žinodamas ir aiškiai inspektoriams nurodęs, iki kelintos valandos jis dirbs, pakluso nustatytai darbdavio tvarkai. Tyrimo metu iš asmenų paaiškinimų taip pat nustatyta, kad už darbus pas J. R. buvo susitarta dėl atlygintinumo. Nors anoniminiame pranešime buvo nurodyta tiksli suma, kiek nelegaliai dirbantiems asmenims mokama, tai yra 15 eurų per dieną, tačiau J. R. nurodė, kad P. G. ir A. V. atlygins maistu, o abu darbuotojai iš viso nenurodė, kad dirba atlygintinai, tačiau suformuota tokia teismų praktika, kad nustatant atlygintinumo faktą nėra būtinas darbuotojo ar darbdavio pripažinimas, kad dirba atlygintinai, nurodant konkretų atlyginimo dydį, taip pat, kad nelegalus darbas galimas už darbą atlyginant bet kokia forma, tai yra kaip šiuo atveju natūra – maistu. Be to, patikrinimo metu nenustatyta, kad P. G. ir A. V. verstųsi individualia veikla ar kokiu kitu teisėtu pagrindu galėtų teikti paslaugas kaip savarankiškai dirbantys asmenys. Apibendrinus tyrimo metu surinktus duomenis, daroma išvada, kad A. V. ir P. G. pagal susitarimą dirbo J. R. naudai, paklusdami jo nustatytai darbo tvarkai (dirbo darbdavio nurodytu laiku, darbdavio medžiagomis ir įrankiais), esant atlygintinam darbo pobūdžiui, tai atitinka darbo sutarties požymius, tačiau su darbuotojais nebuvo sudarytos rašytinės darbo sutartys ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešta VSDFV (b. l. 3-5).
P. G. 2021 m. kovo 1 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad jam J. R. paskambino 2021 m. vasario 28 d. ir paprašė ateiti padėti padaryti rėmelius aviliams. Jie susitarė, kad pirmadienį, tai yra kovo 1 d., jis ateis į sodybą (duomenys neskelbtini). Jis į sodybą atvyko 2021 m. kovo 1 d. 8.30 val. ir dirbo, kol atvyko darbo inspektoriai. Iki darbo inspekcijos atvykimo pagamino apie 50 avilių rėmelių. Jis su A. V. dėstė rėmelius, o M. dirbo su pneumatiniu pistoletu. Darbą dirbo J. R. nurodymu, kuris jam pasakė darbo valandas, kada reikės dirbti, tai yra nuo 8.30 val. iki 11 val., darbo sutarties su J. R. nepasirašė (b. l. 11).
A. V. 2021 m. kovo 1 d. paaiškinime Valstybinei darbo inspekcijai nurodė, kad 2021 m. kovo 1 d. ryte (duomenys neskelbtini) mieste sutiko J. R., kuris paprašė padėti padaryti rėmelius koriams. Dėl atlyginimo ir kiek laiko reikės dirbti, nesitarė. Medžiagas darbui suteikė J. R. arba jo sūnus M. R.. Jeigu būtų gerai dirbęs, galbūt J. R. būtų jį vėliau įdarbinęs legaliai (b. l. 12).
Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos informacinės sistemos išrašo bei ūkininko ūkio įregistravimo pažymėjimo Nr. 0107115 matyti, kad J. R. yra ūkininkas, vykdantis individualią žemės ūkio veiklą adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 6-7, 9).
Žemesnės instancijos teismas
Nuotraukose užfiksuoti rėmelius gaminantys M. R., P. G., A. V. ir J. R., tam darbui naudojamos priemonės ir jau pagaminti rėmeliai (b. l. 14-17).
Teismas, įvertinęs byloje surinktus duomenis, konstatuoja, kad J. R. administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį surašytas pagrįstai ir jo kaltė dėl nelegalaus darbo nusižengimo yra įrodyta.
ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta darbdavio ar kitų atsakingų asmenų administracinė atsakomybė už nelegalų darbą. Pagal Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 56 straipsnio 1 dalį nelegaliu darbu laikomos fizinio asmens (darbuotojo) pavaldžiai kitam asmeniui (darbdaviui) ir jo naudai atlygintinai atliekamos darbo funkcijos, kai: 1) darbdavys nesudaro darbo sutarties raštu arba nepraneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinei įstaigai mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki darbo pradžios apie darbuotojo priėmimą į darbą; 2) dirba trečiosios šalies pilietis, įdarbintas nesilaikant norminių teisės aktų, reglamentuojančių trečiųjų šalių piliečių įdarbinimą, nustatytos tvarkos. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 32 straipsnio 1 dalyje apibrėžta darbo sutarties sąvoka: darbo sutartis – tai darbuotojo ir darbdavio susitarimas, pagal kurį darbuotojas įsipareigoja būdamas pavaldus darbdaviui ir jo naudai atlikti darbo funkciją, o darbdavys įsipareigoja už tai mokėti darbo užmokestį; pagal šio straipsnio 2 dalį pavaldumas darbdaviui reiškia darbo funkcijos atlikimą, kai darbdavys turi teisę kontroliuoti ar vadovauti tiek visam darbo procesui, tiek ir jo daliai, o darbuotojas paklūsta darbdavio nurodymams ar darbovietėje galiojančiai tvarkai. Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu dviem egzemplioriais (DK 43 straipsnio 1 dalis). Apie darbo sutarties sudarymą ir darbuotojo priėmimą į darbą privaloma pranešti VSDFV teritoriniam skyriui mažiausiai prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios; darbdavys leidžia darbuotojui pradėti dirbti tik tada, kai pasirašytinai supažindina darbuotoją su darbo sąlygomis, tvarką darbovietėje nustatančiomis darbo teisės normomis, darbuotojų saugos ir sveikatos reikalavimais (DK 42 straipsnio 2, 4 dalys). Taigi, darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, apie tai nustatyta tvarka pranešus VSDFV teritoriniam skyriui. Pažymėtina ir tai, kad DK 36 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog siekiant patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, taip pat ar sulygtas darbas tinka darbuotojui, sudarydamos darbo sutartį darbo sutarties šalys gali sulygti dėl išbandymo. Tai reiškia, kad darbuotojas ir išbandymo laikotarpiu privalo dirbti pagal įstatymų nustatyta tvarka sudarytą darbo sutartį.
Žemesnės instancijos teismas
Pagal formuojamą teismų praktiką, tam, kad darbą būtų galima vertinti kaip nelegalų, būtina konstatuoti nelegalaus darbo objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai; 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymius, tai yra darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių.
Nagrinėjamu atveju surinkta pakankamai faktinių duomenų, patvirtinančių, kad P. G. ir A. V. dirbo J. R. naudai nelegaliai, tai yra nesudarius su jais darbo sutarčių bei nustatyta tvarka apie jų įdarbinimą nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui vieną dieną iki darbuotojų darbo pradžios. Nustatyta, kad P. G. ir A. V. nelegaliai dirbo vieną dieną - 1 val. 50 min., tai yra nuo 2021 m. kovo 1 d. 8.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 10.20 val. Tarp J. R., kaip ūkininko vykdančio individualią žemės ūkio veiklą ir atliekančio darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, ir P. G., A. V. susiklostę santykiai laikytini darbo teisiniais santykiais, kadangi minėti asmenys dirbo J. R. naudai ir veikė pagal J. R. tiesioginius nurodymus. Be to, aplinkybė, jog P. G. ir A. V. už darbą nebuvo mokamas piniginis atlygis, o norėjo atsilyginti jiems maistu, nelaikytina reikšminga nusižengimo pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį kvalifikacijai. Tai, jog darbdavys su dirbančiu asmeniu susitaria, kad už darbą nebus mokama, arba faktiškai už darbą yra nemokama, nepaneigia darbo santykių tarp jų egzistavimo. Pažymėtina, jog asmuo faktiškai atlikdamas funkcijas, už kurias paprastai yra atlyginama, turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant kaip nelegalų darbą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog byloje nepateikta duomenų apie atlyginimo sumokėjimą, nepanaikina atlygintinumo fakto. Faktiškai dirbdamas asmuo turi teisę į minimalų atlyginimą ir specialus žodinis susitarimas dėl jo dydžio nebūtinas veiką kvalifikuojant nelegaliu darbu (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-3202/11). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat yra nurodęs, kad nelegalus darbas apima bet kokius atlygintinus darbo santykius, nepaisant to, kokia forma už darbą atlyginama: atlyginant pinigais, natūra ar kt. (nutartis administracinėje byloje Nr. N-575-2068/11). Tokios pat pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-87-895/2015).
Taigi, įvertinus byloje surinktų įrodymų visumą, teismas daro išvadą, kad P. G. ir A. V. J. R. naudai laikotarpiu nuo 2021 m. kovo 1 d. 8.30 val. iki 2021 m. kovo 1 d. 10.20 val. dirbo nelegalų darbą, todėl J. R., kuris atlikdamas darbdavį atstovaujančio asmens funkcijas, privalėjo kontroliuoti, kad būtų laikomasi darbo sutarties sudarymo taisyklių, užtikrinti, kad darbuotojų darbas būtų legalus, tačiau to nepadarė, kyla administracinė atsakomybė pagal ANK 95 straipsnio 1 dalį.
Pažymėtina, jog administracinės nuobaudos paskirtis yra: 1) atgrasyti asmenis nuo administracinių nusižengimų ar nusikalstamų veikų darymo ir paveikti administracinius nusižengimus padariusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nedarytų administracinių nusižengimų; 2) nubausti administracinius nusižengimus padariusius asmenis; 3) atimti ar apriboti administracinius nusižengimus padariusiems asmenims galimybę daryti naujus administracinius nusižengimus (ANK 22 straipsnio 2 dalis).
Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ANK 34 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog J. R. leido dirbti nelegalų darbą dviems asmenims, nelegalaus darbo trukmė trumpa – P. G. ir A. V. dirbo vieną dieną – 1 val. 50 min. J. R. savo kaltę dėl nusižengimo padarymo pripažino, gailėjosi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. J. R. administracine tvarka baustas, jam paskirtas baudas sumoka. Įvertinęs J. R. nusižengimo pobūdį, padarytos žalos mastą, kilusias pasekmes, jo asmenybę, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei, vadovaujantis bendraisiais teisingumo, protingumo bei proporcingumo principais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju ANK 22 straipsnio 2 dalyje apibrėžta administracinės nuobaudos paskirtis bus visiškai įgyvendinta paskyrus jam straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 32 straipsniu, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 636 straipsniu, 646 straipsnio 1 ir 2 dalimis,
nutaria:
J. R. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje, ir nubausti 1 000 Eur (vieno tūkstančio eurų) bauda.
Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, paduodant skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.