Vilniaus apygardos teismo nutartis

2009-09-09 · Civilinė byla Nr. 2A-781-464/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-09-09
Bylos Nr.
2A-781-464/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Dalia Kačinskienė (pirm.), Dalia Višinskienė, Neringa Švedienė
Atsakovas
K. B.
Ieškovas
M. B.
Kategorijos
  • 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-781-464/ 2009Procesinio sprendimo kategorija: 30.9.1., 30.2, 114.11. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. rugsėjo 9 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Dalios Kačinskienės,kolegijos teisėjų Dalios Višinskienės ir Neringos Švedienės,sekretoriaujant V.Kamašinienei,dalyvaujant ieškovo atstovėms S. B. ir adv. S.Petraškaitei,atsakovui K. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo M. B. apeliacinį skundą dėl Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovo M. B. ieškinį atsakovui K. B. dėl civilinių teisių gynimo ir naudojimosi tvarkos žemės sklypu bei mansarda nustatymo bei atsakovo K. B. priešieškinį ieškovui M. B. dėl civilinių teisių gynimo ir naudojimo tvarkos žemės sklypu bei mansarda nustatymo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas M. B. 2007-01-31 kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą su ieškiniu, kurį patikslinęs (b.l. 2-3, 34-36) prašė: 1) nustatyti naudojimosi gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), pažymėto plane 1A1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), mansarda tvarką pagal pridedamą projektą; 2) nustatyti naudojimosi ūkio pastatais ir kitais statiniais tvarką: a) ūkio pastatą, pažymėtą 2/1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis ieškovui M. B.; b) ūkio pastatą, pažymėtą 4/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) paskirti naudotis atsakovui K. B.; c) ūkio pastatą, pažymėtą 5/1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir kitus kiemo statinius (tvorą, aikštelę, šulinį), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), palikti ieškovo M. B. ir atsakovo K. B. bendram naudojimuisi; 3) nustatyti naudojimosi 0,0778 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką pagal pridedamą projektą: a) ieškovui M. B. paskirti naudojimuisi 219 kv.m. žemės plotą (atitinkamai plotą A-97 kv.m. ir plotą A1-122 kv.m.), b) atsakovui K. B. paskirti naudotis 219 kv.m. plotą (atitinkamai plotą B-164 kv.m., plotą B1-14 kv.m., plotą B2-41 kv.m.); c) žemės sklypo plotą C-340 kv.m. palikti ieškovo M. B. ir atsakovo K. B. bendram naudojimuisi; 4) įpareigoti atsakovą K. B. bendro naudojimosi žemės plote C pašalinti savavališkai prie namo užtvertą tvorą ir savavališkai pastatytą pertvarą ūkio pastate 4/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad 2006-09-14 Ukmergės rajono apylinkės teismo sprendimu buvo nutraukta jo tėvų S. B. ir K. B. santuoka abiejų sutuoktinių bendru sutikimu ir patvirtinta santuokos nutraukimo pasekmių sutartis. Motina S. B. ieškovui perleido ½ dalį gyvenamojo namo su priklausiniais, o tėvas K. B. – ½ dalį jam priklausančio žemės sklypo 0,0778 ha, esančių (duomenys neskelbtini). Šiuo teismo sprendimu taip pat buvo nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo pirmuoju aukštu, o žemės sklypu bei namo mansarda, kuri tuo metu buvo tik rengiama ir neįregistruota, naudojimosi tvarka nustatyta nebuvo. Paaiškino, jog atsakovas kliudo jam naudotis mansarda, žemės sklypu ir ūkio pastatais, todėl prašė teismo nustatyti naudojimosi šiuo nekilnojamuoju turtu tvarką.

Atsakovas K. B. atsileipimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko bei kreipėsi į teismą su priešieškiniu, kurį patikslinęs (b.l. 41-44, 61, 78-79) prašė: 1) nustatyti namų valdos, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančios (duomenys neskelbtini)., tvarką pagal pridedamą projektą: a) atsakovui K. B. priteisti naudotis namų valdos žemės sklypu, pažymėtu indeksais B – 188 kv.m. ploto, B1 – 19 kv.m. ploto, B2 – 30 kv.m. ploto, iš viso atsakovui priteisiant naudotis namų valdos 237 kv.m. ploto žemės sklypu; b) ieškovui M. B. priteisti naudotis namų valdos žemės sklypu, pažymėtu indeksu A – 236 kv.m. ploto; c) ieškovo M. B. ir atsakovo K. B. bendram naudojimuisi palikti namų valdos sklypo dalį, pažymėtą indeksu C – 305 kv.m. ploto; 2) ūkio pastatą 2/1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (naudojamą kaip garažą) paskirti naudotis atsakovui K. B., išmokant M. B. 939 Lt kompensaciją; 3) nustatyti, kad gyvenamojo namo palėpe atsakovas K. B. ir ieškovas M. B. naudojasi lygiomis dalimis, esančiomis virš kiekvienam priklausančių gyvenamųjų patalpų, po 37,53 kv.m., įrengiant tarp palėpės naudojamų dalių nesudėtingą laikiną atitvarą.

Atsiliepimas

Ieškovas M. B. atsiliepimu į atsakovo priešieškinį (b.l. 72-73) prašė atsakovo priešieškinį atmesti ir priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Tvirtino, kad atsakovo prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka pažeidžia jo teises tinkamai naudotis žemės sklypu. Paaiškino, jog panaikinus ieškovo žemės sklypo vieno metro atstumą aplink gyvenamąjį namą žemės sklypo plote, pažymėtame „B1“, ieškovui sudaromi dideli nepatogumai, nes atima galimybė išeiti pro pagrindinį išėjimą. Be to tvirtino, jog pagal atsakovo žemės sklypo padalinimo planą ieškovui paliekamas tik 1 m plotas prie ūkinių pastatų, o atsakovui paskyrus naudotis ūkio pastatu 2/1m (garažu), ieškovas netektų galimybės naudotis jam priklausančia ūkinio pastato 4/1ž dalimi, nes beveik visuomet atidarytos garažo durys, visiškai užtveria ieškovui praėjimą prie ūkio pastatų ir tualeto. Pažymėjo, jog atsakovo siūloma kompensaciją už ūkinį pastatą 2/1m (garažą) neatitinka rinkos kainos, galiojusios bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės pabaigoje (CK 3.119 str.). Nurodė, jog 2/1m pastato (garažo) vertė turi būti nustatyta pagal rinkos kainas. Siūlė atsakovui palikti naudotis pastatą 4/1ž (sandėlį), kuriuo dėl atsakovo atliktų pertvarkymų ieškovas be kliūčių negali naudotis, o ieškovui palikti naudotis ūkiniu pastatu 2/1 m. (garažu).

Žemesnės instancijos teismas

Ukmergės rajono apylinkės teismas 2009-03-10 sprendimu ieškovo ieškinį ir atsakovo priešieškinį patenkino iš dalies: 1) patenkino ieškinį dalyje dėl savavališkos pertvaros pašalinimo ir įpareigojo atsakovą ūkio pastate 4/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pašalinti savavališkai pastatytą pertvarą; 2) patenkino priešieškinį dalyje dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo ir naudojimosi 0,0778 ha žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiu (duomenys neskelbtini), tvarką nustatė pagal atsakovo pateiktą 2007-04-16 projektą: a) atsakovui K. B. priteisė naudotis namų valdos žemės sklypu, pažymėtu indeksais B – 188 kv.m. ploto, B1 – 19 kv.m. ploto, B2 – 30 kv.m. ploto, iš viso priteisiant K. B. naudotis 237 kv.m. ploto namų valdos žemės sklypu; b) ieškovui M. B. priteisė naudotis namų valdos žemės sklypu, pažymėtu indeksu A – 236 kv.m. ploto; c) ieškovo ir atsakovo bendram naudojimui paliko namų valdos sklypo dalį, pažymėtą indeksu C – 305 kv.m. ploto; 3) atmetė ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo mansarda tvarkos nustatymo, palikdamas M. B. ir K. B. naudotis mansarda bendrai po ½ dalį; 4) atmetė ieškinį ir priešieškinį dalyse dėl naudojimosi ūkio pastatais 2/1m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 4/1ž, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 5/1b, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (kiti kiemo statiniai), tvarkos nustatymo, palikdamas M. B. ir K. B. naudotis ūkio pastatais bendrai po ½ dalį; 5) atmetė ieškinį dalyje dėl atsakovo įpareigojimo pašalinti prie namo užtvertą tvorą, skiriančią B1 ir A plotus pagal 2007-04-16 sklypo padalinimo projektą; 6) nutraukė civilinę bylą dėl reikalavimo įpareigoti atsakovą nedaryti kliūčių specialistui atlikti mansardos apžiūrą ir sudaryti naudojimosi mansarda plano projektą; 7) priteisė iš K. B. 1045,88 Lt M. B. naudai gyvenamo namo rekonstrukcijos įregistravimo viešame registre išlaidų; 8) priteisė iš M. B. 118 Lt žyminio mokesčio ir 200 Lt išlaidų advokato paslaugoms apmokėti K. B. naudai ir 12,30 Lt pašto išlaidų valstybei. Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad gyvenamojo namo mansarda šiuo metu yra bendra patalpa, be atskirų izoliuotų patalpų, nusprendė palikti ją šalims naudotis bendrai po ½ dalį, o ieškinį šioje dalyje atmetė, šalių išlaidas mansardos rekonstrukcijos įregistravimui viešame registre padalindamas per pusę. Apylinkės teismas nurodė, jog patvirtinus ieškovo pateiktą projektą būtų pažeisti jo paties interesai, nes pagal projektą į šią patalpą nebūtų galimybės patekti. Pažymėjo, jog įsirengusios atskirus laiptus ir pertvarą (šalys iš esmės sutaria ir dėl pertvaros vietos) šalys turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio daikto konkrečiomis dalimis. Įvertinęs tai, kad ūkio pastatą – pirtį, kitus kiemo statinius (tvorą, aikštelę, šulinį) šalys faktiškai naudoja bendrai, ūkio pastatai, išskyrus pastatą – pirtį, sudaro vieną visumą, ūkio pastate, pažymėtame 2/1m, yra elektros įvadas, kuris yra reikalingas abiems bendraturčiams, pirmosios instancijos teismas visus gyvenamojo namo priklausinius paliko naudotis šalims bendrai, kaip nustatyta 2006-09-14 teismo sprendimu patvirtintoje santuokos nutraukimo pasekmių sutartyje. Dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo apylinkės teismas nusprendė, jog atsakovo pateiktas 2007-04-16 žemės sklypo pasidalinimo projektas labiau atitinka šalių interesus ir esamą faktinę padėtį, jame numatytas mažesnis bendro naudojimo plotas C – 305 kv.m., ir jį patvirtino. Teismas konstatavo, kad tokiu atveju nėra pagrindo tenkinti ieškovo reikalavimą pašalinti atsakovo savavališkai pastatytą tvorą, kuri skiria šalims priskirtinus plotus, kurie sutampa su esamu faktiniu naudojimu ir 2007-04-16 sklypo pasidalinimo projektu.

Šalies argumentai

Ieškovas M. B. apeliaciniu skundu (b.l. 116-119) prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui. Nurodo, jog teismas neišsprendė ginčo dėl naudojimosi ūkiniu pastatu 2/1m (garažu), nepagrįstai atmesdamas ieškovo prašymą nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu (garažu) tvarką. Teismas neatsižvelgė į tai, kad po to, kai 2006-09-14 teismo nutartimi buvo nustatyta naudojimosi ūkiniu pastatu 2/1 (garažu) tvarka (bendra tvarka naudotis po ½ šio pastato), atsakovas nuolatos pažeidžia jo teisę naudotis garažu, jame laiko savo automobilį ir kitus daiktus, jį užrakina ir pririša šunį, kad ieškovas neturėtų galimybės į jį patekti. Tvirtina, kad jokiu elektros įvadu nesinaudoja, todėl teismas padarė nepagrįstą išvada, kad ūkiniame pastate 2/1m (garaže) esantis elektros įvadas yra reikalingas abiems bendraturčiams. Pažymi, jog Ukmergės rajono apylinkės teismo 2006-09-14 nutartyje ieškovui priskirta 30,26 kv.m. ploto patalpos, o atsakovui – 35, 60 kv.m. ploto patalpos, todėl mano, kad esantis 5,34 kv.m. ploto skirtumas, atsižvelgiant į nustatytas nuosavybės dalis – ½ turėtų būti jam kompensuotas, naudojimosi mansarda tvarką nustatant pagal jo pateiktą projektą. Teismas, atmesdamas ieškinį dalyje dėl naudojimosi gyvenamojo namo mansarda tvarkos nustatymo, nepagrįstai kiekvienam bendraturčiui nustatė priklausančias mansardos dalis – po ½, kadangi dėl to sumažėjo jo turimos nuosavybės dalis. Dėl žemės sklypo padalijimo nurodo, jog pagal atsakovo pateikiamą žemės sklypo padalinimo planą paliekamas tik 1 m ploto atstumas prie bendro naudojimosi ūkinių pastatų, dėl to ieškovas faktiškai netenka galimybės, naudotis jam priklausančia ūkinio pastato 4/1ž dalimi ir lauko tualetu, nes tam trukdo nuolatos atidarytos atsakovo garažo durys. Dėl šių priežasčių pagal teismo patvirtiną žemės sklypo padalijimo projektą sudaromas pagrindas naujiems konfliktams. Ieškovo manymu, teismas netinkamai paskirstė tarp šalių bylinėjimosi išlaidas (CPK 93 str., 96 str.), o spręsdamas klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų ir advokato teisinės pagalbos išlaidų paskirstymo turėjo taikyti CPK 94 str. 98 str. nuostatas.

Atsiliepimas

Atsakovas K. B. atsiliepimu į apeliacinį skundą (b.l. 133-138) prašo Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009-03-10 sprendimą palikti nepakeistą, o ieškovo M. B. apeliacinį skundą atmesti. Pažymi, jog 2006-09-14 sprendimu nustatyta naudojimosi 2/1m pastatu tvarka neprieštarauja jo teisėtai paskirčiai, nedaro žalos jo teisėtam naudojimui, todėl teismas pagrįstai nerevizavo įsiteisėjusio teismo sprendimo. Atsakovo teigimu, ieškovo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog jis nesinaudoja ūkio pastate įrengtu elektros įvadu, nors naudojasi pirtimi, kuri yra prijungta prie šio įvado, neatitinka realios situacijos. Pažymi, jog teisė įrengti mansardą bendraturčiams yra proporcinga jų turimai ½ gyvenamojo namo daliai, todėl nėra pagrindo mažinti jo mansardos dalį arba mokėti ieškovui kompensaciją. Be to, remiantis bylos eigoje patikslintais gyvenamojo namo patalpų kadastriniais išmatavimais, ieškovo realiai naudojamo gyvenamojo namo patalpų dalis yra mažesnė tik 2,51 kv.m. Atkreipia dėmesį į tai, kad su apeliaciniu skundu kaip priedą ieškovas pateikia naują projektą, kuriame laiptai į mansardą nurodyti iš pirmo aukšto ieškovo naudojamo koridoriaus, nors tokį projektą ieškovas turėjo pateikti pirmosios instancijos teismui (CPK 312 str., 314 str.). Tačiau ieškovas buvo pateikęs į bylą du naudojimosi mansardos patalpomis planus, viename iš jų laiptai į ieškovui tenkančias mansardos patalpas turėjo būti įrengti iš lauko, kitame – atskiras įėjimas į mansardą nebuvo suprojektuotas. Atsakovo manymu, ieškovo pateiktuose projektuose nėra prašoma nustatyti naudojimosi tvarką jau esančiomis mansardos patalpomis, o prašoma atidalinti mansardos patalpas. Tačiau ieškovas nenurodo kas tokią pertvarą turėtų įrengti ir kieno lėšomis, kokie tokios pertvaros techniniai duomenys. Atkreipia dėmesį į ieškovo pateikto projekto trūkumus: bendram naudojimuisi ieškovas prašo priteisti prie atsakovo namo dalies kambario lango esančią žemę, tuo nepagrįstai padidinant bendrą plotą, bei sklypo dalį prie ūkio pastatų, kur šiuo metu yra ieškovo savavališkai pastatyti ir teisiškai neregistruoti statiniai – lentų sandėliukas ir šuns voljeras, kurie ir trukdo ieškovui patekti į ūkio pastatą ir tualetą tuo atveju, jeigu jis praeidamas nenori uždaryti bendro naudojimo pasato durų. Ieškovas pateikė teismui nepagrįstą reikalavimą įpareigoti atsakovą netrukdyti patekti į mansardą, o vėliau šio reikalavimo atsisakė, todėl teismas pagrįstai netaikė CPK 94 str. nuostatų, o kitas bylinėjimosi išlaidas tinkamai paskirstė tarp šalių proporcingai patenkintų reikalavimų daliai.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 str. įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą teisėtumo bei pagrįstumo aspektais. Tai atliekama nagrinėjant faktinę bei teisinę bylos puses, t.y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, ar pagal teisingai nustatytas faktines aplinkybes taikė tinkamas materialinės teisės normas. Nepaisydamas apeliacinio skundo ribų, apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 str. nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Tokių šiuo atveju nenustatyta.

Apeliantas savo apeliacinį skundą grindžia neteisingu, jo manymu, teisės aktų, reglamentuojančių bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimą, taikymu, civilinio proceso nuostatų pažeidimu, netinkamu faktinių bylos aplinkybių vertinimu, dėl ko bendraturčiams neteisingai nustatyta naudojimosi tvarka gyvenamojo namo patalpomis ir jo priklausiniais bei ginčo žemės sklypu. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą, skundo ir atsiliepimo į jį teisinius argumentus, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą, teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus ir dėl jų padarė pagrįstas išvadas (CPK 185 str.), iš esmės teisingai aiškino ir taikė procesines bei materialines teisės normas, savo išvadas tinkamai motyvavo ir argumentavo.

Sutinkamai su CK 4.75 str. ir 4.81 str. nuostatomis, namo bendrosios dalinės nuosavybės teisės dalyviai turi teisę tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, kuria bus naudojamasi atskiromis izoliuotomis šio namo patalpomis, atsižvelgiant į savo dalį, turimą bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis. Kilus nesutarimams, valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato teismas. Pagrindinis ir lemiamas kriterijus, kuriuo remiantis konkrečios namo patalpos būtų priskiriamos kiekvienam iš savininkų – šios patalpos ploto ar visų patalpų bendrojo ploto atitikimas savininko turimai idealiajai turto daliai. Kiti kriterijai yra pagalbiniai, išvestiniai ir kiekvieno ginčo atveju vertintini individualiai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas neturėjo teisinių prielaidų nustatyti naudojimosi namo mansarda tvarką pagal apelianto pasiūlytąjį projektą (b.l. 98) vien dėl tos priežasties, kad tokių izoliuotų patalpų, plane pažymėtų indeksais „1“, „2“ ir „3“, atitinkamai 12,07 kv.m., 8,16 kv.m. ir 8,43 kv.m. ploto, realiai nesama, ir CK 4.81 str. nuostatų įgyvendinimas, iki nebus atlikti atitinkami pertvarkymai mansardoje, nėra galimas. Šiuo metu mansardoje esanti pertvara skiria patalpas į dvi visiškai nelygiavertes ploto aspektu dalis (b.l. 63, 100), nei vienos jų priskyrimas kuriam nors iš bendraturčių neatitiktų esančių lygių dalių bendrajame turte principo. Pastebėtina, kad bet kokie mansardos rekonstrukcijos (remonto, pertvarkymo, statybos) darbai sustabdyti iki ginčo šioje byloje išsprendimo būtent paties apelianto (ieškovo) iniciatyva (b.l. 27). Bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino šią faktinę aplinkybę ir padarė teisingas išvadas dėl ieškovo pasiūlymų, esant tokiam mansardos suskirstymui į dvi visiškai nelygiavertės pagal plotą izoliuotas patalpas, nepagrįstumo.

Teisėjų kolegija nesutinka ir su tokiais apeliacinio skundo argumentais, kad teismas turėjęs atsižvelgti į ieškovo realiai naudojamą mažesnį pirmojo namo aukšto plotą ir nustatyti kaip kompensaciją jam naudotis didesne, nei ½ dalis mansardos. Viena vertus, ginčų tarp šalių dėl kiekvienai jų tenkančios idealiosios turto dalies (jos pakeitimo), taip pat dėl atsidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės nesama. Nesant dėl to pareikštų atitinkamų reikalavimų teisme, teismas ir neturi pagrindo vertinti šių klausimų bei kuriam nors iš bendraturčių sumažinti arba padidinti šio turimą idealiąją turto dalį (ją pakeisti). Priešingas traktavimas akivaizdžiai pažeistų CPK 13 str. įtvirtintą dispozityvumo principą, nulemiantį asmens teisę laisvai disponuoti jam priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Antra vertus, byloje nesama visiškai jokių objektyvių duomenų ar įrodymų (CPK 177 str., 178 str.), įgalinančių spręsti apie patalpų pirmame ir antrame namo aukšte, t.y. mansardoje lygiavertiškumą, vertingumą, panašumą (įrengimo būklė, nusidėvėjimas, patalpų apšildymas ir t.t..), todėl dar ir dėl šios priežasties vienų patalpų kompensavimas kitomis patalpomis tokioje situacijoje nėra galimas.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime įvardijo argumentus, kodėl, teismo manymu, negalimas namo priklausinių – trijų ūkinių pastatų, šalių naudojamų kaip garažas, pirtis bei pagalbinė ūkinės paskirties patalpa, naudojimosi tvarkos nustatymas pagal kiekvienos iš šalių pasiūlymus, palikęs juos naudotis šalims bendrai. Kolegija iš esmės sutinka su teismo motyvais, jų nekartodama. Apeliacinio skundo teiginiai patys savaime nepaneigia teismo nustatytų faktų dėl poreikio abiems šalims naudotis elektros įvadu, esančiu garaže; akivaizdu, kad ir pirtis reikalinga kiekvienai jų, taigi nebuvo jokios priežasties keisti nuo seno nusistovėjusią naudojimosi namo priklausiniais tvarką. Pažymėtina, kad pati šių pastatų funkcinė paskirtis nulemia kiekvienos iš jų poreikį šalims, antai paskirti naudotis ūkio pastatu, pažymėtu 2/1m ir naudojamu kaip garažas, prašė kiekviena iš ginčo šalių. Apelianto tvirtinimas apeliaciniame skunde, esą jis negalįs naudotis garažu dėl to, kad juo dažniausiai naudojasi atsakovas, dar nepagrindžia apelianto didesnio, nei kita ginčo šalis, poreikio naudotis tokios paskirties ūkio pastatu. Būtent atsakovas, kaip matyti iš bylos įrodymų ir paaiškinimų, gyvena ginčo name, o ieškovas, apeliantas M. B., nei pačiu ginčo namu, nei kitais statiniais kasdieniniame gyvenime nesinaudoja ir gyvena kitur. Ta aplinkybė, kad name liko gyventi buvusi atsakovo sutuoktinė, turinti automobilį, ir kuri pagal santuokos nutraukimo pasekmių sutartį iš esmės yra įsipareigojusi pakeisti gyvenamąją vietą ir išsiregistruoti iš ginčo namo, be to, bylos duomenimis, gavusi iš buvusio sutuoktinio ir piniginę kompensaciją įsikurti kitoje vietoje, jokiu būdu nepatvirtina didesnio paties apelianto poreikio turėti ir vienam naudotis garažu. Toks skundo argumentas, kad apeliantui ūkinio pastato 4/1ž dalimi ir lauko tualetu naudotis esą trukdo nuolatos atidarytos atsakovo garažo durys teisiškai nereikšmingas ir nepatvirtina, jog teismas netinkamai nustatė naudojimosi tvarką minėtais statiniais, tokia kliūtis yra lengvai pašalinama.

Apeliacinio skundo teiginiai dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu netinkamo nustatymo taip pat nepripažintini teisingais. Teismo sprendime pakanka argumentacijos, susijusios su vieno iš siūlomų variantų pasirinkimu. Teisėjų kolegija, sulyginusi paskutiniuosius ieškovo ( b.l. 65) ir atsakovo ( b.l. 62) pateiktus naudojimosi žemės sklypu planus, sprendžia, kad abu šie variantai yra labai panašūs siūlomu padalinimo būdu, tik šiek tiek skiriasi sklypų trajektorijos. Tačiau šiuo atveju priimtinesnis yra atsakovo siūlomas variantas (b.l.62). Jo siūlomos paskirti kiekvienam iš bendraturčių naudotis žemės sklypo dalys atitinka turimas nuosavybės teise idealiąsias dalis (proporcijas) ir faktiškai susiklosčiusią žemėnaudą, apeliantui tenka vientisas, neperskirtas bendrojo naudojimo žeme sklypas, o ši sklypo dalis yra išsidėsčiusi ties jo naudojamomis gyvenamosiomis patalpomis, nepaliekant po jo langais bendrojo naudojimo žemės. Be to, atsakovo pasiūlytas variantas yra vertingesnis ir racionalesnis dar ir tuo požiūriu, kad lieka ženkliai mažesnė bendrojo naudojimo žemės dalis (atitinkamai 305 kv.m., lyginant su apelianto siūlomu 340 kv.m. plotu).

Nagrinėjamojoje byloje apeliantas kelia ir netinkamo bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, jam nepagrįstai nekompensavus net dalies turėtų atstovavimo išlaidų, nors jis atsisakė kai kurių reikalavimų tik dėl jų patenkinimo. Todėl sprendimo teisėtumas bei pagrįstumas įvertintinas dar ir šiuo aspektu. CPK 94 str., reglamentuojantis bylinėjimosi išlaidų paskirstymo šalims klausimus, kuomet atsisakoma nuo ieškinio, nustato, kad jeigu pareiškus ieškinį atsakovas ieškovo reikalavimus patenkino gera valia, tai ieškovo prašymu teismas priteisia jam iš atsakovo ieškovo turėtas bylinėjimosi išlaidas. Taigi privalo būti nustatytos tokios sąlygos: atsakovas reikalavimus patenkino jau po ieškinio pareiškimo teismui; ieškovas turėjo bylinėjimosi išlaidų; yra ieškovo prašymas atlyginti jam šias išlaidas. Visos šios sąlygos šiuo atveju yra įvykusios. Kaip matyti iš ieškinio, jame buvo keliami iš esmės 5 savarankiški reikalavimai. Vieno reikalavimo ieškovas (apeliantas) atsisakė, kadangi atsakovas jį įvykdė gera valia (b.l.93). Iš likusių savarankiškų reikalavimų vieno jų dalį teismas patenkino, įpareigodamas atsakovą pašalinti savavališkai pastatytą pertvarą ūkiniame pastate. Ieškovas turėjo 1000 Lt atstovavimo išlaidų pirmosios instancijos teisme (b.l.37). Išlaidų už teisines paslaugas kompensuojamos dalies pagrįstumo klausimas yra vertinamoji aplinkybė, priskirta būtent teismo kompetencijai, o toks klausimas spręstinas atsižvelgiant į Lietuvos advokatų tarybos 2004-03-26 nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004-04-02 įsakymu Nr.1R-85 patvirtintas Rekomendacijas dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo. Todėl, atsižvelgiant į patenkintų ieškovo reikalavimų kiekį bei proporcijas ir į priežastį, lėmusią atsisakymą nuo vieno iš reikalavimų, jam turėjo būti kompensuota atitinkama dalis turėtų atstovavimo išlaidų – 200 Lt (CPK 93 str.2 d., 94 str., 98 str.). Kitos bylinėjimosi išlaidos, atsižvelgiant į faktą, jog pagrindiniai atsakovo priešieškinio reikalavimai buvo patenkinti, iš apelianto priteistos pagrįstai.

Nevisiškai teisingas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas sprendimo teisėtumui iš esmės įtakos neturi, todėl šis, su ginčo esme nesusijęs klausimas negali būti laikomas sprendimo pakeitimu. Esant tokioms aplinkybėms skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, patikslinant jo rezoliucinę dalį dėl bylinėjimosi išlaidų šalims paskirstymo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi CPK 325 str., 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

Ukmergės rajono apylinkės teismo 2009 m. kovo 10 d. sprendimą palikti iš esmės nepakeistą, papildant sprendimo rezoliucinę dalį sakiniu, kad iš K. B. priteisiama 200 (du šimtai) litų atstovavimo išlaidų M. B. naudai.

Kolegijos pirmininkė Dalia KačinskienėTeisėjos Dalia VišinskienėNeringa Švedienė