Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis, rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. D. administracinėn atsakomybėn patrauktas už tai, kad 2014 m. balandžio 8 d. 20.05 val., Kretingos rajone Kretingsodžio k., Sodžiaus kelyje Kretinga – Rūdaičiai – Žibininkai 1,83 km, vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis numeris „(duomenys neskelbtini)“, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadino kelio ženklą Nr. 147 („Posūkis į kairę“) taip padarydamas žalą, eismo įvykio metu žmonės nenukentėjo, policijos pareigūno reikalavimu atsisakė būti tikrinamas Vyriausybės nustatyta tvarka dėl neblaivumo, t. y. taip pažeidė Lietuvos Respublikos kelių eismo taisyklių 16, 18, 133 punktų reikalavimus, t. y. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 127 str. 3 d., 126 str. 4 d. pažeidimus.

Vadovaujantis ATPK 33 str. 2 d., paskirtas nuobaudas subendrino dalinio sudėjimo būdu ir paskyrė galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 4 200 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trims) metams ir 3 (trims) mėnesiams.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutarimas priimtas neišsamiai ištyrus reikšmingas įvykio aplinkybes, nes teismas patikėjo tik policijos pareigūnų duotais paaiškinimais teisme, kurie prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, be to, teismas neįvertino administracinio teisės pažeidimo byloje esančių dokumentų.

Toliau apeliantas nurodo, kad faktiškai automobilio jis nevairavo. Automobilį vairavo vaikinas, kuris pasivadino pavarde „M. K.“ ir norėjo iš jo pirkti automobilį „Audi 100“. Tas vaikinas buvo ne vienas, bet su draugu. Pirkėjas pateikė vairuotojo pažymėjimą, iš kurio pirkimo pardavimo sutartyje nurašė vardą bei pavardę. Automobilio pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta netinkamai, todėl jie nutarė nuvažiuoti ir perrašyti ją pas seserį E. D. Vaikinas, kuris pirko iš jo automobilį, jam buvo visiškai nepažįstamas. Jis buvo išgėręs, todėl už vairo sėdo automobilio pirkėjas, kuris nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo į griovį. Abudu vaikinai išsigando ir iš įvykio vietos pasišalino, palikdami tik vairuotojo pažymėjimą išduotą „K.“ vardu. Jis iš įvykio vietos niekur nebėgo, atsisėdo į automobilio priekinę sėdynę vairuotojo vietoje ir laukė kol atvyks policijos pareigūnai. Atvykę policijos pareigūnai pasiėmė tik automobilio dokumentus, ir automobilį nuvežė pastatyti į aikštelę ir jie automobilio vietoje nepatikrino. Vėliau teismo posėdyje teisėja buvo įpareigojusi policijos pareigūnus patikrinti automobilį ar jame nėra pirkimo-pardavimo sutarties. Pareigūnai apžiūrėję automobilį, surado pirkimo-pardavimo sutartį surašytą sutartį ir vairuotojo pažymėjimą išduotą „K.“ pavarde. Šios aplinkybės patvirtina, kad jis nemelavo, jog tikrai norėjo parduoti automobilį. Tai rodo, kad automobilyje jis buvo ne vienas, tačiau kartu su juo buvo asmenys, kurie ir norėjo pirkti jo automobilį, dėl to ir buvo rašoma sutartis. Vėliau paaiškėjo, kad tie du vaikinai, kurie norėjo iš pirkti automobilį pateikė ne savo vairuotojo pažymėjimą, o kito žmogaus pavarde.

Toliau apeliantas nurodo, kad policijos pareigūnai norėjo patikrinti jo girtumą, tačiau jis nesutiko, nes manė, kad nustačius girtumą, jį kaltins, jog jis vairavo automobilį būdamas neblaivus. Jis nori atkreipti dėmesį, kad jeigu būtų automobilį vairavęs neblaivus ir padaręs avariją, tai po šio įvykio jis turėjo galimybę pasišalinti iš įvykio vietos, nesulaukęs pareigūnų, tačiau taip nepasielgė. Jis pats norėjo išsiaiškinti, kas padarė žalą VĮ „Klaipėdos regiono keliai“, kas vairuodamas jo automobilį apgadino kelio ženklą „posūkis į kairę“. Todėl visiškai nepagrįstai skundžiamame nutarime teigiama, kad jis vengė administracinės atsakomybės, nes nesitikrino girtumo. Tai netiesa. Jis tikrai automobilio nevairavo, todėl jam nebuvo jokio reikalo tikrintis girtumą. Atsižvelgiant į tai, yra nepagrįstai nubaustas administracine tvarka.

Be to, visiškai nepagrįsti yra policijos pareigūnų duoti paaiškinimai teisme, kuriuose jie nurodė, kad prie automobilio ant žemės pėdsakai buvo palikti tik vieno žmogaus. Pėdsakai prie automobilio nebuvo ryškūs todėl, kad tą dieną smarkiai lijo lietus, o policijos pareigūnai atvyko vėliau ir pėdsakai išnyko. Apeliantas mano, kad Kelių policijos darbuotojai aplaidžiai atliko savo pareigas. Atvykę į įvykio vietą, jie neieškojo kitų asmenų, kurie vairavo automobilį, bet pastebėję, kad jis yra išgėręs, tuo apsiribojo ir jį sulaikė.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str. 1 d.).

Administracinėn atsakomybėn patrauktas T. D. neigia padaręs administracinius teisės pažeidimus, numatytus 126 str. 4 d. ir 127 str. 3 d., bei nurodo tas pačias aplinkybes, kurios išsamiai buvo išnagrinėtos pirmosios instancijos teisme.

Pažeidėjo apeliacinis skundas iš esmės grindžiamas tuo, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytu laiku transporto priemonės jis nevairavo ir eismo įvykio nesukėlė, tai padarė tariamai jo automobilį pirkti norėję nepažįstami asmenys. Tačiau apeliacinės instancijos teismas, išsamiai įvertinęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis, konstatuoja, kad tokia apelianto pateikiama įvykio versija yra visiškai nepagrįsta.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, jog administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Todėl pažymėtina, kad tik teismas nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą gali spręsti, pakanka jam byloje surinktų įrodymų padaryti išvadą, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra kaltas, ar ne.

Apeliacinės instancijos teismas detaliai išanalizavęs visus administracinio teisės pažeidimo byloje esančius duomenis daro išvadą, kad byloje yra neginčijamai nustatyta, jog būtent apeliantas T. D. 2014-04-08 20.05 val. Kretingos rajone, Kretingsodžio kaime, Sodžiaus kelyje Kretinga – Rūdaičiai – Žibininkai 1,83 km, vairavo transporto priemonę „Audi 100“, valstybinis Nr. „(duomenys neskelbtini)“, kelio vingyje nepasirinko saugaus greičio nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio. Eismo įvykio metu apgadino kelio ženklą Nr. 147 („Posūkis į kairę“) taip padarydamas žalą. Be to, policijos pareigūnų reikalavimu vengė neblaivumo patikrinimo Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.

Tokiais veiksmais T. D. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 16, 18, 133 punktų reikalavimus ir padarė ATPK 127 str. 3 d. ir 126 str. 4 d. numatytus pažeidimus.

ATPK 256 straipsnis reglamentuoja, kas yra įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje, o ATPK 257 straipsnis įtvirtina esmines įrodymų vertinimo taisykles. Pagal ATPK 256 straipsnį įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. ATPK 257 straipsnyje įtvirtina, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Išnagrinėjus bylą pagal apeliacinį skundą, nenustatyta, kad teismas būtų rėmęsi neleistinais įrodymais.

Apygardos teismas daro išvadą, kad apylinkės teismas nagrinėdamas T. D. inkriminuotų teisės pažeidimų įrodytumo klausimus, savo išvadas grindė įvertintų bylos duomenų visuma, ir, pripažino apeliantą kaltu padarius administracinius teisės pažeidimus pagrįstai ir teisėtai, esminio proceso teisės normų pažeidimo nepadarė.

T. D. kaltė yra visiškai įrodyta ne tik rašytiniais byloje esančiais įrodymais (policijos pareigūnų G. M. ir A. F. tarnybiniais pranešimais, 2014-04-08 administracinio teisės pažeidimo protokolu, Transporto priemonės priverstinio nuvežimo aktu, VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ raštu ir kt.) bet ir teisme apklaustų liudytojų A. F., G. M. bei M. K. parodymais.

Apygardos teismas pažymi, kad Kretingos rajono apylinkės teismas skundžiamame nutarime nuosekliai išdėstė procesinio sprendimo motyvus, detaliai ir argumentuotai pasisakė, kodėl remiasi būtent policijos pareigūnų G. M. ir A. F. parodymais. Paminėtina ir tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kurie leistų teigti, kad minėti liudytojai administracinėn atsakomybėn patraukto asmens atžvilgiu galėtų būti šališki ar suinteresuoti jį nepagrįstai apkaltinti nebūto pažeidimo padarymu. Juolab, kad teisme jie pasirašė, jog yra įspėti, jog pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187² str. už melagingus parodymus yra numatyta administracinė atsakomybė. Todėl abejoti jų parodymų teisingumu bei objektyvumu byloje nėra jokio pagrindo.

Pirmosios instancijos teismas taip pat išsamiai bei logiškai paneigė apelianto iškeltą versiją, jog transporto priemonę vairavo ir eismo įvykį tariamai sukėlė ne jis, o kiti jam nepažįstami asmenys. Apygardos teismas visiškai pritaria apylinkės teismo padarytoms išvadoms apie tai, kad savo parodymais T. D. siekia išvengti administracinės atsakomybės.

Kaip minėta, vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo siekia išvengti administracinės atsakomybės, Apygardos teismas sprendžia iš dalies jo paties duotų parydymų. Teismo posėdyje 2014-04-17 jis nurodė, kad blaivumo nesitikrino, nes ne jis vairavo. Praėjusiais metais turėjo panašią situaciją ir ji pasiteisino, jį pripažino nekaltu (b. l. 19). Šie pažeidėjo parodymai leidžia pagrįstai teigti, jog apeliantas išbandęs kokią gynybinę pozicija patogiausia užimti atsidūrus panašioje situacijoje bei norint išvengti administracinės atsakomybės.

Be to, teismo vidinį įsitikinimą, kad būtent apeliantas vairavo automobilį ir sukėlė eismo įvykį, po ko atvykus policijos pareigūnams atsisakė tikrintis neblaivumą, lemia ir tai, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas administracinio teisės pažeidimo protokolo surašymo metu nurodė: „viską paaiškinsiu teisme“ (b. l. 2-3). Ši aplinkybė apeliacinės instancijos teismui leidžia teigti, kad tuo metu pažeidėjas dar nebuvo pasiruošęs pateikti jokios pakankamai įtikinamos gynybinės versijos, todėl tikėjosi iki bylos nagrinėjimo teisme pasiruošti įtikimai ginti savo poziciją.

Taigi, šios aplinkybės patvirtina, jog nuo pat eismo įvykio aiškinimosi aplinkybių pradžios apeliantas buvo nenuoširdus ir nesiekė įvykį tiriantiems pareigūnams nustatyti tikrąsias įvykio kilimo priežastis. Apeliacinės instancijos teismas tai vertinai išimtinai kaip administracinėn atsakomybėn patraukto asmens siekimą išvengti pakankamai griežtos administracinės atsakomybės.

Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad apelianto T. D. kaltė padarius administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 126 str. 4 d. ir 127 str. 3 d., yra įrodyta visiškai. Abejoti jo kalte nėra jokio pagrindo. Apeliaciniame skunde nėra jokių objektyvių argumentų, kurių pagrindų reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo ar naikinti ginčijamą nutarimą, todėl apeliacinės instancijos teismas, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo procesinio sprendimo motyvams.

Remdamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 punktu,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto T. D. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2014 m. gegužės 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.